Taline varžėsi fortepijoniniai ansambliai
Rugsėjo 9–13 dienomis Estijos sostinėje vyko I tarptautinis fortepijoninės kamerinės muzikos konkursas ,,Talinas 2021“. Jame gerai pasirodė Lietuvos atstovai – fortepijoninis ansamblis ,,Meta Piano Trio“ ir pianistas Lukas Gedvilas.
Konkursas sulaukė nemažai dėmesio – jame dalyvavo 18 fortepijoninių ansamblių iš JAV, Airijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos, Vengrijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Ukrainos ir Lietuvos. Varžėsi 11 fortepijoninių duetų, 6 fortepijoniniai trio ir vienas kvintetas.
Ansamblių pasirodymus vertino tarptautinė žiuri: pianistas, dirigentas, kompozitorius Ralfas Gothóni (pirmininkas; Suomija, Vokietija), estų pianistė, Europos kamerinės muzikos pedagogų asociacijos pirmininkė Marje Lohuaru, Londono Guildhallo muzikos ir dramos mokyklos styginių katedros profesorius bei muzikologas Evanas Rothsteinas, latvių pianistas, kamerinių ansamblių narys bei akompaniatorius Jānis Maļeckis ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro fleitų grupės koncertmeisteris Valentinas Gelgotas.
Konkurse galėjo dalyvauti muzikantai iki 33 metų (imtinai). Ansambliai varžėsi duetų ir trio kategorijose (antrojoje – ir vienintelis kvintetas). Pirmajame ture reikėjo atlikti klasicizmo epochos kūrinį ir laisvai pasirinktą 35–60 minučių opusą. Dauguma dalyvių grojo L. van Beethoveno, iš laisvai pasirenkamųjų – S. Prokofjevo, C. Debussy ir F. Poulenco opusus. Antrajame ture buvo privaloma atlikti romantizmo epochos ir po 1970 m. parašytą kūrinį. Čia svarbiausias pozicijas užėmė J. Brahmso ir estų kompozitoriaus E.-S. Tüüro kūryba. Pastarojo populiarumas neatsitiktinis ne tik dėl to, kad ansambliams buvo rekomenduota atlikti estų autorių muziką. Kaip sakė estų ansamblio ,,Trio Fides“ narė fleitininkė Anete Vinkel, jaunimas labai mėgsta Erkki-Sveno Tüüro muziką dėl ritmikos įvairovės ir ryškios roko muzikos įtakos.
Nors konkursantai galėjo gana laisvai rinktis programą, pakalbinti italų dueto „Althea“ nariai Paolo Pellegrini ir Nicola Possenti teigė, kad susidūrė ir su tam tikrais iššūkiais, nes klasicizmo epochos kūrinių klarnetui ir fortepijonui nėra daug. O štai Luko Gedvilo ir jo dueto partnerio smuikininko Peeterio Marguso (Estija) nuomone, konkurso reikalavimai buvo puiki proga pamilti kūrinius, kurių anksčiau jie nemėgę ir nė neketinę atlikti.
Visų konkurso dalyvių pasiruošimo lygis buvo gana aukštas, tačiau nugalėtojai nebuvo netikėti. Kamerinių duetų kategorijoje I premija (3000 eurų) apdovanotas pianisto Andrijaus Pavlovo ir smuikininkės Valerijos Shulgos duetas ,,Duo Sonoro“ (Ukraina), II premija (2000 eurų) įteikta klarnetininko Dánielio Mészároso ir pianisto Souhei Yamagami duetui (Vengrija), III premiją (1000 eurų) gavo seserys Ilves – smuikininkė Gloria ir pianistė Liidia (Estija).
Antroje kategorijoje pirmąja premija (5000 eurų) įvertintas ,,Trio ˊ95“ iš Estijos. Mano nuomone, kartu jau 18 metų muzikuojantis smuikininko Roberto Traksmanno, violončelininko Marcelio Johanneso Kitso ir pianisto Rasmuso Andreaso Raide ansamblis buvo akivaizdus konkurso lyderis. II premija (3000 eurų) paskirta ansambliui ,,Trio Paddington“ (smuikininkė Tuulia Hero, violončelininkas Patrickas Moriarty, pianistė Stephanie Tang, Didžioji Britanija), o III premiją (2000 eurų) laimėjo ,,Meta Piano Trio“ – smuikininkė Marija Pranskutė, violončelininkas Deividas Dumčius ir pianistė Julija Bagdonavičiūtė.
Taip pat buvo įteikti penki specialieji žiuri prizai bei devyni koncertiniai prizai. Vieną iš jų pelnė Luko Gedvilo ir Peeterio Marguso duetas – jam suteikta galimybė ateinančiais metais surengti pasirodymą Talino filharmonijos Didžiojoje salėje.
Stebino tai, kad tarp konkurso dalyvių nebuvo juntama konkurencija. Po pasirodymų jie skubėdavo užimti žiūrovų kėdes ir klausytis savo kolegų, o pertraukų metų sveikindavo vieni kitus. Lukas Gedvilas sakė: ,,Norėtume, kad tokia draugiška atmosfera būtų visuose konkursuose. Vien žengimas ant scenos ir grojimas publikai, žiuri nariams reikalauja didelių emocinių resursų, tad kolegų palaikymas labai svarbus.“
,,Šis konkursas yra reikšmingas, aukštus muzikinius standartus atitinkantis įvykis Estijos muzikiniame gyvenime, todėl mes jaučiame pareigą ir poreikį jį viešinti kiek įmanoma plačiau, – sakė viena iš renginio organizatorių ir žiuri narė Marje Lohuaru, į konkursą pakvietusi mudvi su jauna kolege Anete Ašmane iš Latvijos. – Latvija ir Lietuva yra mūsų artimiausios partnerės, tad kaipgi be jų. Man buvo svarbu pakviesti būtent jaunosios kartos muzikologus, nes tai puiki galimybė jiems išvykti svetur, išgirsti puikios muzikos, susipažinti su skirtingų šalių muzikais ir parengti interviu su jais. Tai neįkainojama patirtis jų profesinei ateičiai.“
Rinkdamos medžiagą apie renginį, kalbindamos konkurso dalyvius ir žiuri narius, iš sklandžiai dirbusio organizacinio komiteto sulaukėme įvairiapusės paramos. O mūsų pašnekovai džiaugėsi interviu, kai kuriems tokia patirtis buvo pirmoji gyvenime. Kaip teigė keletas konkurso dalyvių, sužinoję apie būsimus pokalbius jie pasijuto svarbūs, be to, muziką reikia ne tik atlikti, bet ir apie ją kalbėti.
Bendraudama su ansamblių nariais domėjausi kamerinės muzikos tradicijomis įvairiose šalyse. Iš Didžiajai Britanijai atstovavusių Suomijos, JAV ir Airijos muzikantų, susibūrusių į ,,Paddington Trio“, sužinojau, kad Suomijoje studentai kiekvieną mėnesį rengia kamerinės muzikos savaitgalius; JAV turi daugybę kamerinės muzikos festivalių, trunkančių po 7–8 savaites: jaunieji atlikėjai paskirstomi į įvairių sudėčių ansamblius, trumpai parepetuoja pateiktą repertuarą ir tuos du mėnesius gyvena, galima sakyti, ant ratų; Airijoje, muzikos mokykloje ,,Young European Strings“, nuo ketverių metų privaloma groti kameriniame ansamblyje. ,,Duo Althea“ ansamblio narių teigimu, Italijoje svarbiausią vietą vis dar užima opera, tačiau labai skatinamas ir kamerinis muzikavimas – ansambliai gali tobulintis meistriškumo kursuose, visoje šalyje rengiami koncertai, pasirodymai per televiziją. Taigi profesionaliajai Lietuvos kamerinės muzikos kultūrai yra kur tobulėti...
I tarptautinį fortepijoninės kamerinės muzikos konkursą ,,Talinas 2021“ surengė Estijos muzikos ir teatro akademija ir Estijos kamerinės muzikos pedagogų asociacija „In corpore“. Muzikos ir teatro akademija, kurioje vyko konkursas, sužavėjo šiuolaikišku interjeru, 2019 m. rekonstruota Didžioji salė su dviejų aukštų balkonais nustebino dydžiu ir gera akustika. Viliuosi, kad būsimojo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos miestelio koncertinės erdvės neatsiliks nuo šiuolaikinių standartų.
Susiję nuotraukų galerijos
Estija
0000-00-00