VILNIAUS FESTIVALIO 2021 dienoraštis

Publikuota: 2021-06-02 Autorius: Mb.info
VILNIAUS FESTIVALIO 2021 dienoraštis

 

 

 

 

VILNIAUS FESTIVALIS 2021 / 25-asis festivalis 
Ketvirtoji dimensija
2021 m. birželio 6–22 d.

FESTIVALIO PROGRAMA

Birželio 6 d., sekmadienį, 19 val.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje
„Viva Vivaldi!“ Vivica Genaux ir „Les Accents“
Solistė VIVICA GENAUX (koloratūrinis mecosopranas, JAV)
Baroko muzikos orkestras LES ACCENTS (Prancūzija)
Meno vadovas, dirigentas ir solistas THIBAULT NOALLY (smuikas, Prancūzija)
Programa:
ANTONIO VIVALDI
Koncertas styginiams C-dur, RV 115
Arija „Alma oppressa“ iš operos „La fida ninfa“ („Ištikimoji nimfa“)
Arija „Gelido in ogni vena“ iš operos „Farnace“ („Farnakas“)
Koncertas smuikui ir styginiams e-moll, RV 275
Arija „Come in vano il mare irato“ iš operos „Catone in Utica“ („Katonas Utikoje“)
Koncertas smuikui ir styginiams g-moll, RV 326
Arija „Sovvente il sole“ iš pastišo-serenados „Andromeda liberata“ („Išvaduotoji Andromeda“)
Arija „Agitata da due venti“ iš operos „Griselda“ („Grizelda“)

Prieš porą metų Vilniaus festivalyje publiką ypatingai sužavėję atlikėjai sugrįžo!
Aliaskoje gimusi dainininkė VIVICA GENAUX šiuo metu daugiausia dėmesio skiria baroko muzikai. Per daugiau kaip 20 karjeros metų solistė yra dainavusi Händelio, Vivaldi, Scarlatti, Glucko, Donizetti, Rossini, Meyerbeerio ir kitų kompozitorių operose ir oratorijose. Jos gastrolių keliai driekiasi per Europą, Izraelį, Australiją, Šiaurės ir Pietų Ameriką. Ne veltui, atsakydama į klausimą, kur buvusi aliaskietė dabar gyvena, ji pamini Italiją ir juokdamasi priduria gyvenanti savo lagaminuose!
V. Genaux dainuoja garsiausiuose pasaulio teatruose, koncertų salėse ir festivaliuose, tarp kitų – Niujorko „Metropolitan Opera“ ir „Carnegie Hall“, Vienos valstybinė opera ir „Konzerthaus“, Ženevos didysis teatras, Paryžiaus „Théâtre des Champs-Élysées“, Vokietijos valstybinė opera Berlyne, Los Andželo, Šanchajaus operos teatrai. Solistė yra pelniusi daugybę įvairių apdovanojimų, apie ją sukurtas dokumentinis filmas.
„Tai, ką gali Vivica Genaux, yra fenomenalu – jos koloratūrų atlikimo greitis ir precizika, gebėjimas užtikrintai šuoliuoti itin plačiame diapazone tarp stipraus ir skambaus krūtininio registro ir aukščiausių natų, nepailstanti atlikimo ištvermė bei temperamentas yra tikra retenybė. Kartais atrodo, kad ji viršija žmogaus galimybių ribas“, – „7 meno dienose“ rašė Renata Dubinskaitė.
Prancūzų baroko muzikos orkestras LES ACCENTS susibūrė 2014 metais. Ansamblis atlieka vokalinę ir instrumentinę XVII–XVIII a. muziką, prikelia iš užmaršties Antonio Caldaros, Nicolos Porporos, Giovanni Bononcini, Alessandro Stradellos kūrinius, įvairių kompozitorių motetus ir bažnytines kantatas. Taip pat orkestro dėmesio centre – tų laikų smuiko muzika.
„Les Accents“ koncertavo su dainininkais: Philippe’u Jaroussky’u, Blandine Staskiewicz, Anthea Pichanick, Ana Quintans ir kitais. Ansamblio įrašyta kompaktinė plokštelė „Venezia 1700“ pelnė muzikinio žurnalo „Classica“ prizą „Chocs de l’année“.
Kolektyvui vadovauja smuikininkas THIBAULT NOALLY, bendradarbiaujantis su įvairiais ansambliais: „Ensemble Baroque of Limoges“, „Concerto Köln“, „Matheus Ensemble“, „Les Musiciens of the Louvre Grenoble“, „Orkiestra Sinfonia Varsovia“, „Ensemble Syntonia“.
Kaip solistas jis pasirodo Paryžiaus „Salle Pleyel“, Vienos „Staatsoper“, „Opera City Tokyo“, „Auditorio Nacional Madrid“, Šanchajaus koncertų salėje, Honkongo „Kong Center of Arts“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Berlyno „Deutsche Staatsoper“, Provanso Ekso festivalyje, „MozartWoche“ Zalcburge. T. Noally koncertuoja su dainininkais: Cecilia Bartoli, Anne Sofie von Otter, Philippe’u Jaroussky’u, Vivica Genaux.
Antonio Vivaldi, Venecijos šv. Morkaus katedros smuikininko sūnus, gavo dvasininko ir muziko išsilavinimą (italai jį meiliai vadindavo „raudonplaukiu kunigu“ (il Prete rosso). Jis labai anksti išgarsėjo kaip smuikininkas virtuozas, tapo maestro di violino, vėliau – orkestro dirigentu, koncertų vadovu, konservatorijos direktoriumi, itin produktyviu kompozitoriumi: be kitų opusų, sukūrė apie 50 operų ir daugiau kaip 500 koncertų įvairiems instrumentams, simfonijų, sonatų, kantatų, motetų, oratorijų.
Kaip tik A. Vivaldi buvo lemta užbaigti beveik pusantro šimtmečio – nuo XVII a. pradžios iki XVIII a. vidurio – trukusią instrumentinio koncerto raidą. Įprastinė tapo jo naudojama trijų dalių forma (greita energinga pirmoji, neilga melodinga antra dalis ir gyvas finalas). Šiems kūriniams būdingos šviesios, raiškios melodijos, veržlus, energingas ritmas. Koncertuose juntama tam tikra dramatinė įtampa tarp solisto ir orkestro, kartu solistui leidžiama pasireikšti kaip dominuojančiai individualybei. Solinis instrumentinis koncertas buvo skirtas didesnei klausytojų auditorijai ir turėjo teatrališkumo bruožų.
XVII a. pabaigoje Italijoje idealu tapo vadinamasis bel canto (it. „gražus dainavimas“), kurio svarbiausi bruožai – gražus niuansuotas garsas, virtuoziškas pagražinimų atlikimas ir turtinga išraiška. Operų pastatymai buvo prabangūs, kas ir būdinga baroko epochai. Venecijos opera koncentravosi į dramatizmą ir reginius, ją veikė triukšmingas ir šventiškas šio miesto gyvenimas, karnavalai.
Viename laiške A. Vivaldi sakosi parašęs 95 operas, bet šiuo metu žinoma apie 50 jo sukurtų šio žanro kūrinių, išliko jų dar mažiau. Tarp kitų – „Darijaus karūnavimas“, „Ištikimoji nimfa“, „Įniršęs Rolandas“, „Katonas Utikoje“, „Farnakas“, „Olimpiada“.
Daugiausiai tai operos seria, yra ir vadinamų pastišų – tai kompiliacinis opusas, sudarytas iš kelių kompozitorių kūrinių fragmentų.

Programos tekstą parengė redaktorė Justa Adomonytė-Šlekaitienė

Birželio 9 d., trečiadienį, 19 val.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje
„Ex Tenebris Lux“. Žibuoklės Martinaitytės muzikos erdvės“
LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS
(meno vadovas ir dirigentas Sergej Krylov)
Solistai:
PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas)
PAVEL GIUNTER (mušamieji)
Dirigentas KAROLIS VARIAKOJIS
Programa:
ŽIBUOKLĖ MARTINAITYTĖ
„Nunc fluens. Nunc stans“ mušamiesiems ir styginių orkestrui (2020)
„Šviesotamsos trilogija“ („Chiaroscuro Trilogy“) fortepijonui ir styginių orkestrui (2017)
„Ex Tenebris Lux“ styginių orkestrui (2021, Vilniaus festivalio 2021 užsakymas, pasaulinė premjera)

„Garsuose ieškau paslėptos prasmės, glūdinčios kiekviename šios visatos atome. Kiekvienu kūriniu noriu užduoti egzistenciškai svarbų klausimą ir atsakyti į jį. Kūrinys – tarsi būsena, kuri keičia, transformuoja ir patį autorių, ir klausytojus“, – sako kompozitorė ŽIBUOKLĖ MARTINAITYTĖ.
Niujorke gyvenanti kompozitorė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą, tarp kitų – Vyriausybės ir meno premija, du aukso medaliai „Global Music Awards“, Gugenheimo stipendija. Neseniai dienraštis „The New York Times“ ir britų žurnalas „Gramophone“ glaustai recenzavo ir savo skaitytojams rekomendavo Ž. Martinaitytės albumą „Saudade“, jį išleido suomių įrašų kompanija „Ondine“.
Pirmojo koncerto kūrinio pavadinimas „Nunc fluens. Nunc stans“ (2020) radosi iš lotyniško Boecijaus posakio „Nunc fluens facit tempus. Nunc stans facit aeternitatum“, lietuviškai skambančio kaip „Dabartis, kuri teka, kuria laiką. Dabartis, kuri išlieka, kuria amžinybę“. Ši mintis apie galimas skirtingas dabarties patirtis – vieną tekančią ir kitą stovinčią – itin rezonavo su išgyvenamu viruso pandemijos laikotarpiu. Šis kūrinys yra diptikas, kurio dvi dalys atliekamos be pertraukos. Pirmoji atspindi tekantį, o antroji – sustojusį laiką.
Kūrinys skirtas architektui Audriui Karaliui.
Bendra filosofinė gija tarp „Šviesotamsos trilogijos“ (2017, „Chiaroscuro Trilogy“) ir „Ex Tenebris Lux“ (2021) yra šviesotamsa kaip būties metafora, jos žaismas, perkėlimas į garsinį pavidalą. Chiaroscuro (it. chiaro – šviesa, scuro – tamsa) – tai daugiausia tapybos kontekste vartojama sąvoka, apimanti šviesą ir tamsą, lyg apibūdinanti pačią mūsų būties esmę. Šiame kūrinyje garsų pavidalu tyrinėjamos įvairios šviesos ir tamsos proporcijos, jų tarpusavio santykis. Kiekvienoje trilogijos dalyje susitelkiama į tam tikrą šio santykio aspektą, pateikiant gradacijų skalę nuo šviesos tamsoje iki tamsumos šviesoje.
„Vilniaus festivalio 2021 užsakymu sukurto „Ex Tenebris Lux“ lotyniškas kūrinio pavadinimas byloja „Iš tamsos šviesa“, jis tarsi simboliškai nurodo viltingas gaires dabartinės pandemijos ir iš jos kylančios nežinios akivaizdoje. Kaip svarbu turėti tą vidinio kompaso rodomą šviesos blyksnį, laikytis jo ir nepaleisti net tamsiausiomis akimirkomis. Norėjosi, kad ši muzika taptų vedliu per užsitęsusios tamsos zoną ir galiausiai atvestų mus į šviesą, leistų ją patirti bent garsiniu pavidalu. Kūrinys primena, jog tamsa, kaip ir šviesa, yra besikartojančio žmogiškosios egzistencijos ritmo dalis; tą galima pastebėti ir žvelgiant į metų laikų kaitą, kai pats tamsiausias laikas sutampa su šviesos sugrįžimo pradžia“, – sako kompozitorė.
Nacionalinės premijos laureato, vienos ryškiausių Lietuvos kultūros asmenybių, pianisto PETRO GENIUŠO koncertiniai maršrutai driekiasi per visą pasaulį – nuo Vilniaus iki Japonijos, nuo džiazo festivalių, skambinimo dramos, baleto ar kabareto spektakliuose iki koncertų solo ir su Lietuvos bei užsienio šalių orkestrais prestižinėse pasaulio salėse: Sankt Peterburgo filharmonijos, Linkolno centro „Alice Tully“ ir „Avery Fisher“ Niujorke, Tokijo „Geijitsu Geikijo“, Vienos „Musikverein“, Ciuricho, Tel Avivo ir kitose. P. Geniušas nepaliauja ieškoti originalių idėjų, yra kviečiamas dalyvauti moderniuose šiuolaikiniuose projektuose su kitų sričių menininkais; pianisto savitai traktuojami kūriniai dvelkia laisvės ir improvizacijos „prieskoniu“.
Perkusininkas PAVELAS GIUNTERIS atlieka klasikinę, moderniąją, world ir džiazo muziką, groja klasikinės ir šiuolaikinės muzikos projektuose su Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Šv. Kristoforo kameriniu ir kitais orkestrais, taip pat su kameriniais ansambliais bei solistais. Kaip solistas P. Giunteris dalyvavo daugelyje festivalių, tarp kitų – „Gaidoje“, Naujosios muzikos Rygoje (Latvija), Lodzėje, Varšuvoje (Lenkija), Helsinkyje (Suomija), Berlyne, Osnabriuke (Vokietija), Novy Sade (Serbija), „ArtGenda“ (Danija), „Royal Music Academy“ Londone (Didžioji Britanija) ir kitur. 1995 m. P. Giunterio iniciatyva buvo suburtas ansamblis „Giunter Percussion“, kuris yra pirmasis mušamųjų instrumentų ansamblis Lietuvoje.
KAROLIS VARIAKOJIS – jaunosios kartos dirigentas, aktyviai dirbantis klasikinės bei modernios muzikos lauke. 2013 m. su kompozitoriumi Dominyku Digimu įkūrė vieną ryškiausių šiuolaikinės muzikos ansamblių „Synaesthesis“, ypač daug dėmesio skiriantį jaunajai Lietuvos kompozitorių kartai, JAV postminimalistų kūrybai ir išplėstinėmis technikomis paremtai ekspresyviai europietiškai muzikai. K. Variakojis yra šio ansamblio muzikos vadovas ir dirigentas. Greta intensyvios veiklos su „Synaesthesis“, K. Variakojis yra matomas ir išskirtinis atlikėjas platesniame klasikinės muzikos kontekste, jis kviečiamas diriguoti įvairiems simfoniniams ir kameriniams šalies orkestrams.
LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS (LKO) yra vienas iškiliausių ir labiausiai pasaulyje įvertintų mūsų šalies muzikantų kolektyvų, jo meno vadovas ir dirigentas – žymus smuikininkas virtuozas Sergejus Krylovas. Orkestro gastrolių maršrutuose užfiksuotos beveik visos Europos šalys, Šiaurės ir Pietų Amerika, Pietų Afrikos Respublika, Japonija, Kinija, Australija, Islandija; tokios scenos kaip Berlyno filharmonijos, Vienos „Musikverein“, Londono „Royal Festival Hall“, Leipcigo „Gewandhaus“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Paryžiaus „Salle Pleyel“ ir daugelis kitų. LKO koncertų programose šalia baroko ir klasicizmo šedevrų svarbią vietą užima šiuolaikinės muzikos interpretacijos, daug dėmesio skiriama lietuvių kompozitorių kūrybai.

Programos tekstą parengė redaktorė Justa Adomonytė-Šlekaitienė

Birželio 11 d., penktadienį, 19 val.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje
„Dramatiškasis XX a. palikimas. M. Rubackytė ir kvartetas „Mettis“ atlieka D. Šostakovičių ir M. Weinbergą“
Kompaktinės plokštelės „Shostakovich–Weinberg. Dramatic Russian Legacy“ pristatymas
MŪZA RUBACKYTĖ (fortepijonas; Lietuva, Prancūzija, Šveicarija)
Styginių kvartetas METTIS: 
KOSTAS TUMOSA (I smuikas)
BERNARDAS PETRAUSKAS (II smuikas)
KAROLIS RUDOKAS (altas)
ROKAS VAITKEVIČIUS (violončelė)
Programa:
MIECZYSŁAW WEINBERG – Fortepijoninis kvintetas f-moll, op. 18
DMITRIJ ŠOSTAKOVIČ – Fortepijoninis kvintetas g-moll, op. 57

Birželio 13 d., sekmadienį, 20 val.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje
„Pabaiga yra pradžia. G. Gelgotas, NIKO ir R. Marcinkutė-Lesieur“
NIKO (NAUJŲ IDĖJŲ KAMERINIS ORKESTRAS)
(meno vadovas ir dirigentas Gediminas Gelgotas)
Solistai:
RENATA MARCINKUTĖ-LESIEUR (vargonai)
GEDIMINAS GELGOTAS (vargonai)
Dirigentas GEDIMINAS GELGOTAS
Programa:
ARVO PÄRT – „Fratres“
PĒTERIS VASKS – „Castillo Interior“
GEDIMINAS GELGOTAS – „Mountains. Waters. (Freedom)“; „Praisedance“; „Unknown 21, Free“; „An End Is a Beginning“
MAX RICHTER – „On the Nature of Daylight“
KARSTEN GUNDERMANN – „Faust“

Birželio 17 d., ketvirtadienį, 19 val.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje
„Kremerata Baltica sugrįžta“
Kamerinis orkestras KREMERATA BALTICA
(meno vadovas Gidon Kremer)
Solistai:
GIDON KREMER (smuikas, Latvija)
YULIANNA AVDEEVA (fortepijonas, Rusija)
ANDREI PUSHKAREV (vibrafonas, Latvija)
DŽERALDAS BIDVA (smuikas)
GIEDRĖ DIRVANAUSKAITĖ (violončelė)
Programa:
SILVIJA MILIŪNAITĖ-BLIŪDŽIUVIENĖ – „Drive for Life“ smuikui, violončelei ir styginių orkestrui (premjera, 2021)
ANDRIUS ŽLABYS – „Kaleidoscope of Lost Time“ smuikui ir styginiams
ALFRED SCHNITTKE – Koncertas fortepijonui ir styginių orkestrui
ÁSTOR PIAZZOLLA– „Tres minutos con la realidad“
ÁSTOR PIAZZOLLA–ANDREI PUSHKAREV – „Fuga y misterio“; „Michelangelo 70“ (Ástoro Piazzollos 100-mečiui)

Birželio 18 d., penktadienį, 17 ir 19 val.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje
„Nuo Bacho iki Glasso“
LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
(meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas)
Solistas SERGEJ KRYLOV (smuikas; Rusija, Italija)
Dirigentas VILMANTAS KALIŪNAS
Programa:
PHILIP GLASS – Koncertas smuikui Nr. 1
SERGEJ RACHMANINOV – Simfonija Nr. 3 a-moll, op. 44

Birželio 20 d., sekmadienį, 19 val.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje
„Hommage a Ástor“. Martynas Levickis ir saksofonų kvartetas „Signum“
Ástoro Piazzollos 100-mečiui

MARTYNAS LEVICKIS (akordeonas)
Saksofonų kvartetas SIGNUM (Vokietija):
BLAŽ KEMPERLE (sopraninis saksofonas)
HAYRAPET ARAKELYAN (altinis saksofonas)
ALAN LUŽAR (tenorinis saksofonas)
GUERINO BELLAROSA (baritoninis saksofonas)
Programa:
JOHANN SEBASTIAN BACH – Orkestrinė siuita Nr. 2 h-moll, BWV 1067 („Signum“ aranžuotė akordeonui ir saksofonų kvartetui)
RICHARD GALLIANO – „Opale Concerto“ („Signum“ aranžuotė saksofonų kvartetui) FRANCK ANGELIS – „Impasse“ (kūrinio dalys atliekamos pasirinktinai)
ALBERTO GINASTERA – „Três danzas argentinas“, op. 2 („Signum“ aranžuotė saksofonų kvartetui)
ÁSTOR PIAZZOLLA – „Solitude“ („Signum“ aranžuotė baritoniniam saksofonui ir akordeonui); „Escualo“ (Izidoro Leitingerio aranžuotė akordeonui ir saksofonui)
MICHEL CAMILO – „Caribe“ (Izidoro Leitingerio aranžuotė akordeonui ir saksofonų kvartetui)

Projektas rengiamas su „ProArte“ (Hamburgas)

Birželio 22 d., antradienį, 19 val.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje
Vilniaus festivalio pabaigos koncertas
„Likimo simfonija. Beethoveną interpretuoja LNSO, M. Pitrėnas ir M. Rubackytė“
LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
(meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas)
Solistė MŪZA RUBACKYTĖ (fortepijonas; Lietuva, Prancūzija, Šveicarija)
Dirigentas MODESTAS PITRĖNAS
Programa:
ARVYDAS MALCYS – „Žinia“ simfoniniam orkestrui (2021, premjera. Skiriama Ludwigui van Beethovenui)
LUDWIG VAN BEETHOVEN – Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 5 Es-dur („Imperatoriškasis“), op. 73; Simfonija Nr. 5 c-moll („Likimo“), op. 67

 

Susiję nuotraukų galerijos

Komentarai