Užmiršta Stanislavo Moniuškos Berlyno ir Vilniaus laikotarpių operinė kūryba: nuo išlikusių šaltinių iki šiuolaikinių spektaklių

Publikuota: 2019-06-10 Autorius: Grzegorz ZIEZIULA, Lenkija
Užmiršta Stanislavo Moniuškos Berlyno ir Vilniaus laikotarpių operinė kūryba: nuo išlikusių šaltinių iki šiuolaikinių spektaklių

Dr. Grzegorz Zieziula, polonistas, muzikologas, Lenkijos mokslų akademijos Meno instituto lektorius

***

Daugumoje prieinamų tyrimų nuodugnesnis pasakojimas apie Moniuškos meninius pasiekimus prasideda nuo operos „Halka“ premjeros Varšuvoje 1858 m. sausio 1 dieną. Tačiau kompozitorius jau ir anksčiau labai intensyviai dirbo muzikinio teatro srityje. Sunku pasakyti, kodėl pats Moniuška, gavęs darbą Varšuvoje, nebuvo suinteresuotas nei viešai pristatyti, nei skelbti, nei bent sukomplektuoti ar archyvuoti savo svarbiausių sceninių kūrinių.

Jaunojo Moniuškos muzikinis teatras 1838–1842 m.: faktai, spėlionės, baltos dėmės ir klaustukai

Šiandien problemų kelia tai, kad nėra išsamios studijos apie muzikinio teatro Vilniuje istoriją, kuri apimtų visus Moniuškos sceninius kūrinius, parašytus ir pastatytus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje iki jo persikėlimo į Varšuvą. Vis dar neturime išsamios informacijos apie pagrindinius faktus, pavyzdžiui, tikslių premjerų datų, spektaklių atlikėjų sąrašų, rodymo vietų ir skaičiaus.

Šiame pranešime apsiribosiu Moniuškos ankstyvuoju Vilniaus operinės kūrybos laikotarpiu, apimančiu 1838–1842 m., nuo neseniai mano aptiktos komiškos operos vokiečių kalba „Die Schweizerhütte“ (Šveicariška trobelė) iki „Nowy Don Kiszot“ (Naujasis Don Kichotas). Kaip matyti pateiktoje 1 lentelėje, per mažiau nei ketverius metus kompozitorius sukūrė 7 operines partitūras. Ne visų jų medžiaga išsaugota, o jei ir išliko nepatvirtintų nuorašų pavidalu, ne visada esame tikri, ar jie visiškai atitinka neprieinamą pirminę (originalią) versiją, patvirtintą paties kompozitoriaus (ji dažniausiai negrįžtamai prarasta).

1 lentelė. Moniuškos operinė kūryba 1838–1842 m.

Tarp čia išvardytų įvairių žanrų darbų dominuoja vodeviliai. Lenkiškas vodevilis, kaip hibridinis žanras, jau Józefo Elsnerio ir Karolio Kurpińskio laikais įtraukdavo operos formos elementų (pavyzdžiui, visos apimties uvertiūrų ar virtuoziškų arijų). Todėl ankstyvųjų Moniuškos kūrinių pagrindinių vaidmenų atlikėjai turėjo būti reikiamos vokalinės kompetencijos.

Libretų siužetai: nežinomi įkvėpimo šaltiniai ir stebinanti literatūrinė kilmė

Moniuškos vilnietiškoji operinė kūryba nuo varšuvietiškosios skiriasi ne tik žanro preferencija, bet ir įvairių tipų siužetų naudojimu libretuose. Vieninteliu tikru kompozitoriaus bendradarbiu, kuris kartu dalyvauja operiniuose darbuose, tampa jo bendraamžis Oskaras Korwinas-Milewskis. Jau pradinis Vilniaus laikotarpio libretų šaltinių, pirminių (originalių) tekstų ir literatūrinių kontekstų atpažinimas padeda suvokti šį klausimą esant daugialypį (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Libretai: skolinimosi šaltiniai, pirminiai (originalūs) tekstai ir literatūriniai kontekstai

Priešingai, nei gali pasirodyti, net šiame ankstyvajame etape Moniuška pasirenka tekstus vadovaudamasis savo – galbūt instinktyviu – literatūriniu skoniu.

Šiuolaikinės Moniuškos ankstyvųjų kūrinių rekonstrukcijos: problemos ir rizikos mastas

Pristatyta orientacinė muzikinės ir literatūrinės medžiagos išsaugojimo būklė (žr. paskutines dvi 1 lentelės skiltis) jau rodo sunkumų, kylančių bandant šiuos kūrinius prikelti šiuolaikinėje scenoje, mastą. Problemų sunku išvengti net turint partitūrą ir visą libreto tekstą. Žanrų, muzikines dalis jungiančių su sakomu žodžiu (pavyzdžiui, komiškų operų ir vodevilių), kūriniuose sunku pasiekti partitūros (kur yra tik muzikinių dalių tekstas) ir libreto (apimančio visą žodinį tekstą kartu su nesančiomis didaskalijomis) vientisumo. Keliskart turėjau progą tuo įsitikinti, nes 2016 m. su Vroclavo muzikos akademija susiję ankstyvosios Moniuškos kūrybos entuziastai – režisierius Roberto Skolmowskis ir dirigentas Stanisławas Rybarczykas – pakvietė mane kaip mokslinį konsultantą į savo ambicingą projektą parodyti keturias Moniuškos operetes:

1. Nowy Don Kiszot, czyli Sto szaleństw (Naujasis Don Kichotas, arba Šimtas beprotysčių), trijų veiksmų farsas (lenk. krotochwila), libreto autorius Aleksanderis Fredro, muzikos vadovas S. Rybarczykas, reżisierius R. Skolmowskis, partitūrą parengė dr. Andrzejus Wolańskis ir dr. Grzegorzas Wierzba, Vroclavo muzikos akademija, premjera 2017-12-14[3].

2. Karmaniol, albo Francuzi lubią żartować (Karmanjolė, arba Prancūzai mėgsta juokauti), 2 veiksmų komiška opera eilėmis ir proza, libreto autoriai Emmanuelis Théaulonas, Philippeˊas Augusteˊas-Alfredas Pittaud de Forgesas ir Ernestas Jaime (į lenkų k. išvertė Oskaras Korwinas-Milewskis), muzikos vadovas S. Rybarczykas, režisierius R. Skolmowskis, originalią partitūrą rekonstravo ir parengė Maciejus Prochaska, Kudovos Zdrujaus „Teatr pod Blachą“, premjera 2018-08-24 56-ajame Tarptautiniame Moniuškos festivalyje[4].

3 ir 4. Die Schweizerhütte (Šveicariška trobelė), 2 veiksmų komiška opera, libreto autorius Carlas Blumas; Nocleg w Apeninach (Nakvynė Apeninuose), vienaveiksmė operetė, libreto autorius Aleksanderis Fredro, muzikos vadovas S. Rybarczykas, režisierius R. Skolmowskis, partitūrą parengė Maciejus Prochaska, Varšuvos kamerinė opera, premjera 2018-11-16.

Pirmųjų dviejų spektaklių vokalinė sudėtis – Vroclavo muzikos akademijos vokalo ir aktorystės studentai, o 3 ir 4 spektakliuose pasirodė Varšuvos kamerinės operos dainininkai.

Benediktiniškas darbas, teatrinė ir muzikinė inteligencija leido minėtai Vroclavo grupei istoriniu ir muzikologiniu aspektu parengti iki šiol pirmąsias kelių Moniuškos ankstyvųjų kūrinių rekonstrukcijas. Tai suteikia pagrindo hipotezei, kad vodevilio partitūrai užrašyti nereikėjo tokio griežto tikslumo kaip operos kūriniui. Vodevilis galutinį pavidalą įgauna tik scenoje, kai tvarkinga ir logiška tampa teatro ir muzikos visuma.

Šių pirmųjų „performatyvių veiksmų“ šalutinis poveikis yra režisieriaus ir dirigento interpretacijos (kartais net perdėm interpretuojama), kurios, žinoma, gali kelti abejonių. Tačiau tai nekeičia fakto, kad dėl nepakankamos medžiagos ir premjerinių pasirodymų nuodugnių apžvalgų trūkumo Moniuškos vilnietiškojo laikotarpio kūriniai autentišku pavidalu mums amžinai išliks nepasiekiami.

 

[1] Pirminius literatūrinius šaltinius nurodė Svetlena Nemohaj.

[2] Numanomi literatūriniai kontekstai nurodyti pagal Z. Jędrychowskį.

[3] Įrašo prieiga internete: https://www.youtube.com/embed/hGaTp-6NBl4

[4] Įrašo prieiga internete: https://www.youtube.com/embed/-Z8c-9NPhdQ

Susiję video galerijos

STANISLAVUI MONIUŠKAI 200 / STANISŁAW MONIUSZKO 200

Susiję nuotraukų galerijos

Komentarai