Trys pirmieji vakarai – trys muzikiniai atradimai
Operos istorijoje slypi balsų, kurių šiandien nebegalime išgirsti, fortepijono muzikoje – kūrinių, keičiančių instrumento galimybių ribas, o kameriniame repertuare – dainų, kurios per kelias minutes papasakoja visą meilės istoriją. Pirmieji trys festivalio BIRŠTONO VASAROS MUZIKA vakarai kvies ne tik susitikti su atlikėjais, bet ir atrasti tai, kas kasdienėse koncertų programose pasitaiko retai.
Balsas, kurio neįmanoma atkurti
Festivalį pradės koncertas „Operos lobynai“, kuriame dainuos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Julija Stupnianek, o fortepijonu skambins Giedrė Muralytė-Eriksonė.
Šio vakaro intriga slypi Riccardo Broschi muzikoje. Kompozitorius dalį savo arijų rašė jaunesniajam broliui Carlo Broschi, į operos istoriją įėjusiam Farinelli vardu. XVIII amžiuje jis buvo laikomas vienu garsiausių Europos dainininkų – publiką stulbino nepaprastu balso diapazonu, ilgomis vienu atsikvėpimu išdainuojamomis frazėmis, drąsiais registro šuoliais ir akinamu koloratūrų virtuoziškumu.
Tikrojo Farinelli balso šiandien atkurti neįmanoma. Gérard’o Corbiau filme „Farinelli“ jo skambesį mėginta sukurti skaitmeniniu būdu sujungus koloratūrinio soprano ir kontratenoro balsus, o kai kurias frazes sumontavus net nata po natos. Tačiau gyvame koncerte galima išgirsti pačią muziką, sukurtą neeiliniam balsui, – Riccardo Broschi vaizduotę, jo keliamus iššūkius dainininkui ir baroko operos pasaulį, kuriame žmogaus balsas buvo stumiamas iki, regis, neįmanomų ribų.
Greta retai atliekamų Riccardo Broschi arijų skambės Antonio Vivaldi, Georgo Friedricho Händelio, Henry Purcello, Christopho Willibaldo Glucko ir Antoníno Dvořáko kūriniai. Taip nuo baroko vokalinio virtuoziškumo bus keliaujama romantinės operos jausmų gelmės link.
Rugpjūčio 3 d., pirmadienį, 19 val. – „Operos lobynai“
Bachas, peržengęs savo epochą
Koncerto „Fortepijono magija“ pradžioje susitiks mokytojas ir mokinė – pianistas Paulius Anderssonas ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivė Elinga Stigaitė. Tačiau šis vakaras kalbės ne tik apie kartų ryšį. Jo muzikinė intriga – kūrinio kelionė per laiką ir besikeičiančios fortepijono galimybės.
Elinga Stigaitė skambins Johanno Sebastiano Bacho Partitą Nr. 2 c-moll ir vieną poetiškiausių Frédérico Chopino noktiurnų. Paulius Anderssonas prie Bacho sugrįš jau per Franzo Liszto vaizduotę – atliks jo fortepijonui transkribuotus Preliudą ir fugą a-moll.
Tai bus proga išgirsti, kaip tas pats muzikinis mąstymas persikelia iš baroko į romantizmo epochą. Bacho polifoninė architektūra Liszto rankose įgyja XIX amžiaus koncertinio fortepijono galią, platesnę dinamiką, orkestrinį mastą ir virtuozinį spindesį. Transkripcija čia tampa ne paprastu kūrinio perrašymu, o dviejų genialios vaizduotės kūrėjų susitikimu, nors juos skiria daugiau kaip šimtmetis.
Vakaro kulminacija – Roberto Schumanno „Kreisleriana“, vienas sudėtingiausių ir paslaptingiausių romantinio fortepijono kūrinių. Joje nuolat keičiasi būsenos: pakilimą staiga nutraukia nerimas, audringą proveržį – susimąstymas, o lyrinį epizodą – groteskiškas šuolis. Ši muzika reikalauja ne tik techninio meistriškumo, bet ir gebėjimo suvaldyti prieštaringą, sunkiai nuspėjamą romantinės vaizduotės pasaulį.
Paulius Anderssonas į Birštoną grįžta ne tik kaip šešiolikos tarptautinių konkursų laureatas ir „Auksinio disko“ laimėtojas, bet ir kaip Tarptautinės Birštono vasaros menų akademijos pedagogas. Tad jo ir Elingos Stigaitės pasirodymas scenoje pratęs tai, kas dieną vyksta akademijos auditorijose – patirties, interpretacijos ir atsakomybės už muziką perdavimą.
Rugpjūčio 4 d., antradienį, 19 val. – „Fortepijono magija“
Meilė, išliekanti atmintyje
Trečiojo festivalio vakaro pavadinimą padiktavo Franciso Poulenco daina-valsas „Meilės keliai“. Iš pirmo žvilgsnio tai lengva, žavi, kone nerūpestinga melodija. Tačiau po jos skaidrumu slypi išsiskyrimo nuojauta ir meilės prisiminimas, kuris išlieka net tuomet, kai bendri keliai jau išsiskyrė.
Šį kūrinį atliks Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Asta Krikščiūnaitė ir pianistė Audronė Kisieliūtė. Jas sieja daugelį metų puoselėjama kūrybinė partnerystė, todėl koncerto programa nėra atsitiktinai sudėliotų gražių kūrinių rinkinys. Kiekviena daina jau išgyventa scenoje, išmėginta bendruose koncertuose ir nugludinta taip, kad balsas ir fortepijonas galėtų kalbėti kaip lygiaverčiai pašnekovai.
Vakare skambės Franzo Schuberto dainų lyrika, Ernesto Chaussono rafinuotumas, subtilios Maurice’o Ravelio spalvos ir savitas Franciso Poulenco pasaulis, kuriame elegancija dera su humoru, švelniu liūdesiu ir intymia išpažintimi.
Kamerinė muzika nereikalauja teatrinio gesto ar didelės scenos. Jai svarbesni žodis, frazės kvėpavimas, tylos akimirka ir vos pastebimas nuotaikos pokytis. Nedidelėje salėje klausytojas gali pajusti, kaip dvi atlikėjos kartu formuoja sakinį, kaip fortepijonas ne lydi balsą, o pratęsia jo mintį, ir kaip iš atskirų dainų pamažu susiklosto vienas pasakojimas – apie meilės artumą, jos netektį ir atmintyje pasiliekančius kelius.
Rugpjūčio 5 d., trečiadienį, 19 val. – „Meilės keliai“
Pirmieji trys festivalio vakarai atvers tris skirtingus pasaulius: legendiniam Farinelli sukurtą baroko operos muziką, Bacho kūrinių kelionę į romantinį fortepijoną ir meilės istorijas, pasakojamas balso bei fortepijono dialogu. Tai koncertai klausytojams, ieškantiems ne vien pažįstamų pavardžių, bet ir muzikos, kurią dar galima atrasti.
Festivalis BIRŠTONO VASAROS MUZIKA
2026 m. rugpjūčio 3–9 d.
Birštono kurhauzas, B. Sruogos g. 2, Birštonas
Bilieto kaina – 10 Eur, senjorams – 5 Eur.
Su Birštoniečio kortele įėjimas nemokamas.
Bilietai platinami „Bilietai.lt“ ir renginio vietoje likus valandai iki koncerto.
Festivalio globėja – Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.
Organizatorius – Lietuvos muzikų sąjunga.
Susiję nariai
Paulius Andersson
Koncertuojantis pianistas
Asta Krikščiūnaitė
Dainininkė, LMTA docentė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė
Raimonda Sližienė
Mokytoja ekspertė
Julija Stupnianek-Kalėdienė
Dainininkė, tarptautinių konkursų laureatė, LNOBT solistė, LMTA lektorė
Audronė Žigaitytė-Nekrošienė
Kompozitorė, profesorė, muzikos kritikė ir apžvalgininkė (muzikos žurnalistė), muzikos meno ir mokslo žurnalo "Muzikos barai" leidėja ir redaktorė, leidėja (kompaktinės plokštelės, knygos), organizatorė (vadybininkė, prodiuserė)