Vilnius JAZZ apdovanojimas „Už nuopelnus Lietuvos džiazui“ ir link finišo artėjantis festivalis
Savaitė su Vilnius JAZZ prašvilpia akimirksniu. Po siautulingo japono Otomo Yoshihide, kuris į Festivalį sugrįžo po 31-eių metų, orkestro pasirodymo penktadienį, šeštadienį nusikėlėme į absoliučių garsinių abstrakcijų laukus, kai vienoje kompanijoje improvizavo džiazo avangardo „veteranai“ Jon Raskin (saksofonas), Sten Sandel (fortepijonas), Tim Perkins (sintezatorius) ir mūsiškis perkusininkas Vladimir Tarasov. Antrajame šeštadienio projekte „Vilnius Fixations“ pajėgas sujungė Arno Mikalkėno bei Liudo Mockūno lyderiaujamas „Improdimensijos“ orkestras ir britų saksofonininko, kompozitoriaus John‘o Butcher‘io suburtas tarptautinis ansamblis, o projektą kartu su Vilnius JAZZ pristatė Hadersfildo (Anglija) šiuolaikinės muzikos festivalis. J. Butcheris savo kūrybinį metodą vadina „psichologine orkestruote“ dėl muzikantams suteikiamos laisvės perteikti savo požiūrį į kompozitoriaus intencijas. Įdomu, kad vienas ryškiausių Jungtinės Karalystės improvizuotojų studijavo fiziką ir netgi apsigynė daktaro disertaciją kvantinės chromodinamikos srityje, bet mokslininko karjerą ryžosi iškeisti į muziką. Londone reziduojantis menininkas pasaulyje atpažįstamas ir vertinamas dėl savo autorinių kompozicijų, eksperimentavimo aistros, gerai įvaldytų improvizavimo įgūdžių. Jo vizitinė kortelė – originalumas. J. Butcherio saksofono galimybės neišsemiamos. Savo idėjoms jis randa keisčiausių technikų, praturtinančių šimtmečiais kauptą muzikinės raiškos ir kultūros lobyną. Jo eksperimentai neabejotinai kėlė ir kelia iššūkių klausytojams, bet visada liudija gerą kūrėjo skonį.
Šeštadienį 37-ojo festivalio „Vilnius Jazz“ scenoje Vilniaus senajame teatre buvo paskelbtas 21-asis apdovanojimo „Už nuopelnus Lietuvos džiazui“ laureatas, kuriuo kaip tik ir tapo laisvosios improvizacijos ir džiazo muzikos puoselėtojas, multiinstrumentininkas, grupių lyderis, kompozitorius ir pedagogas Arnas Mikalkėnas. Šis menininkas yra vienas iš „Improdimensijos“ sąjūdžio, įkvėpusio improvizacinės muzikos pakilimą Lietuvoje, vėliavnešių. Būtent jis Kaune su bendražygiais pradėjo rengti laisvojo džiazo ir improvizacinės muzikos koncertų ciklą „Improdimensija“, kuris 2017 m. atvertė naują Lietuvos džiazo istorijos puslapį, o prisijungus vilniečiams – saksofonininkui Liudui Mockūnui su bendraminčiais, „Improdimensijos“ koncertai skamba sostinėje.
„Vilnius Jazz“ prizas „Už nuopelnus Lietuvos džiazui“ teikiamas nuo 2004 metų. Jo laureatais yra tapę 16 džiazo virtuozų, tarp jų – Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Čekasinas, Vladimiras Tarasovas, Dainius Pulauskas, Petras Vyšniauskas, Liudas Mockūnas, Jievaras Jasinskis, Marijus Aleksa, trys džiazo teoretikai, fotomenininkas Vytautas Suslavičius ir muzikos įrašų leidykla „NoBusiness Records“. Muzikologas Liudas Šaltenis (1941–1994) ir ilgametis Kauno bigbendo vadovas Romualdas Grabštas (1943–2009) buvo apdovanoti po mirties.
Šiemet jau 19-ąjį kartą rengiamas jaunųjų džiazo talentų konkursas „Vilnius Jazz Young Power“. Sekmadienį (spalio 20 d.) klausysimės finalininkų, jau antrą kartą dalyvaus saksofonininkas Dominykas Norkus, taip pat pasirodys grupės „Duck Saved Jones“, „207 Collective“, „Group Moving“ bei svečio teisėmis - pernykščio konkurso nugalėtojas tūbininkas Mikas Kurtinaitis su grupe. M. Kurtinaitis dirbs ir konkurso vertinimo komisijoje drauge su Antanu Gusčiu, Jūrate Kučinskaite, Linu Paulauskiu ir šiųmečio festivalio svečiu iš Prancūzijos džiazo ekspertu Terry Quenum. Finalo nugalėtojas bus išrinktas komisijos ir publikos balsais.
Paskutinio festivalio vakaro akiratį neabejotinai praplės iš Kubos kilęs amerikietis pianistas, altistas ir kompozitorius Aruan Ortiz, kuris yra nenuilstantis ekpreimentuotojas ir muzikos provokatorius, nepripažįstantis jokių stilistinių rėmų, į „Latino“ džiazą ir afrokubietišką muzikinę tradiciją žvelgiantis iš europinio modernizmo perspektyvos.
Festivalio koncertų programą Senajame teatre užbaigs kiek neįprastas projektas – vieno žymiausių savo kartos olandų kompozitorių Louiso Andriesseno (1939-2021 m.) muzikinis portretas. Jį pristatys šiuolaikinės muzikos virtuozų ansamblis „LENsemble”, vadovaujamas kompozitoriaus Vykinto Baltako, ir olandų vokalistė Naomi Beeldens.
Šis portretas šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos festivalyje atsirado neatsitiktinai. L. Andriessenas savo kūryboje jungė džiazo ir avangardinės kompozicijos pagrindus, jai būdingi įvairių šiuolaikinės muzikos krypčių eksperimentai, džiazo elementai, netipiški instrumentų deriniai. Tai atspindės ir kompozitoriaus muzikiniam portretui parinkti kūriniai: „Workers Union“ bet kokiems garsiai skambantiems instrumentams, „Il Duce“ magnetofono juostai ir „M is for Man, Music, Mozart“ (J. van der Lindeno ir P. Greenaway‘aus tekstais) džiazo vokalistei ir ansambliui.
L. Andriessenas sėmėsi įkvėpimo iš įvairiausių šaltinių – nuo amerikiečio Charleso Iveso kūrybos iki tekstų apie laivų statybą ir atomo teoriją. Jo kūriniai įvertinti daugeliu apdovanojimų, tarp jų dukart – svarbiausiu Olandijoje Matthijso Vermeuleno prizu kompozitoriams, taip pat Grawemeyerio, „3M Music“, „Edison“, solidžia Marie-Josée Kravis premija. Premjeras jam yra užsakę daug žymių pasaulio kolektyvų.
„LENsemble“ narius vienija atvirumas įvairiausioms kūrybos patirtims ir idėjoms. Šį kolektyvą 2009-aisiais įkūrė kompozitorius ir dirigentas V.Baltakas, kad pristatytų Lietuvoje įdomiausias užsienio moderniosios muzikos kryptis bei jų atstovus ir populiarintų svetur naująją lietuvių kompozitorių kūrybą.
Ansamblis yra parengęs ir atlikęs daug originalių, novatoriškų programų. Jis pasirodė svarbiuose užsienio renginiuose ir koncertų salėse Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Egipte, Serbijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje.
Koncerto solistė sopranas N. Beeldens taip pat mėgsta eksperimentuoti, noriai tyrinėja ribas tarp žanrų, lyčių, disciplinų, aukštosios ir žemosios kultūrų. Ji baigė šiuolaikinės literatūros studijas Antverpeno universitete ir klasikinio vokalo – Antverpeno karališkojoje konservatorijoje, pasirodo įvairių kompanijų muzikiniuose spektakliuose.
Programą diriguosiantis „LENsemble“ įkūrėjas bei vadovas V. Baltakas yra vienas pirmųjų lietuvių muzikų, savo kūrybos kelią ir auditoriją atradęs Vakaruose. Baigęs tris kursus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), jis tęsė studijas Karlsruhės muzikos akademijoje Vokietijoje, stažavosi Paryžiaus konservatorijoje ir Paryžiaus muzikos tyrimų institute (IRCAM), o Belgijoje studijavo filosofiją.
V. Baltako kūrinius atlieka žymiausi Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos, Belgijos, Olandijos ir kitų šalių kolektyvai, jis aktyviai reiškiasi Europoje kaip dirigentas. Menininko kūryba įvertinta premijomis tarptautiniuose Darmštadto kursuose, tarptautiniame konkurse Prancūzijoje „de Piano XXème siècle d’Orléans“, prestižiniais Claudio Abbado prizu ir Ernsto von Siemenso fondo premija. Jis yra vertinamas kompozicijos dėstytojas Mastrichto konservatorijoje Nyderlanduose.
Vakaruose sukaupęs solidžią patirtį kaip kompozitorius ir dirigentas, Vykintas dosniai ja dalijasi Lietuvoje, muzikuodamas ir profesoriaudamas LMTA. Kartu su džiazo meistru Liudu Mockūnu jie sukūrė ir įveiklino akademijoje naują magistro studijų programą, sujungusią šiuolaikinės akademinės ir improvizacinės muzikos studijas.
Ši programa jau išugdė imlių ir lanksčių muzikantų kartą. Šiandien jie groja visuose Lietuvos šiuolaikinės muzikos ir džiazo festivaliuose, patys inicijuoja įvairiausius projektus.
Pirmadienio vakarą šiųmečio festivalio pabaigą įrėmins dar vienas kino seansas su pernai Anapilin iškeliavusio britų kino dokumentininko Dick‘o Fontaine‘o filmais. Jis yra vienas žymiausių džiazo kino režisierių pasaulyje ir vienas iš cinéma vérité pradininkų Jungtinėje Karalystėje, sukūręs išskirtinę dokumentiką apie esminius 20 a. kultūrinius ir politinius įvykius. Jo repertuare – daugiau nei 40 filmų. Festivalio įžangoje jau matėme jo filmus apie džiazo asmenybes Art Blakey Ornette Coleman, Sonny Rollins. D. Fontaine’as buvo pirmasis režisierius filmavęs britų grupę „The Beatles“ dar prieš beatlemaniją. Fontaine’o kūryboje ypač daug dėmesio skiriama muzikai, daugiausia džiazui ir hip hopo gimimui Pietų Bronkse Niujorke. Režisieriaus dokumentiniai filmai buvo ne tik vizualiniai laiko atspindžiai, bet ir gilūs kultūriniai komentarai, sujungiantys meną, muziką ir politiką. Vilnius Jazz Screen Beats programą ir jos svečius pristato programos kuratorė ir D. Fontaine mokinė, režisierė Neringa Medutytė.