Vilniaus širdis - gyva!

Šių metų rugpjūčio 7-ą dieną prasidėjo nemokamų kultūros renginių festivalis „Rotušės kolonada 2021“. Pirmajame festivalio koncerte pasirodė Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Leifas Karlssonas), kuriam dirigavo jaunosios kartos dirigentas Karolis Variakojis. Koncerto programą sudarė muzikinės ištraukos iš legendinio XX a. kino režsieriaus Federico Fellini filmų. Dauguma nuskambėjusių kompozicijų sukurtos režisieriaus bendražygio, kompozitoriaus Nino Rotos, kuriam šiais metais būtų sukakę 110 metų.

Lengva, humoru ir satyra pažymėta muzika subūrė didelę minią žmonių, kurie muzikos pagalba galėjo patys vizualizuoti garsiųjų filmų ekranizacijas. Kaip teigė koncerto vedėja Justė Jankauskaitė, šis koncertas – tai puikus įrodymas, jog muzika pati savaime gali vaizduoti atmintyje įstrigusius filmų vaizdinius bei kurti naujus, į pagalbą nepasitelkiant vizualinių filmų fragmentų.

Nuotaikingos melodijos, rodos, išpildė pagrindinį festivalio tikslą – reprezentuoti gyvą, pulsuojančią Vilniaus miesto širdį. Kaip teigiama festivalio pranešime spaudai, „ambicingas iniciatyvas ir darbus reprezentuojančios rotušės dažnai tituluojamos miestų „širdimis“. Vilniaus širdis irgi gyva – kurianti ir burianti naujoms idėjoms ir veikloms, pulsuojanti teigiamas emocijas, burianti ir motyvuojanti miesto bendruomenę puoselėti savo vertybes, siekianti atspindėti vilniečiams ir sostinės svečiams tai, koks yra Vilnius šiandien, ir kokį jį kuriame ateities kartoms“.

Prieš prasidedant koncertui panašiais žodžiais festivalio narius pasveikino Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė. „Trimitas“ koncertą pradėjo ištrauka iš filmo „Okestro repeticija“, kuris buvo paskutinis F. Fellini ir N. Rotos kūrybinis vaisius dėl N. Rotos mirties 1979 m. Vėliau sekė muzika iš filmų „Sukčius“ (1955), „Kelias“ (1954), „Saldus gyvenimas“ (1960), „Kazanova“ (1976), „Romeo ir Džuljeta“ (1968), „Aštuoni su puse“ (1963), „Krikštatėvis“ (1972), „Amarkordas“ (1973), „Klounai“ (1970), „Džuljeta ir dvasios“ (1965). Visi filmai, sukurti, 6-uoju, 7-uoju ir 8-uoju dešimtmečiais vyresniajai klausytojų kartai, regis, nostalgiškai priminė kino eros suklestėjimą, o jaunesniąją paakino išsamiau pasidomėti ir susipažinti su legendinio režisieriaus bei kompozitoriaus darbais.

Dirigento Karolio Variakojo batutos mostai „Trimitui“ leido meistriškai išpildyti nors ir lengvai skambančią, tačiau sudėtingą atlikti muziką, kupiną ir solinių vietų. Galima tik pastebėti, jog Vilniaus rotušės kolonos „sugėrė“ orkestro skambesį; koncertas būtų buvęs žymiai efektingesnis, jei įgarsinimo pagalba garsas būtų transliuojamas į Vilniaus rotušės aikštėje buvusią publiką. Telieka tikėtis, jog šis naujojo Vilniaus rotušės vadovo Perlio Vaisietos inicijuotas festivalis toliau sėkmingai įgyvendins iki rugsėjo 17 d. numatytus koncertus ir išpildys pagrindinį festivalio tikslą – Vilniaus miesto širdį paversti gyva.