Vilniaus karilionas – mūsų miesto bendrystė ir prasmė
Rugsėjo 6-ąją prasidėjo naujas Vilniaus istorijos puslapis suskambus pirmajam Vilniaus mieste ir didžiausiam Baltijos regione karilionui, kuris brolių dominikonų rūpesčiu buvo įrengtas Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios pietiniame bokšte. Dar birželio mėnesį kariliono varpus pašventino Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Linas Grušas, o per vasarą visi varpai jau buvo sukelti ir sumontuoti bažnyčios bokšte.
Kariliono atidarymo iškilmėmis ir choro „Vilnius“ (vad. Artūras Dambrauskas) koncertu prasidėjo jau tradiciniu tapęs V-asis Šv. Jokūbo muzikos festivalis, kurio meno vadovas Artūras Dambrauskas trumpai pristatė šiųmečio festivalio programą - atvyksta britų ir norvegų chorai, festivalyje dalyvaus Šiaulių valstybinis kamerinis choras ,,Polifonija“), Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“.
Prisipažinsiu, pirmieji kariliono garsai mane tiesiog užbūrė – dar neteko girdėti tokio tyro ir darnaus varpų skambėjimo. Pasak Arkivyskupo G.Grušo, nuo senovės ir dabar varpai yra Dievo buvimo priminimas. Į kariliono atidarymo iškilmes suplūdo tūkstančiai Vilniečių. Manau, kad šis faktas kaip ne kas kitas liudija kariliono svarbą Vilniaus miestui. Rugsėjo 6-ąją per atidarymo iškilmes kariliono klavišais skambino žymiausi Lietuvos karilionininkai Giedrius Kuprevičius ir Julius Vilnonis. Anot Giedriaus Kuprevičiaus, “Įvykis – didžiulis, išeiname į pasaulį ir tai yra atsvara visoms blogoms žinioms, kurias paskelbiam. Ant to laikosi valstybė. Ir, jei kas pyks, kad skamba karilionas, tai jie nedraugiški Lietuvai“.