„Vilnius Jazz” festivalyje – džiazo grandų naujienos ir šlovingos praeities akimirkos

Publikuota: 2020-10-15 Autorius:
„Vilnius Jazz” festivalyje – džiazo grandų naujienos ir šlovingos praeities akimirkos

Trečiąją „Vilnius Jazz“ dieną, spalio 17-ąją (šeštadienį), festivalio programa Lietuvos rusų dramos teatre prasidės 15 val.

Pirmajame renginyje muzikos įrašų leidykla „NoBusiness Records“ pristatys ką tik jos išleistą istorinį įrašą iš 1993-ųjų Vilizau džiazo festivalio („Willisau Jazz Festival“) Šveicarijoje.

Jame skamba originali gitaristo Juozo Milašiaus, pianisto Tomo Kutavičiaus ir būgnininko Daliaus Naujokaičio kūryba, trijulės atliekama su įdomia palyda – saksofonininku Vytautu Labučiu bei vokalistais Vilija Naujokaitiene, Vaidu Urmilevičiumi ir Gintare Skeryte.

Šio projekto idėja gimė „Vilnius Jazz“ festivalyje 1991-aisiais, o Vilizau autorių trio ją išplėtojo. Projektas įprasmino naują džiazo kūrybos filosofiją, kurią jos įkvėpėjas J.Milašius anuomet išdėstė ir savo manifeste. „Tai buvo etapinis reiškinys Lietuvos džiaze, stipriai įtakojęs lietuvių laisvojo džiazo ir eksperimentinės muzikos raidą“, – neabejojo vienintelio Lietuvoje šiuolaikinio džiazo ir eksperimentinės muzikos festivalio „Vilnius Jazz“ rengėjas A.Gustys.

Kompaktinės ir vinilinės plokštelių su istoriniu įrašu pristatyme dalyvaus muzikantai J.Milašius ir T.Kutavičius, leidėjas Danas Mikailionis bei „Vilnius Jazz“ prodiuseris A.Gustys.

Vakariniame koncerte šeštadienį publikos laukia Lietuvos džiazo grandų Dainiaus Pulausko ir Arkadijaus Gotesmano proginiai projektai.

Garsus klavišininkas, kompozitorius, grupių lyderis D.Pulauskas šiemet mini savo 60-metį, tad nutarė šia proga pristatyti festivalyje naujai suburtą kolektyvą bei pirmąjį jo įgrotą albumą.

Šis kūrėjas visada jautė sentimentų klasikiniam džiazo trio formatui, anot jo, – vienam tobuliausių džiazo raiškos pavidalų. Jau dvylika metų D.Pulauskas groja ansamblyje „Baltic Jazz Trio“ su Estijos ir Latvijos džiazo korifėjais kontrabosininku Toivo Untu ir būgnininku Mariu Briezkalniu, surengė su jais dešimtis koncertų įvairių šalių scenose, įrašė du albumus.

Tačiau šiuos muzikus skiriantys atstumai ir jų užimtumas neleidžia trijulei muzikuoti taip dažnai, kaip norėtųsi, todėl šiemet Dainius savo mėgstamam amplua pasitelkė jaunosios kartos kolegas – kontrabosininką Armaną Isojaną ir būgnininką Augustą Baroną.

Pirmą kartą muzikantai scenoje susitiko prieš dvejus metus D.Pulausko akustiniame kvintete, kurį klavišininkas subūrė specialiai tarptautiniam tarpdisciplininiam projektui „The 3 Sounds of Komeda" („Trys Komedos garsai“) 2018-ųjų „Vilnius Jazz“ festivalyje. Tada atlikėjai sužavėjo klausytojus virtuoziškumu ir polėkiu.

Naujasis D.Pulausko trio spėjo surengti vos porą koncertų. Jis tik pradeda savo kūrybos kelią, bet jau įrašė lyderio autorinių kompozicijų albumą, kurio pristatymui skiriamas šis koncertas.

Antroje vakarinio koncerto dalyje skambės AGotesmano projektas „Malda“, skirtas šiemet minimiems Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Projekto idėjos autorius ir kompozitorius – A.Gotesmanas.

„Maldos“ įkvėpimo šaltiniu tapo 1833 metais išleista Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomon Zalmano, didžiojo XVIII a. išminčiaus, pasaulinio garso Toros ir Talmudo komentuotojo, knyga „Trikampis“, kurioje autorius dėsto ne tik žinomas geometrijos tiesas, bet ir aiškina mus supantį pasaulį.

Pasitelkę žydų ir lietuvių folklorą, A.Gotesmano suburti improvizuotojai (Petras Vyšniauskas, Kazimieras Jušinskas, Danielius Pancerovas, Dominykas Norkūnas ir Simonas Kaupinis) parengė originalią Gaono paveldo interpretaciją, kuri mus supažindins su unikaliu išminčiaus mąstymu.

Projekte dalyvaus ir yra vienintelis Lietuvos kantorius, Vilniaus choralinės sinagogos maldų vadovas, Toros skaitovas ShmuelisYatomas. Ukrainoje gimęs, jau 12 metų Vilniaus sinagogoje tarnaujantis kantorius yra įvaldęs unikalią litvakų dainavimo techniką. Vilniaus Gaono palikimo saugojimą ir puoselėjimą jis vadina savo misija.

Vilniaus Gaono intelektas ir erudicija išgarsino Lietuvos sostinę visame pasaulyje kaip dvasinį žydų centrą. Mąstytojo kūrybinis palikimas, kurį sudaro daugiau kaip 70 veikalų įvairiausiomis temomis – Šventraščio, Talmudo, mistinių Kabalos tekstų komentarai, hebrajų kalbos gramatika, geometrijos, astronomijos, medicinos ir kitų mokslų traktatai, – ir šiandien kelia didelį žydų religinių autoritetų bei mokslininkų susidomėjimą.

Gaonas gimė 1720 m. LDK mieste Brest Litovske (dabartinis Brestas Baltarusijoje), nuo 1745-ųjų gyveno Vilniuje iki pat savo mirties 1797 metais.

Komentarai