„Strazdas – žalias paukštis“ skrenda į Klaipėdą

Kovo 15 d. 17 val. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“ bus parodyta Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ – Panevėžio muzikinio teatro spektaklis, 2024 metais atgimęs nauju sceniniu pavidalu ir dabar pradedantis savo gastrolių kelią po Lietuvą.

Šis kūrinys Lietuvos kultūros atmintyje turi ypatingą vietą. Sukurtas XX amžiaus pabaigoje, jis ilgą laiką gyvavo daugiau kaip legenda nei kaip repertuarinis veikalas. Pirmasis Jono Vaitkaus pastatymas Kaune anuomet atskleidė jo dramaturginę jėgą, tačiau muzikinio teatro galimybės buvo ribotos. Šiandien Panevėžyje „Strazdas“ sugrįžo kaip pilnakraujė opera-poema – su orkestru, dainininkais ir nauja scenine energija, leidžiančia išgirsti tikrąjį Kutavičiaus sumanymo mastą.

Po premjeros muzikologas, profesorius Vytautas Landsbergis rašė: „Premjera bemaž po 40 metų! (…) „Strazdas“ parskridęs gyvas, koks galingas! Kiek jame dar negirdėtos Atgimimo muzikos! (…) Dabar yra. Ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus. Ir Panevėžys, kuris vėl ateina gyventi ne vien kaip Miltinio legenda. Lietuvos masto įvykis. O ar Lietuva pamatys?“

Šiandien į šį klausimą atsakoma pačiu spektaklio judėjimu – „Strazdas“ palieka savo gimimo vietą ir leidžiasi į kelionę.

Panevėžio muzikinio teatro pastatyme režisierius Jonas Vaitkus Strazdelio – kunigo ir poeto Antano Strazdo – asmenybę pakylėja iki universalaus Žmogaus-Paukščio simbolio. Tai ne biografinis pasakojimas, bet poetinė vizija, kurioje susitinka žemė ir dangus, vyro ir moters pradmenys, gamta ir dvasia. Kutavičiaus muzika čia skamba gyvai, be garso įrašų, atverdama savo archajišką pulsą ir vidinę ritualinę jėgą. Muzikos vadovas ir dirigentas – jaunosios kartos kūrėjas Imantas Jonas Šimkus.

Apie šį spektaklį muzikologė Jūratė Katinaitė rašė:
„„Strazdas – žalias paukštis“ yra reikšmingas repertuarinis ir meninis šuolis Panevėžio muzikiniam teatrui, atlikėjams, publikai. Sujaudino atlikėjų pasišventimas, sklindantis nuo scenos. Tarytum dalyvautų sakraliame rituale. Kutavičiaus muzika turi tą galią. Ir po jo mirties, regis, ji dar labiau stiprėja.“

Sigito Gedos poezija ir Broniaus Kutavičiaus muzika šiame veikale susilieja į vieną ryškiausių lietuvių moderniosios kultūros reiškinių. Jų kūrybinė sąjunga suformavo savitą meninę kryptį, dažnai apibūdinamą kaip „pagoniškas avangardizmas“, kuriame archajiški pasaulėvaizdžio klodai susitinka su šiuolaikinės meninės kalbos formomis.

Simboliška, kad gastrolių kelionė veda į Klaipėdą – miestą, kuriame Kutavičiaus kūryba jau yra radusi stiprų sceninį įkūnijimą, o publika išsiugdė ypatingą jautrumą šio kompozitoriaus pasauliui.

Broniaus Kutavičiaus kūryba apima platų kultūrinį kontekstą, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Tai liudija ir KVMT pastatyta B.Kutavičiaus opera „Lokys“, sulaukianti didžiulio publikos susidomėjimo bei gastrolių į įvairias šalis.

Šiandien „Strazdas – žalias paukštis“ čia sugrįžta ne kaip praeities ženklas, bet kaip gyvas, toliau skrendantis kūrinys – liudijantis, kad didieji lietuvių muzikos ir poezijos kūriniai nepriklauso vien savo laikui. Jie sugrįžta tada, kai atsiranda kas juos išgirsta.

Sigitas Geda modernizavo lietuvių poeziją, Bronius Kutavičius tapo muzikos atsinaujinimo simboliu. Jų bendri kūriniai – kanoniniai lietuvių modernaus meno ženklai, suformavę ir naują reiškinį – pagonišką avangardizmą, kurį būtina išvysti kiekvienam.