Velykų rimtis su Olivier Messiaenu
Velyknaktis – švenčiausia krikščionių naktis, gaubiama mistikos ir laukimo nuotaikos. Šią šventę kovo 26 d. 19 val. pianistė Gabija Rimkutė kviečia pasitikti sakralioje erdvėje – Šv. Kotrynos bažnyčioje, skambant Olivier Messiaeno muzikai. Prancūzų kompozitoriaus kūryba ypatinga, išsiskirianti kūrybinio užmojo platumu, nes jungia dvi sritis – muziką ir teologiją. Anot O. Messiaeno muzikos tyrinėtojos Siglindos Bruhn, tikėjimą ir pamaldumą Messiaenas suvokė kaip Dievo siųstą dovaną, o patį save – kaip kompozitorių, kuriam skirta vykdyti religinę misiją.
Galima teigti, kad plačiąja prasme tam tikrą misiją atlieka ne tik muzikos kūrėjas, bet ir kiekvienas scenoje pasirodantis atlikėjas. Pianistės G. Rimkutės nuomone, kiekvienam muzikantui ateina momentas, kai jis savęs paklausia: „Kokia mano veiklos prasmė? Ar dėl to, kad esu scenoje, pasaulyje kas nors keičiasi?“ Atlikėja prisipažįsta, kad ilgą laiką šių klausimų sau neuždavė – grojo tik dėl savęs ir dėl to, kad jai tai patiko, gal todėl nejautė didelio poreikio koncertuoti viešai. Tačiau atradusi O. Messiaeno muziką pajuto, tarsi joje būtų kažkas pasikeitę. „Atrodė, kad visa, ką darau, įgijo gilesnę prasmę. Visų pirma pasikeitė mano požiūris į buvimą scenoje. Iki tol tai siejau su savęs demonstravimu, ir tai kėlė didelį stresą. Dabar, grodama dvasinio turinio muziką, pirmiausia galvoju apie tai, kad dalinuosi su žmonėmis svarbiomis idėjomis, ir šiandien man tai yra didžiausia paskata būti scenoje. Žinau, kad Lietuvoje nėra daug pianistų, kurie veržtųsi groti Messiaeną. Dėl stiliaus įvairovės jie gal ir įtrauks į savo repertuarą vieną kitą kompozitoriaus kūrinį, bet nesiims groti viso ciklo. Messiaeno muzikos studijoms paskyriau ketverius metus. Jaučiuosi savotiškai įsipareigojusi savo įgytomis žiniomis pasidalinti su kitais. Tai šiandieninė mano misija“, – sako pianistė.
O. Messiaeno vaikystėje Kristaus istorija jam tapo gyvu stebuklo įrodymu, paskatinusiu tikėti, kad už realybės egzistuoja neatrasti pasauliai. Būtent išėjimas už šio pasaulio ribų, anapusybės pojūtis tapo svarbiausia jo kūrybos inspiracija. „Aš tapau tikintis, nes mėgau pasakas. Stebuklas yra mano natūrali aplinka“, – yra sakęs kompozitorius.
Tam tikra prasme pianistę G. Rimkutę prie O. Messiaeno muzikos taip pat pastūmėjo vaikystės potyriai – atlikėja teigia potraukį dvasingumui jautusi nuo mažens, o Messiaeno kūrybos gelmes atrado studijuodama meno doktorantūroje. „Galvodama apie trečiąją studijų pakopą ėmiau mąstyti ir apie savo kaip pianistės kryptį. Rinkdamasi temą būsimam tiriamajam darbui permąsčiau visą savo iki tol grotą repertuarą. Gana greitai supratau, kad iš daugybės kūrinių man labiausiai įstrigo keli. Jie buvo būtent dvasinės tematikos. Taip atsirado mano tema „Sakralumas kūryboje fortepijonui: ženklai ir interpretacija“, o kartu su ja prasidėjo ir O. Messiaeno muzikos studijos. Iš pradžių labai daug skaičiau – gilinausi tiek į paties kompozitoriaus pamąstymus, tiek į jo kūrinių analizes. Vėliau ėmiausi kelių ciklo „Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų“ pjesių. Manau, kad mano užsidegimui didelės reikšmės turėjo įgytų žinių ir tiesioginės praktikos sintezė – esu tikra, kad be įsigilinimo į O. Messiaeno tekstus daug ko šioje muzikoje nebūčiau atradusi ir išgirdusi. Šio kompozitoriaus muzika man tapo labai artima. Jos skleidžiamomis vertybėmis stengiuosi vadovautis ir savo asmeniniame gyvenime. Tai ne visada lengva, bet aš to labai siekiu. Kartais manau, kad ši muzika mane savotiškai gydo, padeda kovoti su žmogiškosiomis ydomis, ypač susireikšminimu“, – samprotauja pianistė.
Turbūt neatsitiktinai retas lietuvių pianistas ryžtasi imtis O. Messiaeno fortepijoninės kūrybos. Anot G. Rimkutės, atliekant jo kūrinius susiduriama tiek su techniniais, tiek su psichologiniais iššūkiais. Nepaprastai sudėtingas muzikinis tekstas turbūt yra viena svarbiausių priežasčių, atbaidančių pianistus. Norint atmintinai skambinti O. Messiaeną reikia ypač geros atminties ir koncentracijos, jo kūrinių rečitalis iš atlikėjo reikalauja didžiulės protinės, fizinės ir emocinės ištvermės. Mokantis Messiaeno partitūras labai praverčia analitinis mąstymas: viskas šioje muzikoje grįsta logika, todėl įžvelgus tam tikras sistemines struktūras palengvėja mokymosi procesas.
„Hiperpolifoniška, daugiasluoksnė Messiaeno kūrinių faktūra yra didžiulis iššūkis. Kompozitorius dažnai mėgsta atskiriems balsams suteikti ne tik savarankiškas melodines linijas, bet ir leisti kiekvienam iš jų judėti savu laiku. Mokantis kai kuriuos ciklo „Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų“ epizodus iš pradžių galvoji, kad ši muzika skirta atlikti kompiuteriui, bet vėliau supranti, kad daug praktikuojantis tai įmanoma ir žmogui“, – sako G. Rimkutė.
Pianistė įsitikinusi, kad atliekant tokią muziką nepakanka profesionalumo, čia būtinos ir tam tikros asmeninės savybės. „Ėjimą į sceną su tokiu repertuaru tam tikru aspektu galima prilyginti dvasininko veiklai. Pavyks tik tuomet, jei nuoširdžiai tikėsi tuo, apie ką kalbi, ir visiškai nepriklausysi nuo klausytojo reakcijos. Blogiausia, kas gali būti atliekant tokią muziką, –apsimetinėjimas ar pataikavimas klausytojui, pavyzdžiui, lėtų epizodų pagreitinimas bijant išvarginti publiką. Teko klausytis tokio pabrėžtinai koncertiško Messiaeno muzikos atlikimo, ir tai manęs visiškai neįtikino. Manau, kad čia negali būti kompromisų, ne tokia ši muzika. Rengdama Messiaeno ir kitų autorių dvasinio turinio kūrinių rečitalius supratau, kad atėję į fortepijoninės muzikos koncertą žmonės dažnai tikisi kitų dalykų. Tai natūralu, nes šiandieninis pianizmas orientuotas į visai kitas vertybes. Nepasiruošusį klausytoją Messiaeno muzika gali šokiruoti. Tačiau to nereikia bijoti. Mane tokios reakcijos dar labiau motyvuoja. Ypač kai po koncerto bent vieno žmogaus turėtas išankstinis nusistatymas virsta nuoširdžiu susidomėjimu“, – pasakoja G. Rimkutė.
Velyknakčio koncerte pianistė atliks 10 pjesių iš dviejų valandų trukmės ciklo „Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų“. Šis ciklas – Kristaus gyvenimo istorija, perteikta fortepijono muzikos garsais. Kiekviena ciklo dalis įkūnija tam tikrą Kristaus gyvenimo etapą – nuo Švenčiausiosios Mergelės nuojautos apie būsimo kūdikio atėjimą („Pirmoji Mergelės Komunija“) iki nukryžiavimo („Kryžiaus žvilgsnis“) ir prisikėlimo („Meilės Bažnyčios žvilgsnis“). Šiame cikle O. Messiaeno talentas labiausiai atsiskleidė gebėjimu sujungti du priešingus pradus – religinę rimtį, santūrumą ir teatrališkumą, kuris išreiškiamas ryškiais muzikinių vaizdų kontrastais. Kūrinio veikėjai – žemiškieji ir dieviškieji personažai, taip pat simbolinės mistinės būtybės – laikas, tyla, žvaigždė, kryžius, amžinybė. Dėl itin raiškiai perteiktų personažų charakterių ir muzikinių jų leitmotyvų šis O. Messiaeno ciklas galėtų būti vadinamas instrumentine opera. Monumentalaus kūrinio forma sukonstruota arkos principu – ciklą įrėmina Dievo tema, kurią kūrinio pabaigoje nustelbia meilės temos intonacijos. Triumfališka ciklo koda kartu simbolizuoja ir Kristaus prisikėlimą, ir pasaulio krikščionių bendruomenės vienybę.
G. Rimkutės manymu, fortepijoninis ciklas „Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų“ yra O. Messiaeno kūrybos viršūnė, čia jo talentas atsiskleidė visomis spalvomis. „Labiausiai šiame kūrinyje mane žavi tai, kaip jame dera dvi priešybės – racionalumas ir gili emocinė ekspresija. Cikle nerasime nė vienos atsitiktinės natos, viskas grįsta geležine logika, tiksliais matematiniais apskaičiavimais (tai lėmė šio monumentalaus kūrinio formos vientisumą), tačiau nuostabu tai, kad klausydamiesi visai nejuntame muzikos sausumo – priešingai, jos ekspresyvumas akina ir užburia, o mistiniai epizodai veda į transo būseną. Ši muzika nepaprastai žadina vaizduotę, todėl ją atlikdama visuomet labai įsijaučiu“, – teigia atlikėja.
Koncerte skambės ryškiausios ciklo „Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų“ dalys, žyminčios svarbiausius Kristaus gyvenimo momentus. Sakrali muzika atitraukia nuo žemiškų dalykų, padeda pajusti visko, kas vyksta aplinkui, nereikšmingumą. Tokia muzika, anot pianistės G. Rimkutės – tai malda, išreikšta ne žodžiais, o garsais.
2016-03-26 (šeštadienį) Šv. Kotrynos bažnyčioje, 19 val.
Velyknaktis su Olivier Messiaenu
Velyknaktis - tai švenčiausia krikščionių naktis, apgaubta mistikos ir laukimo nuotaikos. Šią šventę pianistė Gabija Rimkutė kviečia pasitikti sakralioje šv. Kotrynos bažnyčios erdvėje, skambant Olivier Messiaeno muzikai. Anot pianistės, šio kompozitoriaus ciklas „Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų“ savo turiniu ir forma galėtų būti lyginamas su muzikine liturgija. Fortepijono garsais atkurta Kristaus istorija jaudina ir sukrečia savo tikrumu. Kiekviena iš ciklo dalių įkūnija tam tikrą Kristaus gyvenimo etapą – nuo švenčiausios Mergelės nuojautos apie būsimo kūdikio atėjimą („Pirmoji Mergelės Komunija“) iki nukryžiavimo („Kryžiaus žvilgsnis“) ir galiausiai prisikėlimo („Meilės Bažnyčios žvilgsnis“).
Koncerte išgirsite 10 šio ciklo pjesių. Tai ryškiausios dalys, žyminčios svarbiausius Kristaus gyvenimo momentus. Neatsitiktinai jos paženklintos svarbiausiomis - Dievo ir meilės - temomis. Šių temų suaugimas ir pirmosios transformacija (nuo griežto santūrumo pirmoje iki ekstatiško triumfo paskutinėje dalyje) simbolizuoja tiek Kristaus prisikėlimą, tiek pasaulio krikščionių bendruomenės vienybę.
Tyrinėtojų tituluojamas mistiku bei muzikos teologu, pats Messiaenas tikėjo, kad šiame gyvenime jam skirta įvykdyti religinę misiją. Jei ir Jūs tikite, kad muzika savo poveikiu gali prilygti maldai - Didijį šeštadienį užsukite į šv. Kotrynos bažnyčią – kartu leisimės į mistinę kelionę po stebuklingą Messiaeno religinių vizijų pasaulį.
Programoje:
Olivier Messiaen: Iš ciklo Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų:
Regard du Père („Tėvo žvilgsnis“)
Regard de l'étoile („Žvaigždės žvilgsnis“)
Regard de la Croix („Kryžiaus žvilgsnis”)
Regard du temps („Laiko žvilgsnis”)
Première communion de la Vierge („Pirmoji Mergelės Komunija“)
Noël („Kalėdos“)
Le baiser de l'Enfant-Jésus („Kūdikėlio Jėzaus pabučiavimas“)
Regard des prophètes, des bergers et des Mages („Pranašų, piemenėlių ir Išminčių žvilgsnis“)
Je dors, mais mon cœur veille („Aš miegu, o širdis mano budi“)
Regard de l'Eglise d'amour („Meilės Bažnyčios žvilgsnis“)