Tarptautinis Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursas

Rugsėjo 16–22 d. Vilniuje buvo surengtas pirmasis Tarptautinis Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursas, Lietuvos publikai pristatęs išskirtinius jaunosios kartos talentus. Penktadienį, rugsėjo 22-osios vakarą, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyko konkurso finalas, kartu paminėtas ir maestro Virgilijaus Noreikos gimtadienis.

Konkurso nugalėtoju pripažintas Valentynas Dytiukas iš Ukrainos, antrosios vietos laureatu tapo lietuvių baritonas Modestas Sedlevičius, trečioji vieta atiteko svečiui iš Mongolijos Badralui Chuluunbaatarui.

Pirmosios vietos laimėtojui įteiktas 10 tūkst. eurų prizas, antrosios ir trečiosios – 6 tūkst. ir 3 tūkst. eurų prizai.

Keturiems finalo dalyviams – Kyubongui Lee, Tetjanai Zhuravel, Sehoonui Moonui ir Margaritai Levchuk – įteikti diplomai.

Specialiuoju maestro Virgilijaus Noreikos prizu apdovanotas Pietų Korėjos tenoras Sehoonas Moonas.

Publikos simpatijas pelnė ukrainietė Tetjana Zhuravel.

Du koncertinius prizus – vaidmenį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ir debiutą Estijos nacionalinėje operoje – laimėjo lietuvis Modestas Sedlevičius.

Kauno muzikiniame teatre debiutuos Valentynas Dytiukas.

Komisijos pirmininkė Lilija Šukytė savo premiją įteikė jauniausiai konkurso dalyvei Linai Dambrauskaitei.

Konkurso dalyvius vertino solidi tarptautinė komisija: pats maestro V. Noreika, dainininkė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros vedėja prof. Asta Krikščiūnaitė, Europoje išgarsėjusi operos solistė Marjana Lipovšek (Slovėnija), JAV ir Europos didžiosiose scenose dainavusi Michele Crider (JAV), Londono Guildhallo muzikos ir dramos mokyklos, Karališkosios muzikos akademijos bei Manheimo aukštosios muzikos mokyklos dainavimo profesorius Rudolfas Piernay (Vokietija), atlikėjų vadybininkas, tarptautinės kompanijos „Robert Gilder & Co“ vykdomasis direktorius Robertas Gilderis (Didžioji Britanija). Komisijai pirmininkavo Vokietijoje gyvenanti garsi lietuvių kilmės dainininkė Lilija Šukytė. Komisijos sekretorius – LNOBT solistas, LMTA Dainavimo katedros docentas Deividas Staponkus.

Nors konkursas rengtas pirmą kartą, stebino ypatingas pasaulio dainavimo bendruomenės susidomėjimas – buvo pateikta net 181 paraiška. Kaip vienu balsu tvirtino konkurso organizacinio komiteto nariai, tai įrodė, kad maestro Virgilijaus Noreikos vardas puikiai žinomas ne tik mums, bet ir visam pasauliui.

Pasak nė vienos konkurso perklausų akimirkos nepraleidusio žymaus Lietuvos solisto, LMTA Dainavimo katedros profesoriaus Vladimiro Prudnikovo, tokio masto dainininkų konkursas – neeilinis šalies kultūros įvykis. „Noriu labai pasidžiaugti, kad Lietuvoje atsirado toks konkursas – tai didelė šventė mūsų dainavimo mokyklai. Susidomėjimas didžiulis, suvažiavo labai stiprūs dalyviai, tiek mūsų kaimynai, tiek svečiai iš tolimų kraštų. Išgirdome daug įspūdingų balsų, puikių jaunų tenorų, nepaprastai gerų baritonų, labai gražiai pasirodė sopranai. Manau, kad net ir tiems, kurie nepateko į antrą turą, pirmas turas buvo puikus išbandymas, neįkainojama patirtis. Už tai turime padėkoti konkurso organizatoriams, LMTA, Kultūros ministerijai ir, be abejonės, pačiam maestro Virgilijui Noreikai“, – mintimis dalijosi V. Prudnikovas.

„Konkursas yra konkursas, prizų visi laimėti negali, bet, manau, komisija ir mūsų komanda padarėme viską, kad svečiai iš Lietuvos išvyktų su pačiais geriausiais įspūdžiais. Geriausias įvertinimas renginiui – norinčiųjų dalyvauti gausa, pilnos žiūrovų salės ir dalyvių šypsenos. Esu laimingas, kad pirmajame Tarptautiniame Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurse viso to netrūko“, – sakė konkurso organizatoriaus VšĮ Natų knygynao direktorius Vygintas Gasparavičius.

***

„Nepaisant visų „mikrofoninių“ pokyčių, jūs esate tikrieji mūsų balsai“, – konkurso atidaryme į jaunuosius talentus kreipėsi maestro Virgilijus Noreika.

Rugsėjo 16–20 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Centriniuose rūmuose vyko I ir II konkurso turai. Pirmuosius turus buvo galima tiesiogiai stebėti internetu (www.noreika.link.), rugsėjo 22 d. iškilmingą konkurso finalą iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro tiesiogiai transliavo LRT Kultūros kanalas.

Pirmame konkurso ture pasirodė penkiasdešimt šeši 18–35 metų dainininkai: 27 sopranai, 6 mecosopranai, 9 tenorai, 13 baritonų ir 1 bosas-baritonas. Į antrąjį turą pateko 21 dalyvis. Dainininkams talkino pianistai koncertmeisteriai, tiems, kurie atvažiavo be savo pianistų, akompanavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos koncertmeisteriai.

Po antrojo turo perklausų žiuri paskelbė, kad rugsėjo 22 d. finale Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre varžysis Badralas Chuluunbaataras (Mongolija), Valentynas Dytiukas (Ukraina), Kyubongas Lee (Pietų Korėja), Margarita Levchuk (Baltarusija), Sehoonas Moonas (Pietų Korėja), Tetiana Zhuravel (Ukraina) ir Modestas Sedlevičius (Lietuva).

Vertinimo komisijos nariai balus dainininkams skyrė slaptai, balų vidurkį išvedė kompiuteris. Taip siekta visiško objektyvumo.

Konkurse savo jėgas išbandė būrys talentingų lietuvių dainininkų. Atrankinį turą sėkmingai įveikė „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Eglė Šidlauskaitė, Vokietijoje studijuojantis Modestas Sedlevičius, Lietuvos publikai jau pažįstami jauni solistai Lina Dambrauskaitė, Žygimantas Galinis, Karolina Glinskaitė, Juozas Janužas, Ieva Juozapaitytė, Romanas Kudriašovas, Anastasia Lebedyantseva, Kristina Stasė Petrauskas ir Rosana Štemanetian. Ne vienas, atidžiai stebėjęs visą konkursą, finale pasigedo puikiai (ypač pirmame ture) pasirodžiusios Linos Dambrauskaitės. Apgailestavusi, kad galutinį komisijos vertinimą lėmė kompiuteris, jos pirmininkė Lilija Šukytė per apdovanojimų ceremoniją Linai įteikė savo specialią premiją.

Pasak žymios dainininkės profesorės Giedrės Kaukaitės, visi konkurso dalyviai – profesionalai, gebantys įveikti sudėtingiausią operinį repertuarą. Jie visi baigę solidžias muzikos studijas pas išskirtinius pedagogus, lankę dainavimo garsenybių meistriškumo kursus, daugelis stažavęsi garsiuose teatruose, nors ir jauno amžiaus, jau debiutavę ar pakviesti debiutuoti svarbiose pasaulio scenose. „O laimėjo tie, kurie tarp pajėgiųjų išsiskyrė atlikimo technika, muzikalumu, vokaliniais duomenimis, emocionalumu ir artistiškumu“, – vertinimo komisijos sprendimams pritarė profesorė.

Trečiajame ture konkursantams talkino LNOBT simfoninis orkestras, kuriam dirigavo Modestas Pitrėnas. Orkestras buvo jautrus dainininkų sąjungininkas, o M. Pitrėnas subtiliai talkino dainininkų pasirinktoms interpretacijoms, net padėjo įgyvendinti kai kuriuos režisūrinius sprendimus. Finalinis koncertas publikai dovanojo jaunatvišką, profesionalumu ir perspektyvos viltimis alsuojančią šventę.

***

Į Tarptautinio Virgilijaus Noreikos konkurso finalą pateko tik vienas Lietuvai atstovavęs dainininkas – baritonas Modestas Sedlevičius, jau stovėjęs ir Milano „La Scalos“, vieno žymiausių pasaulio teatrų, scenoje. Jis laimėjo antrą vietą ir du koncertinius prizus – LNOBT ir Estijos nacionalinės operos kvietimą dainuoti šių teatrų spektakliuose.

„Savo prizą Modestui Sedlevičiui skyrėme todėl, kad jis mums pasirodė be galo įtaigus, artistiškas, aukštą atlikimo kokybę galintis pasiūlyti solistas. Neabejojame, kad jis mūsų teatro publiką sužavėtų, pavyzdžiui, kaip Figaras Gioacchino Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“, – įteikdamas apdovanojimą sakė LNOBT muzikos vadovas Robertas Šervenikas, laikinai einantis ir teatro meno vadovo pareigas.

Iš Jonavos kilęs M. Sedlevičius ne iš karto pasirinko dainavimą – pirma tapo chemijos bakalauru. Vis dėlto slapta svajonė dainuoti niekur nedingo, chemiką ji atvedė į parengiamuosius operinio dainavimo kursus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, docento Deivido Staponkaus klasėje.

Lietuvoje nemokamai siekti bakalauro laipsnio leidžiama tik kartą, o vokalistų studijos – brangios, todėl perspektyvus baritonas 2011 m. įstojo į Manheimo muzikos ir scenos menų universitetą, o 2015 m. sau pačiam netikėtai laimėjo teatro „La Scala“ akademijos stipendiją. Tobulindamasis Milane sukūrė keletą vaidmenų garsiojoje „La Scalos“ scenoje, vėliau tęsė studijas Manheimo universitete, jame ketina siekti ir vokalo pedagogo diplomo.

Tarptautinis Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursas – jau ne pirmas sėkmingas konkursas M. Sedlevičiaus karjeroje. 2015 m. jis pelnė pirmą vietą bei publikos prizą XXI tarptautiniame Louiso Spohro konkurse ir pirmą vietą festivalio „Moerser Musik Sommers 2015“ konkurse „Deutsche Romantik im Lied“. Šiais metaus M. Sedlevičius buvo pripažintas perspektyviausiu jaunuoju talentu Heidelberge vykusiame tarptautiniame dainavimo konkurse „Das Lied“.

Pirmajame Virgilijaus Noreikos konkurso ture Modestas Sedlevičius pasirodė tik trisdešimt trečias, bet jau pirmaisiais garsais pelnė publikos palaikymą ir simpatijas, lydėjusias iki pat paskutinio konkurso akordo.

„Kokybiškas ryškaus tembro balsas, be jokių pastangų įveikiamas diapazonas, puiki vokalinė technika, žavus sceninis įvaizdis, išskirtinis temperamentas, puikus humoro jausmas ir ypatinga charizma. Modestas išmano stilių ir scenoje jaučiasi lyg žuvis vandenyje, nepažeisdamas trapios skonio ir saiko ribos. Girdėjome gamtos apdovanoto žmogaus, ryškios asmenybės artistišką išsisakymą, kai kaunamasi ne dėl prizo, o dėl dvasios šventės“, – taip dvidešimt devynerių metų baritono pasirodymą apibūdino Giedrė Kaukaitė.

Pirmajame ture Modestas atliko Hamleto ariją „O, vin dissipe la tristesse...“ iš Ambroiseˊo Thomas operos „Hamletas“, Ūdrio ariją iš Vytauto Klovos „Pilėnų“ ir Dandinio arija „Come unˊape neˊ giorni dˊaprile“ iš Gioacchino Rossini operos „Pelenė“.

Antrajame ture jis sėkmingai padainavo Gulielmo ariją „Rivolgete a lui lo sguardo“ iš W. A. Mozarto operos „Visos jos tokios“ ir Alfonso ariją „Vien Leonora, a piedi tuoi“ iš G. Donizetti operos „Favoritė“. Pirmuosiuose turuose Modestui talkino koncertmeisterė Lina Giedraitytė.

Trečiajame ture su simfoniniu orkestru solistas atliko Rodrigo rečitatyvą ir ariją „O Carlo, ascolta… Io morrò, ma lieto in core“ iš G. Verdi operos „Don Karlas“ ir Figaro ariją „Largo al factotum“ iš G. Rossini „Sevilijos kirpėjo“.

***

Į konkurso finalą patekę trys baritonai patyrė konkursą konkurse, juolab kad ir repertuaras kartojosi. Beje, teatro scenoje atsiskleidė dar vienas svarbus dalykas – operos teatruose ketinantiems dainuoti solistams labai svarbi sceninė išvaizda. Šiuo aspektu lygių nebuvo Modestui Sedlevičiui, tiesiog spinduliavusiam scenos žavesį, iš konkurentų išsiskyrusiam ūgiu, laikysena ir elegancija.

Trečiąją premiją pelnęs baritonas Badralas Chuluunbaataras (Mongolija) dainavimo mokėsi Mongolijos muzikos ir šokio koledže, tobulinosi Maskvos Gnesinų muzikos akademijoje. Jis yra daugelio tarptautinių konkursų laureatas, jau debiutavo Sankt Peterburgo Marijos teatre. Išmintingai pasirinktas repertuaras atskleidė dainininko balso tembro grožį, galingą, platų diapazoną ir interpretacijos nuoširdumą bei įtaigą. Jis buvo rimtas Modesto Sedlevičiaus konkurentas.

„Jeleckio arija „Ja vas liubliu“ iš P. Čaikovskio „Pikų damos“ ir Mazepos arija „O, Marija“ iš P. Čaikovskio operos „Mazepa“ skambėjo aristokratiškai tauriai, galėtum net patikėti, kad jos parašytos pačiam Badlarui. Kaip daug lemia tiksliai pasirinktas repertuaras! Šio rytiečio dainavimas nebuvo Vakarų kultūros kopijavimas, jam nestigo savasties“, – Badralo pasirodymus įvertino prof. Giedrė Kaukaitė. Šį dainininką jai jau teko vertinti 25-ajame tarptautiniame Michailo Glinkos konkurse Maskvoje, kuriame jis pelnė II premiją. Beje, tame pačiame konkurse Grand Prix laimėjo ir Vilniuje geriau pasirodęs Valentynas Dytiukas.

Pirmajame ture mongolų baritonas, talkinamas koncertmeisterio Boriso Tonkikho, atliko Rodrigo rečitatyvą ir ariją iš G. Verdi operos „Don Karlas“, Mazepos ariozo iš P. Čaikovskio operos „Mazepa“ ir Don Žuano ariją iš W. A. Mozarto operos „Don Žuanas“, antrajame – Jeleckio ariją iš P. Čaikovskio operos „Pikų dama“ ir Žeraro rečitatyvą ir ariją iš U. Giordano operos „Andrė Šenjė“.

Trečiajame ture B. Chuluunbaataras su orkestru puikiai padainavo Valentino rečitatyvą bei kavatiną iš Ch. Gounod operos „Faustas“ ir ypač įtaigiai Rigoleto ariją iš to paties pavadinimo G. Verdi operos.

Konkurso diplomą pelnęs Kyubongas Lee (Pietų Korėja) – 34-erių metų dainininkas, mokęsis Feraros G. Frescobaldi konservatorijoje (Italija) ir Folkvango menų universitete Esene (Vokietija). Jis jau yra laimėjęs pirmąsias vietas tarptautiniuose Davido Vinolo ir Longronjo miesto konkursuose, antrąsias tarptautiniuose ARD, „Grandi voci“, Renatos Tebaldi konkursuose ir Gran Prix Marios Callas konkurse.

Stebina solidus baritono repertuaras – jau padainuotos ne tik vokalo, bet ir emociniu požiūriu sudėtingiausios Rigoleto („Rigoletas“), Marčelo („Bohema“), Grafo di Lunos („Trubadūras“), Belkorės („Meilės eliksyras“), Silvijaus („Pajacai“) partijos.

Konkurso finale baritonas vienodai stilingai atliko ir bel canto, ir romantines, ir veristines arijas. Tačiau...

„Puiki Belkorės kantilena, Rodrigo dramatizmas, rafinuotas Mozarto Grafo Almavivos humoras pirmame ture, artikuliuotas garsas, tiksli dinamikos ir štrichų kaita, tolygus balso skambėjimas visuose registruose, geras skonis ir saikas sudarė kone idealo įspūdį, – susižavėjimo dainininko technika neslėpė Giedrė Kaukaitė. – Ir vis dėlto pasąmonėn įsibrovė klausimas: kas lemia tobulą rezultatą – tik užsispyrimas ar ir talentas? Kas toji K. Lee interpretacija: atlikimo originalas ar tobula jo kopija? Konkurso favoritu laikytas K. Lee buvo apdovanotas tik diplomu. Akivaizdi nuoskauda dainininko veide, kurios jis niekaip negalėjo ir nenorėjo slėpti, buvo vienintelė tikra emocija – jos pritrūko techniškai tobulam dainavimui.“

Finale Kyubongas atliko Valentino rečitatyvą ir kavatiną iš Ch. Gounod operos „Faustas“ ir Renato ariją iš G. Verdi operos „Kaukių balius“.

Pirmajame ture skambėjo Belkorės kavatina iš G. Donizetti „Meilės eliksyro“, Rodrigo rečitatyvas ir arija iš G. Verdi „Don Karlo“ ir Grafo Almavivos arija iš W. A. Mozarto operos „Figaro vedybos“), antrajame – Pjero arija iš E. W. Korngoldo operos „Mirusiųjų miestas“ ir Žeraro rečitatyvas ir arija iš U. Giordano operos „Andrė Šenjė“.

Specialųjį Virgilijaus Noreikos prizą pelnė kitas finalininkas iš Pietų Korėjos – lyrinis tenoras Sehoonas Moonas. Jam trisdešimt treji, bakalauro studijas jis baigė Dankooko universitete Seule, vėliau tobulinosi „La Scalos“ teatro akademijoje, o šiais metais debiutuos garsiajame Glaindborno festivalyje (Didžioji Britanija). Sehoonas yra pelnęs prestižinio tarptautinio Hanso Gaiboro konkurso Austrijoje laureato vardą, tapo „Operalia“ bei Francisco Viñaso tarptautinių konkursų finalininku. Jo Vilniaus konkursui pasirinktame repertuare vyravo bel canto operų arijos.

Kas sutrukdė šiam dainininkui tapti laureatu? Vėl klausiame profesorės Giedrės Kaukaitės. „Ir vėl apninka prieštaringos mintys... Ar gali rytietiškas prigimtinis mąstymas idealiai sutapti su Vakarų kultūros tradicija? Kuriuo momentu puikus atlikimas tampa menu? Gal kriterijams jau turi įtakos ir šių dienų vadyba, kai iš atlikėjo perkamas produktas nelaukiant jo unikalumo, nes spaudžia projektų tempai... Paradoksalu, bet tobulas produktas keistu būdu praranda gyvybę, jam pristinga dvasios. S. Moonas kiek šiltesnis už savo tėvynainį.“

Finale su orkestru atlikęs Hercogo ariją iš operos „Rigoletas“ ir Fausto ariją iš to paties pavadinimo operos, dainininkas daugelį sužavėjo itin kokybišku dainavimu, gražiu balso skambesiu. Pirmajame ture jis atliko Tebaldo ariją iš V. Bellini operos „Kapulečiai ir Montekiai“, Marčelo ariją iš G. Donizetti operos „Albos hercogas“ ir Tamino ariją iš W. A. Mozarto „Užburtosios fleitos“, antrajame – Ernesto ariją iš G. Donizetti operos „Don Paskualė“ ir Edgaro ariją iš G. Donizetti operos „Liučija di Lamermur“. Dainininkui talkino pianistė Lina Giedraitytė.

G. Kaukaitė spėjo, kad V. Noreika apdovanojo šį konkursantą jo lyrinėje prigimtyje, matyt, išvydęs save jaunystėje.

Dainininkė atskleidė savo kartos dainininkų meninio rezultato formulę: „Dainavime lygiai svarbūs protas, balsas, širdis ir valia! Jie to paties dydžio ir to paties ryškumo. Visi keturi komponentai, veikdami sinchroniškai, užtikrins gerą rezultatą. Tiesa, visais atvejais sinchroniškumas neturi būti mechaniškas, jis turi jautriai pulsuoti: jei ims tankiau plakti gyva širdis, valia išlygins ritmą, neleis užkilti kvėpavimui, tuomet balsas, proto vadovaujamas, gebės kurti...“

***

Iš 33 moterų finalą pasiekė tik dvi dainininkės, du koloratūriniai sopranai – Margarita Levchuk (Baltarusija) ir Tetiana Zhuravel (Ukraina). Abi pelnė diplomus, o Tetiana – ir publikos simpatijų prizą.

Kaip tarpusavyje konkuravo baritonai, taip teko kautis ir abiem sopranams. Iš dalies sutapo net repertuaras, todėl ryžtingos konkursantės nusprendė pasitelkti net netikėtus režisūrinius sprendimus.

Antrojoje finalo dalyje abi solistės atliko tą pačią Olimpijos ariją iš Jacquesˊo Offenbacho „Hofmano pasakų“. M. Levchuk pasirodymas buvo teatralizuotas: ryškiai rožinė lėliška suknelė, perukas, šokio judesiai, „užsikirtimai“, į vieną mizansceną net buvo įtrauktas dirigentas M. Pitrėnas – jam teko raktu „prisukti“ lėlę... Toks labiau gala koncertui tinkamas pasirodymas kiek sutrikdė vėliau tą pačią ariją atlikusią T. Zhuravel – ji taip pat lyg ir mėgino kurti mizanscenas, kilnojo rankas ir sukiojosi į šonus... Galėtume konstatuoti, kad Olimpija nė vienai dainininkei balų nepridėjo, bet Zhuravel susitelkimas į muzikinę arijos interpretaciją buvo patrauklesnis nei baltarusės inscenizacijos.

Violetos (G. Verdi „Traviata“) ariją M. Levchuk atliko tobulai. O kai (pasirodo, net ir jai netikėtai) Alfredo partiją uždainavo salėje konkurso klausęsis Vaidas Vyšniauskas, netikėtumo ir atlikimo kokybės poveikis buvo išties stiprus. Taip surežisuoti dainininkės pasirodymą spontaniškai sumanė Modestas Pitrėnas, pamatęs Vaidą Vyšniauską...

Margarita Levchuk pernai tapo Baltarusijos nacionalinio didžiojo operos ir baleto teatro soliste, rengia pirmą didelį vaidmenį – Džildą „Rigolete“.

Pirmajame ture dainininkė atliko Kleopatros ariją iš G. F. Händelio operos „Julijus Cezaris Egipte“, Nakties karalienės ariją iš W. A. Mozarto „Užburtosios fleitos“ ir Džuljetos valsą iš Ch. Gounod operos „Romeo ir Džuljeta“, antrajame – Džildos ariją iš G. Verdi „Rigoleto“ ir Kunigundos ariją iš L. Bernsteino miuziklo „Kandidas“.

Tetiana Zhuravel – Kijevo nacionalinės operetės solistė, pernai Vengrijos nacionalinėje operoje ji atliko Siervos Marios vaidmenį ir Lietuvoje statytoje Péterio Eötvöso operoje „Meilė ir kiti demonai“. Simpatiška, nepriekaištingai valdanti balsą, puikios sceninės išvaizdos, ryžtinga... Bet šį kartą to buvo per maža, kad pelnytų laureatės vardą.

Pirmajame ture ji atliko Aspazijos ariją iš W. A. Mozarto operos „Mitridatas, Ponto karalius“, Filinos ariją iš A. Thomas operos „Minjon“ ir Kunigundos ariją iš L. Bernsteino miuziklo „Kandidas“, antrajame – Lakmė ariją iš L. Delibesˊo operos „Lakmė“ ir Fiorilos ariją iš G. Rossini operos „Turkas Italijoje“.

***

Pirmosios vietos laimėtojas Valentynas Dytiukas šiuo metu yra Ukrainos nacionalinio Taraso Ševčenkos operos ir baleto teatro stažuotojas, rengia Lenskio (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“), Vodemono (P. Čaikovskio „Jolanta“), Makdufo (G. Verdi „Makbetas“), Pinkertono (G. Puccini „Madam Baterflai“), Alfredo (G. Verdi „Traviata“) ir Izmaelio (G. Verdi „Nabukas“) partijas.

Pirmajame ture V. Dytiukas dainavo Oktavijaus ariją iš W. A. Mozarto „Don Žuano“, Alfredo ariją iš G. Verdi „Traviatos“ ir Rudolfo ariją iš G. Puccini operos „Bohema“, antrajame – Lenskio ariją iš P. Čaikovskio „Eugenijaus Onegino“ ir Fausto ariją iš Ch. Gounod „Fausto“. Jam akompanavo pianistas Alekseyˊus Beglecovas.

Su orkestru finale V. Dytiukas atliko Hercogo ariją iš G. Verdi „Rigoleto“ ir Kavaradosio romansą iš G. Puccini operos „Toska“.

„Ypatinga V. Dytiuko vertybė – jo individualumas, – laureatui komplimentų negailėjo prof. G. Kaukaitė. – Kompozitoriaus ir poeto padiktuotą medžiagą jis perteikia kaip brangią asmenišką savastį, suteikdamas jai pakiliai romantizuotų bruožų. Tai dainininkas iš Dievo malonės. Kiekvienas jo pasirodymas buvo retai pasitaikanti tikroji meninės raiškos komponentų vienovė, kai balsas, išmintis, jausmai ir valia pulsuoja išvien. Prisidėjo ir gimtoji vakarietiška terpė bei europietiškas mąstymas.“

Paskelbus laureatus ir specialiuosius prizus buvo nustebusių, kad Valentynas nepakviestas dainuoti LNOBT. Tačiau tuo stebėtis nevertėtų: ir jis, ir kiti trys finalininkai vyrai turi rimtų išvaizdos trūkumų. XXI a. teatrų reikalavimas – ne mažiau už balsą išlavintas dainininkų, ypač jaunų, dar neturinčių vardo, kūnas, tad nenuostabu, kad abiejų nacionalinių operų (Talino ir Vilniaus) kvietimus susižėrė išvaizdusis M. Sedlevičius. V. Noreikos konkursas buvo operos dainininkų, ne kamerinės muzikos atlikėjų varžytuvės, todėl rimtu trūkumu reiktų laikyti dainininkų atranką vien pagal garso įrašus.

Susiję nuotraukų galerijos

Tarptautinis Virgilijaus Noreikos konkursas

2017-09-22