Supynė „Liepos“ žiedų vainiką

Publikuota: 2014-04-06 Autorius: Lina Dumbliauskienė-Jukonienė
Supynė „Liepos“ žiedų vainiką

Taip savo neeilinį jubiliejinį renginį, kuris vyko balandžio 5 d. Vilniaus universiteto Didžiojoje auloje, pavadino Vilniaus kultūros centro moterų choras „Liepos“ (meno vadovė ir dirigentė Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė, koncertmeisterė Loreta Kuliešiuvienė). O dainų vainikas išties buvo iki tol negirdėtas ir neregėtas, renginio originalumą greičiausiai lėmė dvigubas choro jubiliejus: 50 metų – „Liepaitėms“, 25-eri – „Liepoms“. Dabartinės „Liepos“ yra pirmosios „Liepaičių“ vaikų choro studijos, susikūrusios prieš pusę amžiaus, dainininkės. Nenutraukusios ryšių su daina, jau dvidešimt penkerius metus buvusios „Liepaitės“ sėkmingai dainuoja moterų chore.

„Liepos“, vengdamos įprastos jubiliejinių renginių rutinos, spalvingą dainų vainiką pynė kartu su savo dainos draugais. Jubiliejiniame koncerte dalyvavo penki moterų ir penki vyrų chorai. Moterų chorams atstovavo jubiliatės, „Aidas“ (vadovė Lina Mačiulienė), „Eglė“ (vadovė Stasė Žaltauskaitė-Malūnavičienė), Kauno „Indraja“ (vadovė Zinaida Gerasina) ir Kretingos „Svaja“ (vadovas Aloyzas Žilys). Vyrų chorų pulką sudarė „Aidas“ (vadovas Tadas Šumskas), „Ąžuoliukas“ (vadovas Vytautas Miškinis), „Sakalas“ (vadovas Romas Makarevičius), „Varpas“ (vadovas Jurijus Kalcas) ir Kretingos „Žilvinas“ (vadovas Aloyzas Žilys).

Koncerto pradžioje „Liepoms“ jautriai ir šiltai padainavus Zigmo Venckaus originaliai harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Ant aukšto kalnelio“, scena buvo patikėta koncerto svečiams, kurie dainavo po du kūrinius. „Liepos“ gražiai atliko „dekoracijos“ vaidmenį, sėdėdamos abiejose scenos pusėse (buvusios „Liepaitės“ išmano scenos kultūrą...) ir pritardamos svečių dainuojamiems kūriniams.

Svečių pasirodymą pradėjo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“. Pakiliai ir vyriškai energingai nuskambėjo Jurgio Karnavičiaus Jaunojo bajoro daina iš operos „Gražina“, aranžuota T. Šumsko (ž. Kazio Inčiūros). Toliau skambėjo nuoširdi Edvardo Venckaus daina „Lietuvėli, kareivėli“, taip pat aranžuota T. Šumsko (ž. Augustino Rakausko). Reikia pripažinti, kad „Aido“ vyrai (dirigentas Vilius Grušnius, koncertmeisterė Daiva Genaitytė), nors ir garbaus amžiaus, nepraradę geros vokalinės formos ir noro dainuoti. Jungtiniam chorui T. Šumskas nuotaikingai padirigavo Liongino Abariaus harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Augo bernelis“.

„Aido“ vyrus scenoje pakeitė moterų choras „Eglė“ (dirigentas Giedrius Pavilionis, koncertmeisterė Milana Dunauskaitė). Moterys padainavo Leonido Abario „Atnešu rūtos šaką“ ir Ilzes Arnes „Viva la Musica!“. Choro vadovė S. Žaltauskaitė-Malūnavičienė jungtiniam chorui dirigavo Juozo Tallat-Kelpšos harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Tris dienas“.

Po „Eglės“ scenoje pamatėme „Ąžuoliuko“ vyrus. Koncertui dirigavo Linas Balandis (koncertmeisterė Loreta Kuliešiuvienė). Choras atliko V. Miškinio kūrinį „Trys žvilgsniai į Dievo Motiną“.

„Indrajos“ moterų choras (koncertmeisterė Indrė Grušelionytė) padainavo D. Mooreʼo „Simply Alleluia“ (W. Boyce kanonas) ir Andrew Lloydo Webberio „Memory“. Nuoširdus choro dainavimas nepaliko abejingų klausytojų. Patyrusios dirigentės ranka Z. Gerasina jautriai vedė ir jungtinį chorą su Kazimiero Viktoro Banaičio harmonizuota lietuvių liaudies daina „Už jūrų marių“.

„Varpo“ vyrai padainavo Rimvydo Žigaičio įdomiai išplėtotą lietuvių liaudies dainą „Išjojo, jojo“ ir Leonido Abario „Sanctus“ iš Trumpųjų mišių Nr. 25. Visi dainininkai ir svečiai, diriguojami J. Kalco, nuotaikingai traukė Antano Budriūno harmonizuotą „Šienapjūtės dainą“ .

Toliau scenoje matėme Vilniaus mokytojų namų moterų chorą „Aidas“ (dirigentė Asta Balnionytė, koncertmeisterė Kotryna Gediminaitė). Jis padainavo Karlo Jenkinso „Adiemus“ ir afrikiečių dainą „I Pharadisi“.

Kretingos rajono kultūros centro moterų choras „Svaja“ nuotaikingai atliko Jono Tamulionio harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Šarkela varnela“, vyrų choras „Žilvinas“ – Aloyzo Žilio „Gera“ (ž. lietuvių liaudies). Abu A. Žilio vadovaujami chorai pakiliai sutraukė A. Žilio dainą „O man gerai“ (ž. Aušros Zulumskytės). Šie chorai (chormeisterė Lina Žilytė-Ganusauskienė) verti gerų žodžių jau vien dėl to, kad nepabijojo lygiuotis į seniai žinomus Lietuvos kolektyvus. Beje, dėl vokalinės kultūros ir interpretacinio išradingumo šiems chorams nelabai galima ką prikišti – tiksli intonacija, švarus vokalas. Jungtiniam chorui A. Žilys nuotaikingai padirigavo Algimanto Raudonikio „Jūrą“ (ž. Vytauto Bložės).

Jubiliejinį koncertą užbaigė vyrų choras „Sakalas“ (chormeisteris Jonas Motiejūnas, koncertmeisterė Jolanta Patamsienė). Jis padainavo Vytauto Juozapaičio harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Kad aš jojau“ ir Algimanto Raudonikio „Vien tik tango“ (ž. Broniaus Mackevičiaus ir Vytauto Bložės).

Derėtų paminėti, kad A. Steponavičiūtė-Zupkauskienė yra mokytoja ekspertė, dirbanti pedagoginį darbą Vilniaus chorinio dainavimo mokykloje „Liepaitės“. Šalia kitų disciplinų, mokytoja suteikia choro dirigavimo pagrindus mokinėms, svajojančioms pasirinkti choro dirigento profesiją. Iškilmingame renginyje 12 kl. mokinė Dalia Krapavickaitė kultūringai padirigavo Gedimino Kalino harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Tykus vakars“.

Jubiliejinį koncertą vainikavo jungtinio choro atliekama Juozo Gudavičiaus daina „Kur giria žaliuoja“ (ž. Ksavero Sakalausko-Vanagėlio), kurią po posmelį dirigavo visi dalyvavusių chorų dirigentai, taip pat ir dainų švenčių patriarchas Lionginas Abarius.

Koncertą nuotaikingai vedė Miglė Greičiuvienė ir Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė.

Teko girdėti nuostabų močiutės dzūkės pasakymą: „Daina in Dangų kopia, paskui savi žmogų veda“. Nuoširdžiai linkiu visiems dainos mylėtojams ir jų vadovams, dalyvavusiems „Liepų“ jubiliejiniame koncerte, neprarandant entuziazmo ir kūrybinės ugnelės kopti in Dangų paskui savo dainą. Ir dar ne vieną kartą susibėgti po gaudžiančia liepa.

Komentarai