Tūkstančiai - ministro patarėjos įstaigai
Kultūros ministerijos inicijuotą Kultūros mecenavimo strategiją už 86 tūkst. litų rengs Ateities visuomenės institutas - kultūros ministro patarėjos, su Darbo partija siejamos Erikos Furman įkurta įstaiga. Politikai įsitikinę: tai viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje derinimo konfliktas.
Birželio 6 dieną Lietuvos kultūros taryba prie Kultūros ministerijos paskirstė Kultūros rėmimo fondo lėšas, kuriomis finansuojami atrinkti prioritetinės veiklų rėmimo srities „Kultūros srities bendrieji tyrimai: meno, socialiniai, taikomieji, tarpdisciplininiai“ projektai. 86 380 litų atiteko viešajai įstaigai Ateities visuomenės institutui, turinčiam sukurti Nacionalinę kultūros mecenavimo strategiją.
Prieš dvejus metus įkurto instituto vienintelė steigėja - kultūros ministro „darbiečio“ Šarūno Biručio patarėja Erika Furman. Ji ministrui patarinėja kultūros politikos formavimo ir kultūros politikos prioritetų biudžeto klausimais.
„Toks sprendimas meta šešėlį ant Kultūros ministerijos. Ministras pirmininkas aiškiai pasakė: ministerijos turi užsakinėti kuo mažiau tyrimų, kurie iš esmės yra tik pinigų švaistymas. Šiuo atveju susidaro įspūdis, kad situacija pasinaudojo žmogus, kuris turi įtakos kultūros pinigų skirstymo procesams. Dabar premjero valia, kaip į tai bus reaguojama. Manau, dėmesį turėtų atkreipti ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija“, - LŽ sakė premjero patarėjas kultūrai Faustas Latėnas.
Dalyviai - savi žmonės
Ateities visuomenės institutą E. Furman įregistravo 2012 metų birželio 22 dieną savo bute sostinės Savičiaus gatvėje. Registre tuo metu ji buvo įrašyta ir kaip šios įstaigos direktorė. Šiuo metu institutas veikia kitu adresu, A. Vienuolio g. 8, - ten pat, kur įsikūrusi Lietuvos spaustuvininkų asociacija. Šiai organizacijai iki ateidama patarinėti kultūros ministrui vadovavo E. Furman.
Jei tikėsime oficialiais dokumentais, iš Ateities visuomenės instituto vadovės posto E. Furman pasitraukė praėjusių metų rugpjūčio 28 dieną. Tuo metu ji jau septynis mėnesius - nuo 2013-ųjų sausio 9 dienos - dirbo Kultūros ministerijoje. Šiuo metu institutui, deklaruojančiam, kad orientuojasi į ateities visuomenės gerovės politikos formavimą, vadovauja Ervinas Koršunovas, tačiau vienintelė jo steigėja toliau lieka E. Furman.
Liepos 15 dieną Ateities visuomenės instituto socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje buvo paskelbtas pranešimas, kad, „siekdamas daryti įtaką tvarios kultūros politikos raidai, Ateities visuomenės institutas inicijavo tyrimą „Nacionalinės kultūros mecenavimo strategijos sukūrimas“. Ten pat nurodyta, kad šį projektą iš dalies finansuoja Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.
Tuo metu pati ministerija šios strategijos sukūrimą įvardijo kaip vieną prioritetinių savo darbų. Kaip nurodoma rugpjūčio 21 dieną išplatintame Kultūros ministerijos pranešime, Nacionalinės kultūros mecenavimo strategijos sukūrimo pagrindu taps „Lietuvos kultūros tarybos organizuoto konkurso metu išrinktų mokslininkų atliktas tyrimas“.
Lietuvos kultūros tarybos sprendime „Dėl kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos prioritetinės veiklų rėmimo srities „Kultūros srities bendrieji tyrimai: meno, socialiniai, taikomieji, tarpdisciplininiai“ projektų dalinio finansavimo 2014 metais“ minimas vienintelis Nacionalinės kultūros strategijos kūrėjas - Ateities visuomenės institutas. Vis dėlto būsimosios strategijos aptarime pas kultūros ministrą rugpjūčio 20 dieną iš tiesų dalyvavo dvi šį darbą vykdysiančios mokslininkės - doc. dr. Eglė Butkevičienė ir doc. dr. Eglė Vaidelytė. Prieš dešimtmetį abi mokslininkės darbavosi kartu su E. Furman (tuo metu Erika Komaiško) - visos trys moterys buvo Kauno technologijos universiteto Sociologijos katedros doktorantės.
Ministras problemos neįžvelgia
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka
E. Furman, kalbėdama su LŽ, neneigė esanti Ateities visuomenės instituto steigėja. „Visuose dokumentuose esu deklaravusi nuo pačios pirmos darbo dienos ministerijoje, kur esu steigėja, kur, kokiose įmonėse turiu akcijų, kokiose asociacijose dalyvauju ir panašiai. Nemanau, kad čia yra prasilenkimo su etika klausimas, kadangi paraiškas vertino ekspertai. Jeigu pateikta paraiška būtų menkavertė, ji tiesiog negautų finansavimo, ir čia nepriklauso nuo to, kas būtų steigėjas. O aš tiesiog esu mokslininkė. Įkūriau tokį institutą, į kurio veiklą turbūt sugrįžčiau. Tai čia lygiai taip pat būtų galima apkaltinti universitetą, kuris gavo finansavimą, todėl, kad aš baigiau tą universitetą“, - aiškino kultūros ministro patarėja.
LŽ kalbintas kultūros ministras Š. Birutis iš pradžių tvirtino nežinantis, kas konkrečiai rengs Mecenavimo strategiją. „Nežinau, nei kas atrinktas, nei kas ką daro. Bet tikrai žinau, kad norime sustiprimti pačią mecenavimo idėją Lietuvoje. Jei tos įmonės steigėja yra mano patarėja, tikrai pasiaiškinsiu“, - tikino jis.
Tačiau netrukus Š. Birutis pakeitė poziciją. „Ateities visuomenės institutas yra viešoji įstaiga - ne pelno siekianti organizacija. Iš tikro geresnių projektų nebuvo, ir tikrai nesu nusiteikęs prieš vieną ar kitą įstaigą. Jeigu jie yra geriausi, manau, kad komisija atrinko geriausius. Viskas priklauso nuo to, kaip jie atliks užduotį. Jeigu užduotis bus atlikta kaip priklauso, tikrai neturėsiu jokių priekaištų dėl to, kas yra steigėjai“, - dėstė kultūros ministras.
Reikalauja įvertinimo
Premjero patarėjas F. Latėnas įsitikinęs, kad ministerijos inicijuojamų projektų neturėtų imtis jos vadovybėje dirbantys asmenys. „Nesakau, kad projektą vykdysianti įstaiga neturėtų jo imtis - tiesiog ministro patarėja tam laikotarpiui, kol eina pareigas, turėjo perleisti įstaigą kam nors kitam, kaip tai privalo daryti Seimo nariai. Tačiau visi dabar pasidarė labai drąsūs ir daro ką nori“, - apgailestavo jis.
Dar griežčiau nusiteikęs Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Valentinas Stundys. „Man nekelia abejonių, kad šiuo atveju galima įtarti jau ne etikos, bet viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimus. Juk aptariamu atveju ministro patarėja įgyja pirmenybę kitų dalyvių atžvilgiu gaunant valstybės paramą. Tai labai akivaizdus pasinaudojimas tarnybine padėtimi, keliantis minčių, kad Darbo partija, su kuria susijęs ministras ir jo patarėja, taip siekia prieiti prie valstybės lėšų. Sakyčiau, kad institucijos turėtų šį atvejį vertinti ypač atsakingai“, - įsitikinęs politikas.
Kultūros ministerija neišgirdo mokslininkų siūlymų
Ne vienus metus kultūros mecenavimo klausimus nagrinėjantis Lietuvos kultūros politikos institutas apgailestauja, kad Kultūros ministerija šiam tikslui numatytas lėšas skiria ne mokslininkų, bet su ministerijos vadovybe susijusių asmenų projektams remti.
Šiandien Lietuvos kultūros politikos institutas kreipėsi į Seimo vadovę Loretą Graužinienę bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, prašydamas atkreipti dėmesį į Lietuvos kultūros tarybos prie Kultūros ministerijos vykdomą projektų finansavimą neturint pagrįstų motyvų. Taip mokslininkai sureagavo į šiandien „Lietuvos žiniose“ paskelbtą informaciją apie tai, kad Kultūros rėmimo fondas Nacionalinei kultūros mecenavimo strategijai sukurti 86 tūkst. litų skyrė viešajai įstaigai „Ateities visuomenės institutas“, kurio vienintelė steigėja – kultūros ministro Šarūno Biručio patarėja Erika Furman.
„Lietuvos kultūros taryba skyrė nemažą paramą – 86 380 litų - projektui „Nacionalinės kultūros mecenavimo strategijos sukūrimas“, ignoruodama tą faktą, kad anksčiau jau įvykdyti du šiai temai skirti projektai: 2007 metais ir 2013 metais. Reikėtų prisiminti ir dar vieną įtarimą keliantį faktą: Lietuvos kultūros taryba nei iš šio, nei iš to, nepateikdama jokių paaiškinimų, dar nepasibaigus skelbtam kultūros tyrimų paraiškų pateikimo terminui, pratęsė paraiškų priėmimo terminą (tarytum derindamasi prie kažkieno nespėjusio laiku parengti projekto interesų)“, - kreipimesi į Seimo pirmininkę nurodė Lietuvos kultūros politikos instituto vadovas Antanas Staponkus.
Instituto vadovo teigimu, 2007 metais Lietuvos kultūros taryba (tuo metu – Kultūros rėmimo fondas) finansavimo pateiktam projektui neskyrė. Dėmesio nesulaukė ir praėjusiais metais, bendradarbiaujant su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, parengtas projektas „Verslininkų ir kultūros kūrėjų bendradarbiavimo bei kultūros mecenatystės skatinimas“.
„Matydamas, kaip kultūra stokoja lėšų, ir suvokdamas, kaip svarbu skatinti kultūros mecenatystės sąjūdį, Institutas nusprendė projektą vykdyti savo bei privačių rėmėjų lėšomis. Instituto darbuotojai ties šiuo projektu dirbo nemokamai, jiems talkino kultūros institucijų, daugiausia miestų ir rajonų kultūros centrų, darbuotojai. Buvo surinkti duomenys apie Lietuvos miestų ir rajonų aktyviausius, dosniausius kultūros mecenatus, aiškintasi, koks yra verslininkų požiūris į kultūros rėmimą, pagal galimybes išanalizuota artimiausių Lietuvos kaimyninių valstybių – Lietuvos ir Estijos, taip pat Švedijos kultūros finansavimo iš privačių šaltinių patirtis, verslininkų ir kultūros kūrėjų bendradarbiavimo tradicijas“, - nurodė A. Staponkus.
Praėjusių metų birželio 17 dieną Seime buvo surengta konferencija „Verslininkų ir kultūros kūrėjų bendradarbiavimo ir kultūros mecenatystės skatinimas“. Po jos Lietuvos kultūros politikos institutas parengė rezoliuciją „Skatinkime privačias investicijas į kultūrą“. Šiame dokumente buvo pateikta projekto vykdymo metu sukauptų duomenų analizė ir atliktų tyrimų rezultatais paremti siūlymai dėl kultūros mecenatystės skatinimo Lietuvoje. Šis dokumentas buvo pateiktas visoms suinteresuotoms institucijoms, taip pat ir Kultūros ministerijai.
„Galima apgailestauti, kad Kultūros ministerija visus metus nepajudino nė piršto vykdant konferencijoje ir jos rezoliucijoje pateiktus pasiūlymus dėl kultūros mecenatystės skatinimo. Tik šių metų viduryje kultūros ministras prakalbo apie kultūros mecenavimo įstatymo reikalingumą, o Kultūros ministerija paskelbė kreipimąsi rinkti „Metų mecenatą“, kurį numatoma apdovanoti. Šie siūlymai buvo pateikiami mūsų parengtoje rezoliucijoje. Tačiau rezoliucijoje yra ir kitų svarbių siūlymų dėl kultūros mecenavimo skatinimo, bet apie juos ministras nekalba. Tuo metu parama buvo paskirta su kultūros ministro patarėja siejamai įstaigai“, - apgailestavo A. Staponkus.
Konservatorė prašo VTEK išvados, ar kultūros ministro patarėja nesupainiojo interesų (BNS)
Konservatorė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydama pateikti išvadą dėl galimo kultūros ministro Šarūno Biručio patarėjos Erikos Furman viešųjų ir privačių interesų konflikto.
A.Bilotaitė į etikos sargus kreipėsi dienraščiui „Lietuvos žinios“ paskelbus, kad Kultūros ministerijos inicijuotą Kultūros mecenavimo strategiją už 86 tūkst. litų rengs Ateities visuomenės institutas - kultūros ministro patarėjos, su Darbo partija siejamos E.Furman įkurta įstaiga.
„Aišku tai, jog E.Furman buvimas ministro patarėjos pareigose, kai tos pačios ministerijos skelbiamame konkurse dalyvauja jos įkurta įstaiga, sukuria pagrindą abejonėms dėl interesų konflikto egzistavimo“, – teigia A.Bilotaitė.
Premjero patarėjas kultūrai Faustas Latėnas sako, kad ši situacija meta šešėlį ant Kultūros ministerijos.
„Ministras pirmininkas aiškiai pasakė: ministerijos turi užsakinėti kuo mažiau tyrimų, kurie iš esmės yra tik pinigų švaistymas. Šiuo atveju susidaro įspūdis, kad situacija pasinaudojo žmogus, kuris turi įtakos kultūros pinigų skirstymo procesams. Dabar premjero valia, kaip į tai bus reaguojama. Manau, dėmesį turėtų atkreipti ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija“, - „Lietuvos žinios“ citavo F.Latėną.
E.Furman neneigė esanti Ateities visuomenės instituto steigėja.
„Nemanau, kad čia yra prasilenkimo su etika klausimas, kadangi paraiškas vertino ekspertai. Jeigu pateikta paraiška būtų menkavertė, ji tiesiog negautų finansavimo“, - sakė patarėja.
Š.Birutis sakė, kad geresnių projektų nebuvo.
2014-09-03
Kultūros ministras priims sprendimus po VTEK išvadų (papildyta 09 03 09:41)
Pasirodžius informacijai apie galimą kultūros ministro patarėjos E.Furman viešų ir privačių interesų konfliktą, Kultūros ministras Šarūnas Birutis lauks Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadų ir priims atitinkamus sprendimus.
Antradienį kreiptasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl galimo kultūros ministro patarėjos E. Furman viešųjų ir privačių interesų konflikto. VTEK adresuotame laiške kultūros ministras prašo kuo skubiau pateikti išvadas ir sako, kad Kultūros ministerijoje tarnybinės etikos pažeidimai nebus toleruojami.