VILNIAUS FESTIVALIO 2020 dienoraštis

Publikuota: 2020-06-18 Autorius: Mb.info

Karantino aplinkybės lėmė ne tik keturių Vilniaus festivalio koncertų programų pokyčius, bet ir tam tikrus klausytojų ribojimus. Laikantis nustatytų karantino reikalavimų, birželio 9, 15 ir 16 d. koncertų Filharmonijos salėje galėjo klausytis tik 100 klausytojų 750 klausytojų talpinančioje salėje. Publika buvo sodinama saugiais atstumais, laikantis visų atsargumo priemonių ir LRV nustatytų reikalavimų. Didžioji dalis bilietų į šiuos koncertus buvo parduota anksčiau, tad norintys išgirsti įdomias programas galėjo klausytis koncertų transliacijų arba įrašų. Birželio 18 d. koncerte Vilniaus universiteto Didžiajame kieme priimta kur kas daugiau klausytojų – apie 300.2020-ųjų Vilniaus festivalį vainikavo G. Mahlerio „Daina apie žemęׅ“

Birželio 18 d. 19 val. Vilniaus universiteto Didžiajame kieme 2020-ųjų „Vilniaus festivalio mozaiką“ vainikavo Gustavo Mahlerio „Daina apie žemę“ – kūrinys, nuo pradžių buvęs šiųmečio festivalio moto, kviečiantis susimąstyti apie žemės, kaip žmonių planetos, likimą.

„Tai – paliečiantis, muzikos istorijai svarbus kūrinys. Tai, ko gero, tas kūrinys, kur kiekvienas gali atrasti save. Kažkuriuo metu gyvenime jausti jausmai iš tikrųjų prikausto, nes jie yra rimti ir tikri: vienišumas, laimės stebėjimas iš perspektyvos... ir tuštuma“, – sako koncerte dainavusi solistė Justina Gringytė.

Simfonija-kantata „Daina apie žemę“ („Das Lied von der Erde“), dar vadinama Devintąja simfonija, – tai 1909 m. sukurta epopėja, prakalba visai žmonijai. Čia sodriai išsiskleidžia G. Mahlerio muzikai būdingos romantizmo ir ekspresionizmo estetinės nuostatos, iš simfonijos ir dainos žanrų gretinimo randasi naujas sintetinis simfonijos-kantatos žanras.

Daina yra tapusi G. Mahlerio simfonijų siela ir nervu, o šiame kūrinyje dainos įsiliejimas į simfoniją pasiekia kulminaciją. „Dainoje apie žemę“ panaudoti vokiečių poeto Hanso Bethge’s tekstai iš rinkinio „Kiniška fleita“. Įkvėptas senovinių, net egzotiškų kinų poetų eilėraščių Mahleris sukūrė vieną išraiškingiausių pasaulio muzikos literatūros partitūrų.

„Dainą apie žemę“ mecosopranui, tenorui ir orkestrui Vilniaus festivalyje atliks iškilūs Lietuvos muzikai – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, pasaulinį pripažinimą pelnę solistai Justina Gringytė, Kristianas Benediktas ir Nacionalinės premijos laureatas dirigentas Modestas Pitrėnas.

Šis koncertas, be kita ko, suteikia puikią progą pasidžiaugti ryškiais, Lietuvą svetur garsinančiais solistais. Priminsime, kad Justina Gringytė 2015 m. pelnė Lietuvos jaunosios operos solistės metų apdovanojimą, Anglijos nacionalinės operos ir Škotijos operos teatruose sulaukė ypač palankių atsiliepimų už Karmen vaidmenį, įtakingojo „The Guardian“ muzikos kritikai jos balso stiprumą lygina su „plieno šarvais“, o savo interpretacijose ši dainininkė meistriškai pereina nuo valdingos ir įsakmios prie trapios ir švelnios herojės paveikslo („The Scotsman“).

Lietuvių tenoras Kristianas Benediktas (taip pat žinomas kaip Vaidas Vyšniauskas) tarptautinėje scenoje išgarsėjo kaip vienas žymiausių G. Verdi operos „Otelas“ pagrindinio vaidmens atlikėjų. Jo operos teatrų sąraše – tokios svarbiausios pasaulio scenos kaip Londono „Covent Garden“ ar Niujorko „Metropolitan Opera“.

Birželio 16 d., antradienis, 19 val.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžioji salė
Rečitalis „Mūzos dedikacija Godowskiui ir Chopinui“
Leopoldo Godowskio 150-mečiui ir Fryderyko Chopino 210-mečiui
MŪZA RUBACKYTĖ
(fortepijonas; Lietuva, Prancūzija, Šveicarija)

PROGRAMA
LEOPOLD GODOWSKY (1870–1938)
Sonata e-moll (1910–1911)
I d. – Allegro non troppo, ma appassionato
II d. – Andante cantabile
IV d. – Allegretto grazioso e dolce
V d. – Retrospect: Lento mesto. Larghetto lamentoso. Maestoso, lugubre: Dies irae. Molto più lento

FRYDERYK CHOPIN (1810–1849)
Sonata Nr. 2 b-moll, op. 35 („Marche funèbre“, 1837–1839)
Grave. Doppio movimento
Scherzo. Più lento
Marche funèbre. Lento
Finale. Presto

Viena ryškiausių „Vilniaus festivalio mozaikos“ dalių ir ypatinga puošmena – iškilios atlikėjos, Nacionalinės premijos laureatės, Vilniuje, Paryžiuje ir Ženevoje reziduojančios ir visame pasaulyje koncertuojančios pianistės Mūzos Rubackytės rečitalis. Būdama įvairiapusė kultūros veikėja, M. Rubackytė atlieka svarbų vaidmenį Lietuvos įvaizdžio sklaidai, yra svarbių tarptautinių konkursų (Pretorijos, Klivlando, Utrechto, Parmos, F. Liszto Veimare, B. Bartoko Budapešte ir kt.) žiuri narė, dėsto pasaulio universitetuose ir konservatorijose, vadovauja tarptautiniams meistriškumo kursams, yra tarptautinio Vilniaus fortepijono muzikos festivalio įkūrėja ir meno vadovė. Pianistė įgrojo daugiau nei 30 kompaktinių plokštelių, bendradarbiaudama su įrašų kompanijomis „Marco Polo“, „Naxos“, „Lyrinx“, „Ligia“, „Warner Classics“, „Opera Omnia“, „Brilliant Classics“, „Doron“ (pastarojoje išleido koncertų su orkestru 6 CD įrašų seriją „Great Lithuanian live recordings“).

2020-ieji LR Seimo paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Atliepdama šią tematiką, M. Rubackytė pristato „neatrastu Lietuvos perlu“ vadinamo legendinio pianisto, kompozitoriaus ir pedagogo Leopoldo Godowskio (1870–1938) kūrybą, pažymėdama šio iškilaus muziko 150-ąsias gimimo metines. Iki šiol Godowskis dažniausiai minimas kaip Rusijos, JAV ar Lenkijos pianistas. Nedaugelis žino, kad šis garsus žydų kilmės pianistas gimė Žasliuose, nuo trejų metų gyveno Vilniuje, kur devynerių jau atliko savo pirmąjį solinį koncertą, vėliau koncertavo Kaune, Gardine, Minske, Pinske, Balstogėje, Karaliaučiuje ir daugelyje kitų miestų. Išvykęs į JAV, koncertavo ir dirbo pedagoginį darbą, artimai bendravo su iškiliausiomis to meto asmenybėmis. Išskirtiniu virtuozu ir „naujuoju Lisztu“ vadintas pasaulyje pagarsėjęs pianistas, kompozitorius ir pedagogas Godowskis 1935 m. norėjo aplankyti ir gimtuosius Žaslius, tačiau kadangi Lietuva su Lenkija neturėjo diplomatinių santykių dėl Vilniaus krašto aneksavimo, garsus menininkas nebuvo įleistas į Lietuvos teritoriją. Tai jį labai nuvylė. Po trejų metų Godowskis mirė nuo skrandžio vėžio Niujorke, kur ir yra palaidotas.

Gana gausiame kūrybiniame Godowskio palikime daugiausia kūrinių fortepijonui, tarp jų ir monumentali penkių dalių Sonata e-moll. Tai nepaprasto kompozicinio meistriškumo kūrinys, kupinas kontrapunktinės technikos, tačiau mažai žinomas ir beveik neatliekamas. Visą Sonatos versiją M. Rubackytė pristatys kompaktinėje plokštelėje (prancūzų firma „Ligia Digital“). Į naująjį festivalio formatą netelpantis didingasis Godowskio opusas šįkart koncerte skamba šiek tiek patrumpintas (I, II, IV ir V dalys). M. Rubackytė sako: „Prieš metus, Anapilin išėjus mano Mamai, Paliesiaus dvare su kvartetu „Mettis“ įrašinėjome dramatiškus Šostakovičiaus ir Weinbergo kvintetus. Vakare ilsėdamasi po varginančios dienos kompiuteryje radau Nacionalinės filharmonijos direktorės Rūtos Prusevičienes laišką, kuriame ji kalbėjo apie šį man nežinomą kūrinį, rašydama, kad „girdi sonatą po mano pirštais“. Smalsumo vedama tuoj pat susiradau įrašą, kuris tarsi magnetas mane įtraukė iki paskutinio garso. „Meiner lieben Frau gewidmet“ („Skirta mano brangiajai žmonai“), skelbė antraštė, nors ir be jos iš muzikos sklido visa apimantis jausmų grožis, jų drama, džiaugsmas, prisiminimai, ašaros, gedulas, šviesa. Visa tai atliepė ir mano išgyvenimus. Nuoširdžiai dėkoju R. Prusevičienei už šį atradimą. Mano rankose Sonata prakalbo pandemijos ir izoliacijos metu. Šis dramatiškas periodas man bus visuomet susijęs su Godowskio Sonata.“

Greta šios Sonatos koncerte pianistė skambins ir Fryderyko Chopino Sonatą Nr. 2 b-moll, op. 35, su įžymiuoju „Gedulingu maršu“ („Marche funèbre“), paminėdama 210-ąsias kūrėjo gimimo metines. Šį rečitalį M. Rubackytė planuoja pakartoti gruodžio 2 d. prestižinėje „Salle Gaveau“ Paryžiuje.

Vilniaus festivalio premjera, tikėjimas ir viltis

Vienas didžiausių Lietuvos vasaros klasikinės muzikos renginių – Vilniaus festivalis – tęsia reikšmingą muzikinių premjerų tradiciją. Birželio 15 d. 19 val. koncerte Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyko estų kompozitoriaus Peeterio Vähi Vilniaus festivalio ir Estijos kultūros ministerijos užsakymu sukurto kūrinio – Koncerto birbynei ir kameriniam orkestrui – pasaulinė premjera. Lietuvos kamerinio orkestro (LKO) ir scenos partnerių rengiamoje programoje dar skambėjo Giyos Kancheli ir Pēterio Vasko kūriniai.

„Tikėjimas ir viltis“ – taip pavadintas koncertas, kuriame raudona linija brėžiama vilties ir tikėjimo, taikos ir šviesaus atminimo tema, siejanti Peeterio Vähi, Giyos Kancheli ir Pēterio Vasko kūrinius. Simboliška, kad minint Lietuvos istorijai svarbią Gedulo ir vilties dieną festivalio programoje šiemet radosi estų kompozitoriaus P. Vähi specialiai sukurtas kūrinys. Vilniaus festivalio užsakomąjį kūrinį P. Vähi parašė įkvėptas jauno talentingo birbynininko Vytauto Kiminiaus.

Peeterio Vähi kūryba apibūdinama kaip gana eklektiška, autorius mėgsta jungti skirtingų stilių ir žanrų bruožus, jį įkvepia įvairiausi šaltiniai – nuo rokenrolo iki Indijos klasikinės muzikos. Sukurti Koncertą birbynei ir kameriniam orkestrui, opusą instrumentui, vis drąsiau besiskinančiam kelią į akademinės muzikos sceną, autorių įkvėpė prūsų tauta ir kalba. Vähi žodžiais: „Istorija negailestinga – šalys, tautos ir kalbos, kurios kadaise vaidino svarbų vaidmenį, išnyksta iš pasaulio žemėlapio. Toks likimas ištiko prūsus ir jų kalbą. Mane įkvėpė viena archajiška prūsų daina „Mīla swāiksta Saulīka, Mīla Dēiwas dukrīka“ („Miela šviesi saulė, miela Dievo dukra“), tai buvo lyg atspirties taškas. Savo premjerose visada besistengiantis dalyvauti kompozitorius ketina atvykti ir šįkart, tad Vilniaus festivalio publikos laukia išskirtinė proga ne tik pirmiesiems išgirsti naująjį kūrinį, bet ir pamatyti jo autorių.

Pernai šį pasaulį palikusio įžymaus gruzinų kompozitoriaus Giyos Kancheli atminimui skiriamas jo opusas „Liūdesio angelai“ („Angels of Sorrow“) smuikui, violončelei, chorui ir kameriniam orkestrui. Kūrinį su LKO atliks tarptautinių konkursų laureatės, itin ryškios lietuvių solistės smuikininkė Dalia Kuznecovaitė ir violončelininkė Elena Daunytė bei Vaclovo Augustino vadovaujamas choras „Jauna muzika“.

„Negaliu likti abejingas negailestingumui ir smurtui, galbūt todėl mano muzikoje vyrauja liūdesys. Norėjau išreikšti savo požiūrį į žmogaus dvasios stiprybę, iškylančią virš amoralaus režimo“, – sakė G. Kancheli. Jis neretai lyginamas su amžininkais Arvo Pärtu ir Johnu Taveneriu dėl bendro bruožo – muzikos dvasingumo. Į tą pačią gretą stoja ir vienas garsiausių latvių kompozitorių Pēteris Vaskas – visų šių autorių muzika kelia globalius ir nesenstančius klausimus apie gyvenimą ir mirtį, neapykantą ir atleidimą, taiką ir karą, harmoniją ir chaosą. P. Vaskas sako, kad „dauguma žmonių šiandien stokoja tikėjimo, meilės ir idealų. Dvasinės vertybės prarandamos. Savo darbais noriu suteikti peno sielai.“

Birželio 15 d. koncerte išgirdome Pēterio Vasko „Da pacem, Domine“ chorui ir styginių orkestrui. Šis kūrinys parašytas pagal IX a. grigališkojo choralo antifoną „Da pacem, Domine, in diebus nostris“. Jos žodžiai šiuo metu ypač jaudina: „Suteik ramybę mūs laikams, o Viešpatie, meilingai, nes niekas kitas, vien tik Tu galėsi mus apginti. O, gailestingas Viešpatie.“

Koncerte dalyvausiančiam visam būriui iškilių Lietuvos atlikėjų – Lietuvos kameriniam orkestrui, šiemet 30-metį mininčiam chorui „Jauna muzika“, solistams – diriguos Adrija Čepaitė. Ji bendradarbiauja su Lietuvos orkestrais, ypač turiningai su Lietuvos kameriniu, taip pat semiasi patirties dirbdama su kitais Europos šalių orkestrais.

Birželio 15 d. 19 val. koncertas buvo tiesiogiai transliuojamas Filharmonijos Skaitmeninėje koncertų salėje (nationalphilharmonic.tv), LRT Klasikos kanalu ir Filharmonijos bei Skaitmeninės koncertų salės feisbuko paskyrose. Kviečiame klausytis!

Birželio 9 d., Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje prasidėjo koncertų ciklas „Vilniaus festivalio mozaika“. Ciklo pradžioje Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) ir šio orkestro meno vadovas, smuikininkas Sergejus Krylovas atliko Antonio Vivaldi „Metų laikus“.