Šviesos spindulėlis žengiant į tamsiąją metų dalį

Publikuota: 2019-11-12 Autorius: Mb.info
Šviesos spindulėlis žengiant į tamsiąją metų dalį

Visų šventųjų dienos proga choras „Polifonija“ sukvietė klausytojus į tradicinį koncertų ciklą „Būk šviesa“. Koncertai vyko Naujosios Akmenės Šv. Dvasios atsiuntimo bažnyčioje ir Šiaulių Petro ir Pauliaus katedroje. Šiais metais akcentuotas dirigentės Raimondos Skabeikaitės debiutas.

Jauna moteris skinasi kelią choro, orkestro dirigavimo, pedagogikos ir kompozicijos srityse, studijuoja ir dirba Austijoje, Grace. R. Skabeikaitė Lietuvoje pastaruoju metu lankosi dažnai ir mielai bendradarbiauja tarptautiniuose projektuose. 2019 metais dirigentė dalyvavo keliuose festivaliuose ir renginiuose: balandžio mėnesį Klaipėdoje, projekte „Austrija – Lietuva“; rugpjūčio antroje pusėje kursuose chorų vadovams „Vasaros Akademija“; spalio paskutinėmis dienomis pasirodė Mažeikių kultūros centre, XIII Meno festivalyje. Kvalifikacijos kėlimo kursų metu dirigentė turėjo progos susitikti su choru „Polifonija“, tiksliau su kamerine grupe, tačiau koncertai „Būk šviesa“ buvo pirmas viešas choro ir dirigentės pasirodymas, todėl R. Skabeikaitė vadina tai savo, kaip dirigentės, debiutu Lietuvoje. Ji apie chorą atsiliepia labai šiltai, jų tarpusavio pagarba ir bendradarbiavimas buvo justi koncertų metu.

Koncertų Naujojoje Akmenėje ir Šiauliuose metu skambėjusi programa – germaniška. Matyt, tai paveikta dirigentės domėjimosi ir muzikinio skonio. Atlikti Antono Brucknerio (austrų kompozitorius), Franko Martino (šveicarų kompozitorius, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Nyderlanduose), Johanneso Brahmso (vokiečių kompozitorius), Felikso Mendelssohno (vokiečių kompozitorius) ir R. Skabeikaitės kūriniai. Tiesa, šie koncertai, kaip teigė dirigentė, buvo lekciniai – choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Linas Balandis prieš kūrinius pristatė kompozicijas, papasakodamas jų atsiradimo aplinkybes, trumpai pristatydamas kūrėjus ir svarbias jų biografijos detales. Pasak R. Skabeikaitės, tokie koncertai pamėgti Vokietijoje, nes koncerto metu daugiau sužinoma apie kūrinį, epochą, kitus kompozicijai svarbius dalykus. Klausytojams naudinga ir įdomu išgirsti daugiau informacijos apie kūrinį, nesvarbu, publika turi muzikinį išsilavinimą ar ne. Gavus nuorodas į ką atkreipti dėmesį, kūrinio supratimas ir klausymosi malonumas gali ženkliai išaugti.

Abiejų ciklo koncertų programa buvo vienoda, skyrėsi tik kūrinių eiliškumas, tačiau tai nepakeitė koncertų koncepcijos. Pagrindinis skirtumas tarp dviejų ciklo koncertų – akustika. Nepaslaptis, kad Naujosios Akmenės bažnyčios akustika nėra tinkama neįgarsintiems koncertams. Erdvė savaime neperteikia garso tolygiai. Norint gero skambėjimo garsą reikėtų paskirstyti ir kontroliuoti techniniais būdais. Realus pavyzdys – koncerto metu sėdint aštuntoje eilėje nuo altoriaus, geriausiai girdėjosi keturi moterų balsai iš kairės, pirmosios eilės ir keturi vyrų balsai iš dešiniojo šono, antros eilės. Visa kita girdėjosi tarsi iš po antklodės, lyg garsas būtų slopinamas, o balsai dainuotų atskirai skirtinguose kambariuose. Niekaip nepavyko išgirsti balsų vientisumo. Šiaulių katedroje situacija buvo priešinga – atsiskleidė choro balsų bendrumas, susidainavimas, garso keliavimas erdvėje dar pridėjo balsų suliejimo efektą. Vienintelis užkliuvęs elementas abiejuose koncertuose buvo choro neužtikrintumas. Tarpusavyje balsai susiklausė puikiai, kūriniai atlikti techniškai, tačiau kad ir kaip dirigentė bandė vesti kūrinius į priekį, choras neišjudėjo. Trūko veržlumo, melodijos vedimo. Suprantama, kad sakrali programa negali būti itin veržli, tačiau melodija natūraliai turi tekėti ir vystytis, o būtent to šiuose koncertuose ir pritrūko.

Sakralinė koncertų programa sudaryta iš XIX a. kompozitorių kūrinių, kurių įdomiausi (šio teksto autorei. Tai juk kiekvieno skonio klasimas) – F. Martino ir F. Mendelssohno kūriniai, antifoniniu giedojimo būdu atskleidžiantys choro, kaip instrumento, daugiabriauniškumą. Per balsų supriešinimą, vienos choro dalies atliepimą kitai, sukuriamas gilesnis, įvairesnis skambesys, o tokiam kūriniui sukomponuoti reikia puikaus choro girdėjimo ir supratimo kaip veikia tas vienas organizmas, sudarytas iš atskirų ląstelių.

Vienintelės programoje pristatytos lietuvės, R. Skabeikaitės kūrinys „Lux Mundi“ iš visos programos išsiskyrė naujumu, modernumo gūsiu, tačiau kartu labai tiko šalia jau minėtųjų F. Martino ar F. Mendelssohno kūrinių. Pagrindinė kompozitorės mintis šioje kompozicijoje – nešti šviesą choro suteikiamomis galimybėmis. Tai tematiškai labai susisieja ir su koncertų pavadinimu „Būk šviesa“. Kompozitorė puikiai jaučia choro tarsi vientiso instrumento potencialą ir kūrinyje stengiamasi jį atskleisti, naudojant balsų dermę, dinamiką, kompoziciją pagražinant prasiskverbiančiais balsų spindulėliais. Šis kūrinys gimė dar kompozitorės mokslų Lietuvoje metu, kai ji pasižymėjo kompozicijomis ir laimėjo pirmas vietas jaunųjų kompozitorių kūrinių konkurse-koncerte „Vox Juventutis“ 2012 ir 2013 m. Tuomet, 2013 m. choras „Jauna muzika“ atliko ir išrinko kompozitorės kūrinį „Lux Mundi“ geriausiu. Šį kartą, po šešiarių metų jį atliko choras „Polifonija“, su kuriuo buvimas scenoje dirigentei labai svarbus.

Prasidedant tamsiausiam metų laikotarpiui choro „Polifonija“ dovanoti koncertai „Būk šviesa“ įkvėpė vilties ir sužadino norą daugiau sužinoti apie vokiškąją chorinės ir sakralinės muzikos tradiciją.

Komentarai