Vilties šviesa įžiebta: Litvakai linki laimingos Chanukos.
Simboliška, kad šiemet, kai Pasaulį niokoja blogio jėgų sukelti karai, o poliarizuotas visuomenes skaldo įvairaus plauko provokatoriai, svarbiausios istorinės judėjų šventės Chanukos pradžia sutampa su krikščionių Šv. Kalėdomis - gruodžio 25-ąją. Nors dabar akcentuojama labiau filosofinė šviesos pergalės prieš tamsą simbolika, tačiau šios šventės istorinės šaknys siekia net II a. pr. Kr. ir susijusios su karine pergale. Istoriniai pasakojimai byloja, kad tuo metu graikų karalius Antiochas IV buvo uždraudęs žydų religines praktikas ir siekė helenizuoti žydų bendruomenę, verčiant juos garbinti graikų dievus. Tai sukėlė didelį pasipriešinimą, kuriam vadovavo Makabėjai – žydų sukilėlių grupė, vadovaujama Jehudo Makabio, nugalėjusi užkariautojų Seleukidų kariuomenę. Kai po pergalės žydai grįžo į Jeruzalės Šventyklą, kuri buvo išniekinta, jie ją atšventino, tačiau Šventyklos Menora, ritualinė alyvos lempa, turėjo tik vienos dienos alyvos atsargas, nors jos buvo reikalingos aštuonioms dienoms, kad būtų pagaminta daugiau šventosios alyvos. Tačiau alyva degė visas aštuonias dienas, ir tai tapo pagrindiniu Chanukos stebuklu. Prisimindami šį stebuklą išminčiai nutarė, kad kasmet aštuonias dienas bus švenčiama Chanukos šventė. Ši šventė žydams simbolizuoja viltį, tikėjimą ir Dievo pagalbą, taip pat žydų tautos išlikimą ir nepriklausomybę.
Pagrindinis Chanukos šventimo ritualas yra Menoros, arba Chanukijos (specialios aštuonių žvakių Menoros su devinta papildoma pagalbine žvake, vadinama „šamaš“), uždegimas. Kiekvieną Chanukos vakarą uždegama viena papildoma žvakė, pradedant nuo vienos pirmą vakarą ir pridedant po vieną kiekvieną dieną, kol aštuntą vakarą uždegamos visos aštuonios žvakės. Šamašo žvakė naudojama uždegti kitas žvakes, kurios simbolizuoja šviesą, stebuklą ir Dievo pagalbą. Menoros uždegimo ceremonijos metu šeimos nariai recituoja specialias palaiminimo maldas („brachot“) ir gieda giesmes. Uždegus žvakes, Menora yra laikoma matomoje vietoje, dažniausiai prie lango, kad primintų apie Chanukos stebuklą. Per Chanuką recituojama speciali padėkos maldą, vadinamą „Hallel“, kuri šlovina Dievą už stebuklą ir išgelbėjimą. Taip pat recituojama malda „Al Ha Nisim“, kurioje išreiškiama padėka už Makabėjų pergalę ir šventyklos atstatymą. Šventės metu giedamos ir tradicinės Chanukos dainos, tokios kaip „Maoz Tzur“.
Chanukos metu valgomi ir tradiciniai valgiai, tai yra aliejuje kepti patiekalai, kurie primena stebuklą su alyvos lempa. Populiariausi patiekalai yra latkės – kepti bulvių blyneliai bei sufganijot – spurgos su įvairiais įdarais. Šventės metu dažnai žaidžiamas tradicinis žaidimas dreidel.
Gruodžio 30-ąją, šeštąją Chanukos dieną ant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės centro balkono (Pylimo g.4) buvo įžiebta Menora. Šventę papuošė 3D vaizdo ir muzikos instaliacija. Vilniečiai ir miesto svečiai klausėsi gyvos muzikos – smuikininko Boriso Kirznerio, taip pat žydų dainų ir šokių ansamblio “Fajerlech” muzikos. Uždegant Menorą sugiedotos tradicinės Chanukos stebuklui skirtos giesmės. Litvakai taip pat nuo senų laikų Lietuvoje švenčia Chanuką ir šviesa dalinasi su savo kaimynais lietuviais. Šįsyk žydų bendruomenė dalinosi ne tik šviesa, bet visus šventės svečius vaišino tradicinėmis sufganijot (įdarytomis spurgomis) ir karšta arbata, nes Chanukos simbolika svarbi visoms už savo laisvę kovojančioms tautoms ir simbolizuoja ne tik karinę Makabėjų pergalę prieš jų priešus, bet ir dvasinę kovą už tikėjimo išlaikymą, šviesos ir dvasinio atsidavimo triumfą prieš tamsą ir priespaudą. Šiemet Chanuka tęsis iki 2005 metų sausio 2 d.