Variacijos Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos 50-mečio tema

Tylusis maestro Laikas savo nematoma batuta valdo garsų potvynius ir atoslūgius. Tempas šiam dirigentui – it ritmingas širdies plakimas, nukreipiantis emocijas per džiaugsmo crescendo ir apmąstymų diminuendo, nuo jaudinančių staccato spurtų iki ramių legato atokvėpių. Muzika – garsų gija, verpianti skambančio pasakojimo gobeleną, peržengiantį dabarties laiko ribas.

Laiko leitmotyvas tapo pagrindiniu Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos 50-mečio akcentu. Mokyklos vaizdas, mokytojai, mokiniai, metodiniai skyriai, idėjos čia nuolat keitėsi, tačiau bendruomenės tarpusavio pagarba, ramybe dvelkianti atmosfera, kūrybiškumas, ambicingų tikslų siekimas ir, žinoma, meilė muzikai išliko tokia pati. Jubiliejaus proga 2023 m. lapkričio 27-ąją Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo surengtas iškilmingas mokinių koncertas, o aš prie gražios sukakties įprasminimo norėčiau prisidėti šiuo variacijų formos straipsniu, retrospektyviai aprėpiančiu penkis mokyklos gyvenimo dešimtmečius.

Kaip ir muzikos kūrinių analizėje, eksponuojame pagrindinę variacijų temą (A) – Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla. Skaitysime 10 jos variacijų, kurias sukūrė 5 mokyklos mokytojai: akordeonininkė Jelena Dainovskaja, kanklininkė Audronė Griškevičienė, pianistas Kornelijus Karnaševičius, muzikos istorikas Erikas Podolskis ir direktorė Aldona Skruibytė. Tad leiskimės į (5x10=50) kelionę.

VARIACIJA A1. PIRMIEJI MOKYKLOS NAMAI

1973 m. gruodžio 1 d. Vilniaus 34-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Sausio 13-osios progimnazija) buvo atidaryta 5-oji vaikų muzikos mokykla (pirmoji direktorė – Janina Ribokienė). Iki 1991 metų dėl patalpų stygiaus teko glaustis ir 43-iojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Vilniaus „Ryto“ progimnazija). „1984 m. mokykloje dirbome aš – kanklių mokytoja, gitaros mokytojas, veikė Pučiamųjų ir Akordeono skyriai. Kitų specialybių pedagogai dirbo vidurinėse mokyklose Karoliniškėse ir Lazdynuose. Po truputį mokykla plėtėsi, vyko remontai, kad visi galėtų susiburti vienose patalpose“, – prisiminimais dalijosi 40 metų muzikos mokykloje dirbanti Audronė Griškevičienė. Kurį laiką pedagogams vaikus teko ugdyti remonto sąlygomis, dulkėse, o instrumentus atsargiai nešti tarp sukrautų plytų. Aptariamuoju laikotarpiu buvo jaučiamas ir muzikinio repertuaro stygius – dažnu atveju pedagogai patys aranžuodavo fortepijoninius kūrinius. „Tačiau bendra atmosfera vadovaujant tuomečiam direktoriui Algimantui Prusevičiui buvo gera ir visus nepatogumus atpirkdavo jaunystės maksimalizmas, įdomus kūrybinis darbas su vaikais“ – teigė A. Griškevičienė.

1991 m. direktoriaus A. Prusevičiaus pastangomis mokykla buvo perkelta į Karoliniškių 135-ojo vaikų lopšelio-darželio patalpas Žvaigždžių gatvėje (dabar L. Asanavičiūtės g. 2), 1993-iaisiais įstaigai suteiktas Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos vardas.

Tuo metu į mokyklą ėmė grįžti buvę jos auklėtiniai: dabartinė mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jūratė Prusevičienė, akordeonininkai Eva Balachovičienė ir Vladimiras Voskanas, klarnetininkas Borisas Geichmanas, smuikininkės Rima Švėgždaitė ir Rasa Smolinskytė. Pianistas Kornelijus Karnaševičius, šiandien skaičiuojantis per 30 pedagoginio darbo metų, sako: „Labai malonu buvo grįžti į savo mokyklą, kurioje mokiausi. Tuometis mokyklos direktorius Kazimieras Balčėtis maloniai bendravo su jaunais mokytojais ir džiaugėsi sakydamas, kad visada smagu sulaukti „savo“ vaikų.“

VARIACIJA A2. BUVĘS MOKYKLOS DIREKTORIUS KAZIMIERAS BALČĖTIS

1978–1985 m. Kazimieras Balčėtis ėjo mokytojo ir Akordeono skyriaus vedėjo, 1985–2008 m. – mokyklos (1993 m. pavadintos Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla) direktoriaus pareigas. „Kazimieras man buvo lyg tėvas – su juo galėjau apie viską kalbėti drąsiai, be užuolankų“, – prisimena 40 metų mokykloje dirbanti akordeono mokytoja Jelena Dainovskaja. Direktorius buvo įkūręs mokyklos akordeonininkų kvintetą, kuriame grojo pats drauge su kolegėmis Janina Lokucijevska, Jūratė Prusevičiene, Jelena Dainovskaja ir Svetlana Lavuta. Daug koncertuodavęs ansamblis gražiai reprezentavo muzikos mokyklą. Šviesaus atminimo K. Balčėtis yra sakęs: „Grodamas mokytojų akordeonininkų kvintete atsipalaiduoju nuo administracinių rūpesčių, tarsi atjaunėju, o svarbiausia – neužmirštu įgytų profesinių žinių ir tiesiogiai bendrauju su muzika.“

K. Balčėtis ėmėsi didelių remonto darbų. Darželio grupių patalpos buvo pertvarkytos į muzikos mokyklos poreikius atitinkančias klases, visi mokytojai pagaliau pradėjo dirbti po vienu stogu. Direktorius taip pat rūpinosi instrumentų skyrių plėtra. „Atsirado birbynės specialybė, buvo įkurtas liaudies instrumentų orkestras, nupirkta naujų kanklių, tautinių kostiumų“, – prisiminimais dalijosi A. Griškevičienė. Mokytojas K. Karnaševičius pridūrė, kad K. Balčėtis buvo ne tik puikus muzikantas, vadovas, bet ir išmintingas žmogus: „Mokytojams nuolat primindavo bendravimo su kolegomis ir mokiniais ypatumus, pabrėždavo tolerancijos svarbą sakydamas: ,,Tik nuo jūsų priklausys, ar užgims širdyje šventė.“

VARIACIJA A3. KOLEKTYVO NAUJOKAI

Bene kiekviename darbe sunkiausi būna pirmieji metai: nauja vieta, nauji kolegos, administracija, o Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykloje – dar ir spalvingiausių minčių kupini, retsykiais nenuspėjami mokiniai. Tačiau įdomu, kad tiek pirmieji, tiek pastaraisiais metais atėję nauji pedagogai didelių sunkumų nepatyrė. „Kolektyvas buvo itin draugiškas ir paslaugus. Mane supo stiprūs, didelę patirtį turintys ir patarimų negailintys savo srities profesionalai. Jaučiausi saugiai žinodamas, kad kreipdamasis pagalbos visada būsiu išklausytas“, – sakė K. Karnaševičius. Dėkingumą kolegoms jaučia ir antrus metus muzikos mokykloje dirbantis jaunas muzikos istorijos mokytojas Erikas Podolskis: „Buvau labai šiltai sutiktas. Ypač noriu padėkoti solfedžio, muzikos istorijos mokytojams Jolantai Abramauskienei ir Vytautui V. Barkauskui, padėjusiems adaptuotis naujoje aplinkoje, taip pat pavaduotojai ugdymui Alinai Valčeckienei, nuolat suteikiančiai profesinę pagalbą ir skatinančiai realizuoti kūrybinius sumanymus.“

VARIACIJA A4. MUZIKOS MOKYKLOS MOKINIAI

Laikui bėgant mokinių požiūrį į daugelį dalykų keičia sparti socialinių normų, technologijų ir kultūrinio gyvenimo raida, tad Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos pedagogai vykdo itin svarbią misiją ne tik padėdami savo auklėtiniams atitikti tuos skubančio pasaulio reikalavimus, bet ir per vieną tauriausių meno formų – muziką – neužmiršti senųjų vertybių.

Mokytojai pasakojo, kad mokinių kartos skiriasi: „Ankstesnieji būdavo savarankiškesni, labiau atsakingi, motyvuoti“, – prisimena A. Griškevičienė. „Anksčiau vaikai buvo pareigingi ir ištikimi pasirinktai muzikos mokyklai. Šiandien po muzikos užsiėmimų jie skuba į baseiną, futbolo, šokių treniruotes, taigi yra labiau užimti. Mums, mokytojams, tenka iššūkis pamokoje vaikus ir mokyti, ir kartu atlikti namų darbus“, – situaciją aiškino direktorė A. Skruibytė. Mokytojas E. Podolskis teigė, kad ir šiandien būna įvairių mokinių: „Vieni labiau entuziastingi, rodantys iniciatyvą, trykštantys noru reikštis, aktyviai dalyvauti pamokoje, kiti – mažiau, bet dažniausiai ir su jais pavyksta užmegzti ryšį.“

Nepaisant minėtų sunkumų ir iššūkių, galima pasidžiaugti, kad Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla išugdė šiandien žinomus scenos artistus, pavyzdžiui, dainininkę Justę Arlauskaitę-Jazzu, operos solistą, Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ vadovą Joną Sakalauską. Pastarasis mokėsi skambinti fortepijonu K. Karnaševičiaus klasėje. „Bendravimas su mokytoju man buvo netgi svarbesnis už muzikavimą“, – tokius J. Sakalausko žodžius pacitavo Kornelijus.

Kiti mokytojai teigė, kad žinomų muzikos asmenybių neišugdė, tačiau kai kuriems buvusiems mokiniams muzika padėjo kitose profesinėse srityse. „Šiandien stambų verslą valdantis buvęs auklėtinis pasakojo, kad pradėjus dirbti firmoje su juo niekas nebendraudavo, net nesisveikindavo. Tad kartą jis nusprendė atsisėsti tarp dirbančiųjų ir pagroti akordeonu. Po to kolektyve jis tapo labai gerbiamas“, – džiaugėsi J. Dainovskaja.

VARIACIJA A5. MOKYKLOS KŪRYBINĖ GEOGRAFIJA

Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos koncertinė veikla labai aktyvi – kasmet surengiama per 500 koncertų, konkursų, projektų, metodinių dienų, seminarų, atvirų pamokų. Įstaiga didžiuojasi galėdama pasirodyti tokiose erdvėse, kaip Lietuvos Respublikos Seimas, Švietimo, mokslo ir kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Vilniaus kongresų rūmai, Vilniaus rotušė, „Avia Solutions Group“ arena, Vilniaus arkikatedra bazilika ir kt. „Kodėl mes renkamės didžiąsias koncertines erdves? Pirmiausia, kad galėtų dalyvauti visi mūsų mokytojai ir mokiniai, nes tai skatina bendruomeniškumo jausmą ir moko dirbti petys petin, kad pasiektume užsibrėžto tikslo. Galbūt dalis auklėtinių netaps muzikos profesionalais, bet bus meno mylėtojai ir puikūs klausytojai“, – teigė direktorė A. Skruibytė.

Mokyklos kūrybinė veikla neapsiriboja vien Lietuva, nemažai mokinių yra laimėję prizines vietas tarptautiniuose konkursuose, apžiūrose, festivaliuose Prancūzijoje, Danijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Rumunijoje, Graikijoje, Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Ukrainoje.

VARIACIJA A6. DABARTINĖ MOKYKLOS DIREKTORĖ ALDONA SKRUIBYTĖ

A. Skruibytė mokyklos vairą į savo rankas perėmė 2008 metais. „Iš pradžių niekaip nebuvau susijusi valdymo sritimi, dirbau „Lietuvos“ ansamblio artiste. Vėliau Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje buvau kanklių mokytoja, kartu grojau liaudies instrumentų kvartete prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos. Iki šiol nenumanau, kieno rekomendacija buvau pakviesta į Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyrių... Jame dirbau metodininke inspektore, vadovavau miesto muzikų bendruomenei. Vėliau kuriam laikui buvau atsisakiusi šių pareigų, mat valstybės tarnyboje nebuvo leidžiama dirbti pedagoginio darbo. Visą laiką domėjausi švietimo bendruomenės dokumentais, švietimo sritį reglamentuojančiais įstatymais. Kartais būdavau įtraukiama į mokytojų atestacijos komisijas – taip susipažinau su tuomečiu Karoliniškių muzikos mokyklos direktoriumi K. Balčėčiu.

Po paskutinio mūsų bendro posėdžio sužinojau, kad praėjus savaitei po operacijos jis iškeliavo anapilin. Netrukus savivaldybė paskelbė konkursą į Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos direktoriaus pareigas. Konkursą laimėjau, bet kai reikėjo pasirašyti dokumentus, pasakiau: „Nežinau, ar aš noriu.“ Visi pradėjo juoktis klausdami, ko čia atėjau, jei nesu tikra, ar noriu tapti direktore. Na, bet nuo 2008 metų aštunto mėnesio aštuonioliktos dienos pradėjau direktoriauti“, – su šypsena savo darbinės istorijos vingius prisiminė A. Skruibytė.

Natūralu, kad naujas vadovas yra akylai stebimas mokyklos bendruomenės. Tokia patirtis teko ir A. Skruibytei: „Kolektyvas mane priėmė atsargiai, mat nemažas būrys mokytojų buvo pensinio amžiaus ir manė, kad pulsiu juos atleisti. Pamažu prie manęs priprato, tačiau suprato, kad mokykloje reikia dirbti ir rodyti kiek įmanoma geresnius mokymo rezultatus.“

Dabar pedagogai mokyklos vadovei jaučia didelę pagarbą ir negaili jai gerų žodžių. „Ji puiki lyderė, gebanti puikiai organizuoti komandinį darbą. Dėmesinga kiekvienam mokytojui ir mokiniui“, – sakė K. Karnaševičius. „Direktorė Aldona Skruibytė yra teisingas, reiklus, turintis neabejotiną vadovo talentą žmogus. Jai vadovaujant mokyklos veidas neatpažįstamai pasikeitė. Buvo įkurtas pučiamųjų, simfoninis orkestrai, padaugėjo specialybių, priimta daug naujų mokytojų ir mokinių, jaunosios kartos pedagogams mielai suteikiamos darbo vietos. Mokykla tapo aštuonmete, pridėtos ankstyvojo, suaugusiųjų ir kryptingo meninio ugdymo programos, direktorė ėmėsi koncertų didžiosiose Lietuvos scenose organizavimo. Pasikeitė ir estetinis mokyklos veidas – jaukios, atnaujintos klasės, keičiamos profesionalių dailininkų paveikslų ekspozicijos, spalvingai ištapyta koridoriaus siena, sutvarkyta mokyklos teritorija“, – apie direktorės nuopelnus pasakojo J. Dainovskaja.

VARIACIJA A7. JAUNOJI MUZIKOS MOKYKLOS PEDAGOGŲ KARTA

Pasitaiko, kad mokyklos nelabai noriai priima jaunus ir nepatyrusius pedagogus. Dažniausia priežastis – galimai sumenksiantys auklėtinių pasiekimai. Tačiau Karoliniškių muzikos mokyklos vadovė A. Skruibytė taip nemano: „Jeigu per darbo pokalbį jaunas pedagogas sako norintis dirbti mūsų mokykloje – priimu. Svarbu jaunimui suteikti galimybę tobulėti, be to, turi vykti natūrali kaita. Štai paklausus vaiko, ar norėtų mokytis pas jauną, ar pas vyresnio amžiaus mokytoją, jis pasirinks jauną. Dabartinės kartos pedagogai geriau supranta šiuolaikinius vaikus, lengviau randa ryšį su jais ir užmezga artimesnę draugystę.“

„Labai džiaugiamės profesionaliais, kūrybiškais, entuziastingais muzikantais, atėjusiais dirbti ir dalintis savo talentu su mokiniais, taikančiais šiuolaikinius pedagoginio darbo metodus. Vertiname tiek jaunus, tiek vyresnės kartos mokytojus, su visais randame kontaktą“, – teigė mokytojai A. Griškevičienė ir K. Karnaševičius.

VARIACIJA A8. MOKYKLA – KŪRYBINIŲ INSPIRACIJŲ IR ASMENYBĖS PUOSELĖJIMO TERPĖ

Menininkams ypač svarbi kūrybinga aplinka. Ji suteikia laisvę tyrinėti, reikšti emocijas, mintis, naujas idėjas. „Tvarkinga mokyklos erdvė, puikus bendruomenės mikroklimatas skatina tobulėti, mokytis iš kolegų, bendradarbiauti ir dalintis gerąją patirtimi su kitais Vilniaus miesto ir šalies ugdymo įstaigų mokytojais“, – pasakojo K. Karnaševičius ir J. Dainovskaja. Mokykla ne tik skatina kūrybiškumą, bet ir puoselėja, ugdo kiekvieno mokytojo asmenybę. „Ši mokykla moko nuoširdumo bendraujant su ugdytiniais, pagarbos jų individualumui, gebėjimo skubiai priimti sprendimus, bendradarbiavimo su kolegomis“, – įsitikinęs E. Podolskis. Direktorė A. Skruibytė taip apibendrino savo patirtį: „Dirbdama šioje mokykloje įgijau daug išminties, išmokau pamilti kiekvieną žmogų“.

VARIACIJA A9. MOKYKLOS IŠSKIRTINUMAS

Šiuo metu Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykloje mokosi 1180 mokinių, dirba 128 mokytojai, išugdyta per 2600 auklėtinių. Įstaigos bendruomenė koncertuoja didžiosiose koncertų salėse, konkursuose mokiniai pelno prizines vietas, aplankyta beveik 20 Europos šalių. „Mokykla – viena lyderiaujančių ugdymo įstaigų Vilniaus mieste. Pagrindinės veiklos kryptys yra ne tik užtikrinti kokybišką muzikinį ugdymą, įtraukti bendruomenę į mokyklos veiklą, kurti ir puoselėti edukacines aplinkas, bet ir aktyviai dalyvauti miesto ir šalies kultūriniame gyvenime“, – teigė K. Karnaševičius.

Mokykla ypač populiari, mat čia vaikai ir suaugusieji mokytis atvyksta net iš Vilniaus rajono. Įstaiga turi bene didžiausią skaičių kolektyvų, specialybių, ir žinoma, dar nė viena Vilniaus muzikos mokykla nėra surengusi didžiulio koncerto Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Tad mokykloje dirbantys žmonės, jų kolegiškumas, kūrybingumas, atsakomybė, susitelkimas, ambicingų tikslų siekimas yra pagrindinis mokyklos turtas.

VARIACIJA A10. MUZIKOS MOKYKLA PO 50 METŲ

Sudėtinga numatyti ateitį – kaip keisis gamta, žmonių elgesys, su kokiais globaliais įvykiais susidursime ir, žinoma, koks bus meno pasaulis. Tačiau žmonėms yra suteikta vaizduotės galia, tad Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklą po 50 metų K. Karnaševičius įsivaizduoja taip: didelis pastatas, šiuolaikiška architektūra, nuostabūs žmonės, kuriantys muzikos meno erdvę. A. Griškevičienė tikisi, kad mokykla ir ateityje bus toks pat aktyvus kultūros židinys. Direktorė mokytojų vaizduotės klodus papildė sakydama: „Norėčiau mokyklos patalpose įrengti dailės studiją, kieme turėti gražią koncertų ir konferencijų sales su repeticijų kambariais. Pastato su didžiuliu kupolu vizualizaciją parengėme dar 2015 metais ir tikimės šį projektą įgyvendinti!“

KODA. PALINKĖJIMAS MOKYKLAI JUBILIEJAUS PROGA

Kad jos mokytojai ir mokiniai visada jaustų laiko tėkmę, kūrybiškumą, smalsumą, vitališkumą ir inovatyvumą, rūpintųsi mokyklos bendruomenės gerove. Kad nesustotų ir drąsiai žengtų į priekį!