Tarptautinio kamerinių ansamblių konkurso “Muzikinė akvarelė -2016“ spalvos Anykščiuose
Kovo 10 - 13 d. Anykščiuose vyko V-asis Tarptautinis kamerinių ansamblių konkursas „Muzikinė akvarelė – 2016“. Šis populiarus tarptautinis konkursas vyksta anksti pavasarį literatūriniuose Anykščiuose ir nudažo miestą muzikinėmis spalvomis bei muzikinėmis nuotaikomis pažymint mūsų šaliai reikšmingą datą. Nuo 2008 metų kas dvejus metus organizuojamame konkurse šį kartą dalyvavo jaunieji kamerinės muzikos atlikėjai iš Lietuvos, Latvijos bei Lenkijos. Pirmą kartą jame dalyvavo 19 ansmblių. Šiais metais net keturias dienas trukusiame unikaliame renginyje visose 9-iose amžiaus ir kategorijų grupėse muzikavo 76 ansambliai, koncertavo apie 250 atlikėjų, kuriuos paruošė per 100 muzikos pedagogų. Konkurso organizatoriai – Anykščių muzikos mokykla, Balio Dvariono muzikos mokykla ir Asociacija muzikų centras „Muzikos idėjos“. Konkurso iniciatorius – docentas obojininkas Robertas Beinaris.
Kovo 10 d. konkurso globėjas Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis pasveikino visus „Muzikinės akvarelės – 2016” dalyvius: trijų šalių muzikos bei meno mokyklų, konservatorijų ir aukštųjų muzikos mokyklų atlikėjus, pedagogus ir vertinimo komisijos narius.
Kovo 11-osios dienos proga jauniausių konkurso dalyvių atliekama muzika skambėjo Anykščių kultūros centre vykusiame koncerte „ Mūsų istorija ir ateitis“. Anykštėnai ir miesto svečiai klausėsi Anykščių muzikos mokyklos gabių vaikų ugdymo programos mokinių - tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatų: Rusnės Urbutytės (kanklės, mok. J. Novikienė), Faustinos Kiaušaitės (fortepijonas, mok. I. Meldaikienė), Nedo Raugalės (gitara, mok. L. Sutkienė). Po jų pasirodymo koncertavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica Humana“ – solistai: Simona Liamo (sopranas), Algirdas Vizgirda (fleita), Robertas Beinaris (obojus), Simona Zajančauskaitė (fortepijonas). Koncerto programoje skambėjo specialiai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai pažymėti kamerinės muzikos ansamblio „Musica Humana“ atliekama lietuvių liaudies muzika bei šių dienų jaunųjų Lietuvos kompozitorių kūriniai.
Konkursui buvo ruošiamasi kruopščiai ir atsakingai. Šio konkurso tikslas – jaunimui atskleisti kamerinio muzikavimo grožį ir savo gabumus, pasisemti tarptautinių konkursų patirties, pažinti įvairių šalių kamerinio muzikavimo tradicijas, plėsti repertuarą. Konkurse kviečiami dalyvauti visų specialybių moksleiviai ir studentai. Tačiau pagrindinis konkurso reikalavimas - ansamblio sudėtyje turėjo būti bent vienas pučiamasis instrumentas, toliau ansamblio sudėtys buvo galimos įvairios. Ansamblio grupė nustatoma pagal vyriausiojo atlikėjo amžių. Programa pasirenkama laisvai, bet pageidautina, kad skambėtų vienas klasikinio stiliaus kūrinys.
Konkurso dalyviai buvo skirstomi į šešias amžiaus grupes bei dvi kategorijas – A ir B. Šiame konkurse dalyvavo mokiniai ir studentai iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Katovicų Karolio Szymanowskio muzikos akademijos (Lenkija), Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos, Vilniaus Juozo Tallat Kelpšos konservatorijos, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos, Pardaugavos muzikos ir meno mokyklos (Latvija), Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos, Šalčininkų Stanislavo Moniuškos menų mokyklos, Vilniaus rajono Rudaminos meno mokyklos, Kupiškio meno mokyklos, Kauno rajono Garliavos meno mokyklos, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos, Balstogės valstybinės vidurinės mokyklos (Lenkija), Rygos Jazepo Medinio I muzikos mokyklos (Latvija), Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos, Kėdainių muzikos mokyklos, Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos, Kėdainių muzikos mokyklos, Valstybinės Olecko Ignaco Paderevskio I pakopos muzikos mokyklos (Lenkija), Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos, Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“, Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos, Punsko I pakopos muzikos mokyklos (Lenkija), Alytaus muzikos mokyklos.
Atlikimas buvo vertinamas pagal keturis kriterijus – ansambliškumą; muzikalumą ir artistiškumą; atlikimo techniką, intonaciją, meistriškumą; kūrinio interpretaciją ir programos pasirinkimą. Buvo taikoma 25 balų vertinimo sistema.
Tarptautinės vertinimo komisijos sudėtis buvo paskelbta pirmąją konkurso dieną. Vertinimo komisiją sudarė ne mažiau kaip keturi nariai visose grupėse ir kategorijose. Konkurso vertinimo komisijos pirmininkas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio „Muzika humana“ meno vadovas ir dirigentas Algirdas Vizgirda. Konkurso vertinimo komisijos nariai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Julius Andrejevas; Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos fakulteto dekanė, profesorė Aušra Motuzienė; Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Adomas Kontautas; Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas, docentas, meno daktaras, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytojas, Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio „Muzika humana“ artistas Robertas Beinaris; Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, meno daktarė, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos kamerinio ansamblio metodinės grupės pirmininkė Indrė Baikštytė; kompozitorius, aranžuotojas, dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Kazys Daugėla; Anykščių muzikos mokyklos direktorė Kristina Vičinienė; Anykščių muzikos mokyklos direktorės pavaduotoja Sigita Urbonavičienė; Rygos Jazepo Medinio I muzikos mokyklos Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų skyriaus metodinės grupės pirmininkė Inga Grinvalde (Latvija); Olecko I laipsnio Ignaco Paderevskio muzikos mokyklos, Suvalkų II laipsnio muzikos mokyklos, Punsko I laipsnio muzikos mokyklos mokytoja Veronika Kordovska (Lenkija); Rygos Jazepo Medinio I muzikos mokyklos mokytoja, tarptautinio jaunųjų atlikėjų kamerinių ansamblių festivalio-konkurso „We Play Music with Friends“ meno vadovė Gunta Melbarde (Latvija); Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokytojas Gytis Cinauskas; Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokytojas ekspertas, Pučiamųjų instrumentų skyriaus vedėjas Antanas Ladyga; Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio „Muzika humana“ ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro artistas Raimundas Jasiukaitis; Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos projektų ir metodinės veiklos koordinatorė, kompozitorė Vaida Beinarienė; mokytojas metodininkas, orkestrų dirigentas, Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos įkūrėjas, Lietuvos atstovas Europos Brass Band asociacijoje Remigijus Vilys; ansamblio „Vilniaus klarnetai“ narys, Lietuvos kariuomenės orkestro artistas Edvardas Kuleševičius; Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros dėstytojas asistentas Rimvydas Savickas.
Kovo 12 d. konkurso programa tęsėsi visą dieną vienu metu užpildant visas Anykščių muzikos mokyklos ir Kultūros centro erdves. Buvome nudžiuginti - gerai organizuota renginio eiga, šiltas priėmimas. Kiekvienai mokyklai buvo skirtos klasės, kiekvienam ansambliui buvo suteikta galimybė prieš konkursinį pasirodymą parepetuoti koncertų salėje. Mažesnius atlikėjus scenoje keitė vyresni, instrumentinių duetų pasirodymai pynėsi su trio, kvartetais, kvintetais. Po pasirodymų vaikų tarpe vyravo džiaugsminga ir meilės muzikai atmosfera. Ir ant scenos, ir salėje neblėso šypsenos jaunųjų atlikėjų ir jų mokytojų veiduose.
Anykščių muzikos mokykloje A, B kategorijų grupių nugalėtojai buvo apdovanoti diplomais (I, II, III vietos) ir specialiais prizais. Pirmos vietos konkurso nugalėtojų diplomai atiteko 10 –čiai, o antros ir trečios vietos diplomai buvo paskirti net po 20-iai įvairaus amžiaus grupių ir kategorijų kamerinių ansamblių. Nė vienas dalyvis neliko be prizo: visi gavo ta proga rėmėjų išleistus spalvingus ir informatyvius bukletus bei suvenyrus su konkurso simbolika.
Konkurso dienos vakare paskelbti geriausiai pasirodę kameriniai ansambliai džiūgavo – sekmadienio rytą jų laukė naujas konkursas. Dėl „Grand Prix“ apdovanojimo sekmadienį vykusiame finale galėjo varžytis tik atlikėjai, užėmę pirmąsias vietas visose A ir B kategorijose. Šį kartą Grand Prix laureatų vardai buvo suteikti dviem mūsų šalies sostinės ansambliams – jie savo pasirodymais pelnė daugiausia simpatijų ir tapo konkurso lyderiai.
Nuotraukoje Grand Prix laureatai Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos medinių pučiamųjų instrumentų kvintetas “Penki vėjai” Iš kairės į dešinę: Augustė Janatjeva (fleita), Gabrielius Bagdonas (klarnetas), Gediminas Pažėra (valtorna), Tomas Rubinas (fagotas), Kristupas Kačionas (obojus).
Iš visų A kategorijų ansamblių geriausiai buvo įvertintas ir apdovanotas 300 Eurų pinigine premija Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos trio, vadovaujamas mokytojų Rimo Gerasimovo ir Indrės Baikštytės: Agnė Ivanauskaitė (obojus), Peyton Hall Magalhaes (violončelė), Ugnė Kaušiūtė (fortepijonas). B kategorijoje Grand Prix ir 200 Eurų apdovanojimą laimėjo Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos medinių pučiamųjų instrumentų kvintetas “Penki vėjai”: Augustė Janatjeva (fleita), Kristupas Kačionas (obojus), Gabrielius Bagdonas (klarnetas), Gediminas Pažėra (valtorna), Tomas Rubinas (fagotas), vadovaujami mokytojų Roberto Beinario ir Dariaus Stoskeliūno.
Konkurso laureatų paskelbimas, sveikinimų kalbos ir apdovanojimai. Iš dešinės į kairę: vertinimo komisijos nariai ir organizatoriai doc.dr. Robertas Beinaris, prof. Algirdas Vizgirda, Inga Grinvalde (Latvija), Weronika Kordowska (Lenkija), Gunta Melbarde (Latvija), Raimundas Jasiukaitis, Audrė Ralytė-Jasiukaitienė ir Remigijus Vilys.
Kovo 13 dienos popietę, po konkurso laureatų koncerto, atsiimdami organizatorių teikiamus apdovanojimus, palydimi klausytojų aplodismentų, atlikėjai nors akimirkai galėjo pasijusti tikromis žvaigždėmis. Muzikinio renginio pabaigoje padėkos raštais buvo apdovanoti organizatoriai, vertinimo komisijos nariai. Nepamirštos ir atlikėjų mokytojų pastangos ruošiant mokinius bei vedant juos profesionaliosios muzikos keliu.
Šių metų rugsėjo 16 d. Druskininkuose XIV tarptautinio menų vasaros festivalio “Vasara su M.K.Čiurlioniu” metu įvyks kamerinių ansamblių konkurso „Muzikinė akvarelė – 2016“ pirmųjų vietų laureatų koncertas ir jų įrašytos kompaktinės plokštelės pristatymas. Apdovanoti bus ir laureatų mokytojai.
Tarptautinis kamerinių ansamblių konkursas „Muzikinė akvarelė” užtikrintai tvirtina savo pozicijas – ir pateikdamas aukšto lygio muzikos, ir atlikdamas edukacinę misiją, ir būdamas ryškus ženklas bendroje Anykščių krašto kultūros panoramoje, keliantis jos prestižą, skatinantis regiono turizmą, nes Anykščiai ieškantiems poilsio bei atgaivos akiai ir dvasiai turi ką pasiūlyti.
Tarptautiniam konkursui įsibėgėjus, kalbinu konkurso vertinimo komisijos pirmininką – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorių Algirdą Vizgirdą
Jums teko dalyvauti visų penkių Tarptautinių kamerinių ansamblių konkursų „Muzikinė akvarelė” vertinimo komisijos darbe. Kuo išsiskyrė šis penktasis iš visų kitų prieš tai įvykusių?
Turiu pasakyti, kad daug kas mane labai nudžiugino.Tai visų pirma dalyvių skaičius ir bendras aukštas lygis, kartelė pakilo gana aukštai. Kodėl? Aš čia jau galėjau išgirsti ansamblių, sakykim, ne tokį “vaikišką” muzikavimą, bet ir labai brandų jaunuolių atlikimą. Daugelis muzikos mokyklų vadovų ir pedagogų pradėjo rimčiau žiūrėti į šio konkurso svarbą. Iš tiesų tai yra didelis nuopelnas tų mokyklų pedagogų, kurie sugeba jaunimui skatinti norą groti vis geriau. Pastebima, kad viskas vystosi į priekį, ypač muzikavimą, kas man yra labai svarbu.
Nebūna taip, kad visi grotų labai gerai. Teko išgirsti keletą ir blankių pasirodymų: statiškai, pagal kažkokias pedagogo nustatytas griežtas taisykles – tarytum turėtų būti tik ritmas ir daugiau nieko, kaip robotai. Tokiu atveju dažniausiai nebūna pagrindinio dalyko – dvasingumo, nuobodu ir neįdomu tiek klausytojams, tiek patiems jauniesiems atlikėjams.
Smagu, kad šį kartą dalyvavo daug medinių pučiamųjų instrumentų kvintetų, nors daugiausia buvo trio. Konkursas Anykščiuose yra žavus tuo, kai matai jaunuolius pradedančius justi muzikavimo džiaugsmą, kai džiaugiasi vienas kito pasiektais rezultatais. Tai labai priklauso nuo jų motyvacijos ir kaip jų mokytojai sugeba visus skirtingus tembriškai instrumentus “sukabinti”, t.y suburti į vieną visumą.
Paliko man gerą įspūdį kameriniai ansambliai iš Lenkijos. Pastebėjau, kad lenkų mokykla yra gera: minkštas, gražus, neforsuotas ir kultūringas garsas, švari intonacija, laisvai frazavo ir muzikavo. Ypač išsiskyrė iš kitų nuostabiu atlikimu klarnetų kvartetas iš Katovicų Karolio Szymanowskio muzikos akademijos (dėstytojas Arkadiusz Adamski). O mūsų kaimynai latviai išsiskyrė puikiais saksofonininkų ansambliais. Latviją ryškiausiai atstovavo Rygos Jazepo Medinio vidurinės muzikos mokyklos moksleivių saksofonų duetas Aigars Raumanis ir Paulina Pitenko (mokytojas Oskars Petrauskis), IV grupės A kategorijoje laimėję pirmąją vietą.
Pastebėjau konkurse dalyvaujančių tokių talentingų jaunuolių, kurie dar yra nebaigę muzikos mokyklos, jau galėtų stoti tiesiai į Muzikos akademiją ar kitą aukštąją muzikos mokyklą, aplenkdami vidurinę grandį. Mūsų jaunimas yra nepaprastai talentingas. Reikia duoti jiems galimybę pasirodyti ir labai gerai, kad toks konkursas yra ir yra puiki galimybė čia jiems save išreikšti. Tai profesionali terpė, kurioje išjudinami pučiamieji instrumentai ir ne tik. Dalyviai gali vertinti vieni kitus, pasitikrinti savo muzikalumo lygį. Muzikinę karjerą pasirinkusiam jaunimui tai puiki galimybė išbandyti savo jėgas, suvokti profesinio pasirengimo lygį. Kad studentus „uždegtų“ atliekama muzika ir patys imtųsi iniciatyvos, ko gero, įmanoma tik tada, kai vyksta ne tik studijų procesas, bet ir kūrybinis bendradarbiavimas, kurį vainikuoja vertingi atradimai.
Po konkurso kalbantis su organizatoriais Anykščių muzikos mokyklos direktore Kristina Vičiniene ir šio konkurso siela docentu daktaru Robertu Beinariu buvo galima justi pasibaigusio renginio nuotaikas, išgirsti ateities planų gaires, pasidžiaugti augančiu dalyvių skaičiumi.
Pasak direktorės Kristinos Vičinienės : „Džiugino profesionalus ir itin korektiškas vertinimo komisijos darbas, žavėjo jaunųjų atlikėjų kūrybiniai ir interpretaciniai impulsai. Puiku, kad šis konkursas jau tampa tradicija, kad įsitvirtino mūsų mieste. Smagu pabendrauti, visiems kartu pasisemti kūrybinių minčių. Respublikoje tai vienintelis konkursas, grandiozinis renginys, kuriame kelias dienas per metus skamba muzikos mokyklų, gimnazijų, konservatorijų moksleivių bei mokslo aukštumas pasiekusių studentų atliekama kamerinė muzika. Labai džiugu, kad šis konkursas užmezga vis naujus bei sustiprina jau esančius ryšius tarp muzikos mokyklų. Toks bendradarbiavimas suteikia galimybę dalintis patirtimi, įgyvendinti įvairius projektus, kaskart sulaukti svečių Anykščių muzikos mokykloje ir būti laukiamiems kitose Lietuvos ir kaimyninių šalių muzikos mokyklose.
Smagu dirbti su tokiais nuostabiais žmonėmis, kurie neša mums žinias apie muzikos naujoves į provincijos regionus. Tenka apgailestauti, kad muzika lyg ir susikoncentravusi tik dideliuose miestuose. Didžiausia mūsų svajonė būtų, kad ta aukšto lygio kultūra pasklistų po visą Lietuvą, kad atsirastų daugiau jos mylėtojų ir puoselėtojų. Kultūringų, išsilavinusių entuziastų turėtų būti visur. Vienas tokių yra Robertas Beinaris, energingas kaip koks vulkanas, organizuotas, pilnas idėjų kalnas.
Labai džiaugiuosi savo puikios komandos darbu, Anykščių muzikos mokyklos mokytojais, kurie kaip kariai visada yra geranoriškai nusiteikę padėti. Kai kas stebėjosi, kad per išeigines dienas visi dirbo. Visi jau pripratę prie tos „akvarelės“, laukia, ruošiasi, siūlosi padėti. Tada nėra sunku imtis organizacinės naštos, kai nereikia prašyti pagalbos.Tai visa mūsų darni šeima, kurią sudaro ir mokytojai, ir mokiniai, ir tėvai, ir klausytojai, ir rėmėjai, ir globėjai. Mūsų visų bendras tikslas – jaunųjų talentų ugdymas, tarptautinių kultūrinių ryšių plėtojimas, Lietuvos vardo garsinimas.”
Tarptautiniam kamerinių ansamblių konkursui pasibaigus, jau kitą dieną kalbinu pagrindinį muzikinio renginio organizatorių Robertą Beinarį pasidalinti mintimis apie atslūgusius džiaugsmus ir vargus, bei ateities planus.
Kaip kilo mintis surengti tarptautinį kamerinių ansamblių konkursą "Muzikinė akvarelė"? Gal trumpai papasakotumėte konkurso atsiradimo istoriją?
Pati konkurso idėja kilo organizuojant Tarptautinį Lietuvos obojininkų čempionatą, kuriame vienas iš keturių turų buvo sumanytas kaip kamerinių ansamblių konkursas. Pirminė mintis buvo, kad obojininkas muzikuoja kartu su savo draugais, kitais instrumentalistais. Po pirmojo suorganizuoto konkurso pastebėjau, kad yra didelis poreikis puoselėti pūtikų ansamblinį meną ir organizuoti šį konkursą, su sąlyga, kad ansamblyje turi groti bent vienas pūtikas. Taip obojininkų čempionato antrasis turas išaugo į didelį kamerinių ansamblių konkursą.
Kodėl pasirinkote būtent Anykščius, o gal Anykščiai pasirinko Jus?
Pirmasis konkursas įvyko Panevėžyje. Buvo idėja, kad kiekvienais metais konkursas vyks kitame mieste, siekiant dalyviams plačiau pristatyti Lietuvą. Bet kai paskambinau į Anykščių muzikos mokyklą ir telefoną pakėlė mokyklos direktorė Kristina Vičinienė, galima pasakyti, kad iš karto supratau, jog konkursas rado savo pastovius namus. Bendradarbiauti su profesionalu yra labai lengva ir malonu, tad sutarėme dėl konkurso svarbos ir poreikio jį organizuoti būtent šiame mieste.
Kaip pavyko pasiekti tokio didelio dalyvių skaičiaus?
Pagrindinis laimėjimas yra tas, kad šis konkursas tapo visų švente. O į šventę visada nori atvykti daug svečių. Dalyviai, pajutę gerą muzikinę ir dvasinę aurą, visas jėgas sutelkdami į pagrindinį tikslą - gražų ansamblinį muzikavimą, čia sukuria magišką trauką. Malonu, kad šiais metais konkurso metu mokykloje visada būdavo beveik pilna salė klausytojų. Tai dar vienas įrodymas, kad ne tik svečiams, bet ir miesto bendruomenei labai svarbus šis renginys.
Gal prisimintumėte įsimintiniausius renginio momentus?
Manau, kad visas renginys yra įsimintinas, nes visą laiką vyksta didžiulis vyksmas ir muzikinis tempas. Ansamblių daug, visi laukia rezultatų, komisija dirba kaip šveicariškas laikrodis. Tad po renginio supranti, kokia puiki visa komanda, kiekvienas dirba savo darbą iš širdies. Labai nuoširdūs ir darbštūs žmonės yra Anykščių muzikos mokyklos ir kultūros centro darbuotojai.
Ypatingai visus palietė ir įsiminė konkurso antroji diena, kai šventėme mūsų šaliai vieną svarbiausių švenčių - kovo 11-ąją. Šventinį koncertą pradėjo patys jauniausi konkurso dalyviai iki dešimties metų. Jų pasirodymai suvirpino visų mūsų širdeles. Toliau sekė puikūs Anykščių muzikos mokyklos moksleivių ir mokytojų pasirodymai, taip pat LMTA obojininkės Monikos Boreikaitės, bei Simonos Zajančauskaitės soliniai atlikimai. Koncertą vainikavo LNF ansamblio „Musica humana“ ir solistės Simonos Liamo pasirodymas.
Pirmoji konkurso diena taip pat buvo išskirtinė: į konkursą atvyko ir LRT kūrybinė grupė, kuri surengė tiesioginį reportažą laidai „Laba diena, Lietuva“ iš pagrindinės konkurso vietos - Anykščių muzikos mokyklos salės. Tai dar vienas svarbus konkurso įvertinimas ir svarbus dalykas sklaidos prasme. Taip pat pažymėčiau ir gražų bendradarbiavimą su Anykščių miesto ir rajono savivaldybe, kuri viso renginio metu skyrė konkursui dėmesį, kvietė į renginį svečius iš užsienio, kurie aplankė tomis dienomis Anykščius. Konkurso globėju mielai sutiko tapti ir meras Kęstutis Tubis. Trečioji konkurso diena išsiskyrė dalyvių gausa. Konkursas vyko per dvi sales: Anykščių muzikos mokykloje ir Anykščių kultūros centre. Šią dieną iš viso muzikavo virš 50 ansamblių. Dirbo dvi skirtingos tarptautinės komisijos.
Paskutinę konkurso dieną įvyko įsimintinas pirmųjų vietų laureatų koncertas, kurių pasirodymai buvo įrašinėjami. Netrukus bus išleista šio įrašo kompaktinė plokštelė ir rugsėjo 16 d. bendradarbiaujant su Lietuvos muzikų rėmimo fondu įvyks pristatymo koncertas Druskininkuose, festivalyje „Vasara su M.K. Čiurlioniu“. Visi “Muziknės akvarelės” laureatai buvo pakviesti į senovinę etnografinę gryčią kepti duonos. Tai dar viena graži šilta „ansamblinė“ tradicija. Iškepti visiems kartu po duonos kepalėlį ir jį parsivežti namo.
Kaip pasirenkami kameriniai kūriniai atitinkantys konkurso reikalavimus? Koks repertuaras šiuo metu yra madingas tarp jaunųjų atlikėjų? Ar jo yra pakankamai?
Kūrinių pasirinkimas ansambliams pagal konkurso reikalavimus yra gana įvairus. Šiais metais ansamblius sudarė nuo dueto iki septeto. Ankstesniais metais yra buvę ir dar didesnių ansamblių. Programos reikalavimai yra apibrėžti epochomis, stiliaus ir žanro įvairovės.
Be abejo teisingas programos parinkimas - tai pedagogo įžvalgumas atitinkant konkurso reikalavimus. Nes kiekvienas ansamblis turi atsiskleisti savo išskirtinumą pagal savo specifiką.
Nepasakyčiau, kad šiame konkurse yra kažkoks repertuaro tendencingumas, aišku jis yra dėl apibrėžtų konkurso nuostatų. Išklausius 76 ansamblius galima pasakyti tik tai, kad skambėjo pati geriausia klasikinio ar šiuolaikinio stiliaus muzika. Šiandien dėl repertuaro problemų yra mažiau. Gal tik lietuviškos muzikos ansamblinio repertuaro vaikų grupėms yra mažoka.
Kokie kameriniai ansambliai yra populiariausi? Ar šiame konkurse dalyvauja ir netradicinių sudėčių instrumentiniai ansambliai?
Šių metų konkurse išskirčiau didelę gausą pučiamųjų kvintetų. Kaip visada yra populiarūs duetai, juos gal ir sudaryti yra paprasčiau. Savo ansamblinio garso spalviniu išskirtinumu žavi netradicinės sudėties ansambliai. Šiais metai jų buvo išties įdomių ir išskirtinių.
Kokios Jūsų mintys apie kamerinės muzikos situaciją Lietuvoje? Ar jaunieji atlikėjai ir jų mokytojai yra motyvuoti?
Kamerinės muzikos situacija Lietuvoje tikrai pakankamai gera ir manau dabar išgyvena net savotišką pakilimą. Vis daugiau jaunimo buriasi į įvairius ansamblius ir būtent šiuo žanru stengiasi užkariauti publikos simpatijas. Muzikams, mylintiems savo profesiją, motyvacijos niekada netrūko ir netrūks. Mene visada turi būti judėjimas, virsmas. Muzika pasišventusiam atlikėjui yra jo gyvenimas, oras ir maistas.
Kas svarbiausia, kad kamerinis ansamblis būtų sėkmingas?
Svarbiausia bendras visų susikalbėjimas muzikos kalba. Visa kita galima susitarti ar surepetuoti. Aišku, jau nekalbant apie tai, kad kiekvienas ansamblio narys turi puikiai valdyti savo instrumentą.
Ką patartumėte jauniesiems atlikėjams?
Burtis kuo drąsiau į ansamblius ir užkariauti savo ansamblio magija publiką.
Kokios mintys sukasi galvoje apie ateitį? Kokios Jūsų viltys?
Kaip jau ir kalbėjau ankščiau, kad menininkas gyvena muzika ir būna su ja visas 24 valandas. Nes be oro ar maisto žmogus negali. Tad minčių yra visada labai daug, jas gal reikia kartais net pristabdyti, bet pasakysiu taip, jeigu būsime visi dažniau ansamblyje, nesvarbu kokioje srityje, pasaulis visada bus tik gražesnis ir skambesnis. Tad junkimės ir kurkime drauge, dalinkimės muzika ir gėriu vieni su kitais, nes tai yra pats nuostabiausias jausmas ir visos viltys bei troškimai natūraliai visus mus pasieks.
Ačiū už pokalbį.