Smuiko žvaigždė Janine Jansen ir „Camerata Salzburg“ sveikina Vilnių

Vilniaus 700-mečiui skirtų renginių mozaikoje ypatingai žėri balandžio 28 d. Nacionalinėje filharmonijoje vyksiantis Austrijos, Olandijos ir Izraelio menininkų koncertas. Vilnių su jubiliejumi sveikins smuiko žvaigždė Janine Jansen (Olandija) ir garsusis Zalcburgo orkestras „Camerata“ su koncertmeisteriu ir solistu Gregory Ahssu (smuikas, Izraelis), muzikinėje programoje subtiliai pristatysiantys Vienos klasiko ir genijaus Wolfgango Amadeus Mozarto muziką.

Vienas svarbiausių pasaulio kolektyvų orkestras „Camerata Salzburg“ aktyviai koncertuoja ir savo šalyje, ir prestižinėse koncertų salėse nuo Niujorko iki Pekino. Kolektyvas yra pagrindinis svarbiausių Austrijoje renginių – Zalcburgo festivalio ir Mozarto savaitės – dalyvis. Taip pat orkestras reguliariai rengia koncertus fondo „Mozarteum“ („Stiftung Mozarteum Salzburg“) Didžiojoje salėje. Bendradarbiaudamas su organizacija „Schubert in Gastein“ orkestras jau keletą metų organizuoja kamerinės muzikos festivalį Bad Gasteine.

Be abejonės, greta Josepho Haydno, Ludwigo van Beethoveno ir Franzo Schuberto kūrinių šio kolektyvo repertuaro dėmesio centre yra Wolfgango Amadeus Mozarto kūryba. Galima sakyti, per daugelį metų orkestras suformavo reprezentacinį „Zalcburgo Mozarto skambesį“ ir tarptautiniu mastu įtvirtino Zalcburgą Mozarto kultūros ambasadoriumi.

Tarp pagrindinių pastarųjų metų renginių minėtini pasirodymai Liucernos festivalyje, „BBC Proms“ Londone, Edinburgo tarptautiniame festivalyje ir „Carnegie Hall“ Niujorke. Orkestras taip pat kviečiamas į tokias scenas kaip „Konzerthaus“ Vienoje, „Tonhalle“ Ciuriche, „Alte Oper“ Frankfurte, Kultūros ir kongresų centras Liucernoje, „Prinzregententheater“ Miunchene, Kelno ar Paryžiaus filharmonijos.

Orkestrą 1952 m. įkūrė Bernhardas Paumgartneris, drauge su Sándoru Véghasu juodu buvo didžiausi muzikantų įkvėpėjai ir ilgamečiai dirigentai. Jų veiklą pratęsė vyriausiojo dirigento pareigas perėmęs seras Rogeris Norringtonas, dabar „Camerata Salzburg“ garbės dirigentas. Norringtono įpėdiniais tapo Leonidas Kavakosas ir prancūzų dirigentas Louisas Langrée. Nuo 2016 m. kolektyvas, kuriame muzikuoja iš daugiau kaip 20 šalių atvykę muzikantai, pasuko link „primus inter pares“ („pirmas tarp lygių“), taigi repertuaro interpretacijas gludina ir į skambesio subtilybes gilinasi savarankiškai, vedami orkestro koncertmeisterio Gregory Ahsso. Orkestras nuolatos koncertuoja su ištikimais scenos partneriais Renaud Capuçonu ir Fazılu Say, bendradarbiauja su kviestiniais dirigentais Andrew Manze, Lioneliu Bringuieru ir François Leleux.

Kaip rašo dienraščio „Neue Zürcher Zeitung“ kritikai, jau septintą dešimtmetį gyvuojantis kolektyvas išlaikė „užkrečiantį grojimo džiaugsmą“.

Su „Camerata Salzburg“ Vilnių sveikina žymi olandų smuikininkė Janine Jansen, jos griežimą „The Times“ kritikai yra apibūdinę „spindinčiu, subtiliu ir tiesiog nežemišku“. Smuikininkė koncertuoja su žymiausiais pasaulio orkestrais ir dirigentais, ji yra garso įrašų kompanijos „Decca“ menininkė, o tarp apdovanojimų – tokie prestižiniai įvertinimai kaip 2020 m. įteiktas Herberto von Karajano prizas bei Olandijos valstybinė Johanneso Vermeero kultūros premija (2018). Nuo 2020 m. Europos mecenato dėka Janine Jansen griežia unikaliu Antonio Stradivari 1715 m. smuiku „Shumsky-Rode“; anksčiau smuikininkės rankos laikė kitus legendinio meistro instrumentus: „Rivaz, Baron Gutmann“ (1707), „Baron Deurbroucq“ (1727) ir „Barrere“ (1727).

Koncertas „Smuiko žvaigždė Janine Jansen ir „Camerata Salzburg“ sveikina Vilnių!“ vyks balandžio 28 d., penktadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje. Šis koncertas dalinai finansuojamas iš Kultūros ministerijos Nacionalinės programos lėšų, jį rengia Nacionalinė filharmonija ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“. Visą LNF 82-ojo sezono programą rasite interneto svetainėje www.filharmonija.lt. LNF 82-ojo koncertų sezono mecenatas – „Norfa“.

CAMERATA SALZBURG (Austrija; orkestro koncertmeisteris ir meno vadovas Gregory Ahss)
Solistė JANINE JANSEN (smuikas, Olandija)
Dirigentas ir solistas GREGORY AHSS (smuikas, Izraelis)

Programa

WOLFGANG AMADEUS MOZART 1956 - 1791
Simfonija „Senasis Lambachas“ G-dur, K. 45a (1766-67)
Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 5 A-dur, K. 219
Simfonija Nr. 1 Es-dur, K. 16 (1764)
„Concertone“ dviem smuikams ir orkestrui C-dur, K. 190 (186e)

Simfoniją Nr. 1 Es-dur K. 16 1764 m., būdamas vos aštuonerių metų, parašė Wolfgangas Amadeusas Mozartas. Tuo metu jis jau buvo žinomas Europoje kaip nuostabus atlikėjas, tačiau mažai kūrė muzikos. Simfonijos autografų partitūra šiandien saugoma Jagiellońska bibliotekoje Krokuvoje. Kūrinys buvo parašytas Mocartų šeimos Didžiojo turo po Europą metu Londone, kai 1764 m. vasarą jie turėjo persikelti į Chelsea dėl Mocarto tėvo Leopoldo ligos (gerklės infekcijos). Namas 180 Ebury Street, dabar Vestminsterio rajone, kur buvo parašyta ši simfonija, pažymėtas lenta. Simfonija pirmą kartą buvo atlikta 1765 m. vasario 21 d. Kūrinyje matoma kelių kompozitorių, įskaitant jo tėvą ir Johano Sebastiano Bacho sūnus, ypač Johano Christiano Bacho, svarbaus ankstyvojo Londone dirbančio simfonisto, kurį Mocartas sutiko ten būdamas, įtaka. . Simfonija įgarsinta 2 obojams, 2 ragams ir stygoms. Darbas trimis judesiais: 1. Molto allegro, 4/4 2. Andante, c-moll, 2/4 3. Presto, 3/8 Ypač įdomus yra simfonijos antroji dalis, kurioje jaunas aštuonerių metų Mocartas naudoja garsųjį keturių natų motyvą, kuris pasirodo jo Jupiterio simfonijos finale. Keturias natas Do, Re, Fa, Me daug naudojo Mocartas ir jos skamba keliuose jo kūriniuose, įskaitant jo simfoniją Nr. 33 ir simfoniją Nr. 41. Šią konkrečią temą išreiškia ragai. savo pirmojoje simfonijoje.

***

Kiekvienas iš eilės Wolfgango Amadeus Mozarto koncertas smuikui yra ilgesnis ir epiškesnis nei prieš tai buvęs, o kol jis pasiekė paskutinį autentišką koncertą smuikui Nr.5 A-dur, K. 219 („turkų k. "Koncertas), Mocartas sugebėjo sukurti kažką beveik atitinkančio kito šimtmečio instrumentinį koncertą. Nors pats kūrinys aiškiai atitinka klasikinio kamerinio koncerto tradiciją, jo mastas (dažniausiai geriau nei 25 min.) ir techninių reikalavimų laipsnis smuikui kūrinį pažymi kaip kažką naujo. Daugelis kūrinių su vienodais ar didesniais fiziniais reikalavimais jau buvo sukurti iki koncerto Nr.5, tačiau nė vienas iš jų neatlaikė laiko išbandymo ir tikrai nė vienas nėra toks baisus kūrinys – ne be jo. Taip yra todėl, kad tai vienintelis iš penkių, nuolat sulaukiantis tiek daug muzikologų ir istorikų dėmesio, kiek Mocarto fortepijoninių koncertų katalogo karūnos brangakmeniai. Tai gali būti dažniausiai grojamas smuiko koncertas, kuris yra studentų repertuaro ir profesionalų mitybos pagrindas.

Šio koncerto dramatiška apimtis išties įspūdinga: tai beveik kaip opera koncertiniu pavidalu, kurio pagrindinis veikėjas yra solistas. Mocartas nebereikalauja, kad solistas pasitenkintų tik įslydęs į pirmą dalį, orkestrui atlikus reikiamą pagrindinės medžiagos ekspoziciją, o iš tikrųjų visai sustabdo Allegro aperto judėjimą solo smuiko įėjimo taške ir suteikia nuostabų grožį. turtingas šešiamatis Adagio. Allegro aperto beveik iš karto prasideda iš naujo, tačiau faktas, kad solinis smuikas turėjo galią sustabdyti visą ansamblį tokiu mažai tikėtinu momentu, išlieka šviežiai atmintyje visą likusį koncertą – ir verta paminėti, kad net ir tokiu atveju. Vėl pakyla „Allegro aperto“ pradžios muzika, smuikininkas pateikia visiškai naują melodiją, aukštaūgę, įelektrinančią.

„Adagio“ yra puiki dalis, gerokai ilgesnė nei ankstesnių keturių koncertų lėtos dalys. Melodija sklido nepakartojamai, o centrinėje dalyje mums pateikiamas vienas stulbinamai gražiausių kada nors sugalvotų ištraukų. Mocartas vėl kreipiasi į prancūzų Rondo finalą, kurį panaudojo trečiajame ir ketvirtajame smuiko koncertuose savo trečiajai daliai (Tempo di menuetto). Prancūziškame Rondo pagrindinį judesį viduryje pertraukia sekcija, kuri visais atžvilgiais kontrastuoja su juo, ir būtent iš šios kontrastingos dalies – laukinio, siautulingo Allegro – „Turkiškas“ koncertas gavo savo slapyvardį.