„Dagilėlio“ triumfas Kinijoje

Publikuota: 2014-10-23 Autorius: Birutė Žymantienė
„Dagilėlio“ triumfas Kinijoje

     1990 metais choro dirigentas Remigijus Adomaitis atvyko dirbti į Šiaulius. Atvyko jau žinodamas, kad atkurs, tiksliau iš naujo kurs prieš daug metų buvusį ir užgesusį berniukų chorą. 1997 metų vasarą muzikos pasaulis ir už Lietuvos ribų išgirdo Šiaulių berniukų choro „Dagilėlis“ pavadinimą. Išgirdo ir aiktelėjo iš netikėtumo:  I tarptautiniame vaikų ir jaunimo chorų konkurse – festivalyje Giessen‘e (Vokietija) „Dagilėlis“ laimėjo I vietą, aukso diplomą bei specialiuosius prizus už geriausiai atliktą privalomąjį kūrinį ir aukštą meninį lygį. Tuomet ir choro vadovui Remigijui Adomaičiui ši sėkmė buvo maloniai netikėta: aukščiausias laimėjimas ir puikiai išlaikytas pirmasis tarptautinio lygio egzaminas.

       Pelnyta sėkmė pakėlė choro kokybės kartelę ir užaugino sparnus: tarptautiniuose konkursuose berniukų ir jaunuolių chorui „Dagilėlis“ ne kartą skambėjo GRAND PRIX pripažinimo ovacijos, dvylika kartų jam įteikti aukščiausi tarptautinių konkursų apdovanojimai.

       1999 metais įkurta Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla. Ji atvėrė naujas dainavimo meno perspektyvas, sudarė galimybes nuosekliai ugdyti jaunuosius dainininkus.

      Maestro Remigijus Adomaitis dirbo ir svajojo ne tik ir ne tiek apie aukščiausio prestižo sales, kiek pirmiausia apie aukščiausios kokybės berniukų choro skambėjimą. Matyt, todėl ir netruko ateiti diena, kai dagilėlių  balsai suskambėjo tarp Sankt Peterburgo valstybinio Ermitažo sienų (beje, tai - vienintelis Lietuvos kolektyvas, koncertavęs šioje Rusijos menų šventovėje), Berlyno valstybinėje operoje Unter den Linden (Vokietija), Filadelfijos meno atlikėjų „Kimmel“ centre ir Vašingtono šv. Mato katedroje (Jungtinės Amerikos Valstijos), Kornvalio  grafystės Truro katedroje (Jungtinė Karalystė), žymiojoje Maria Laach abatijos bažnyčioje (Vokietija), prestižinėje Pekino didžiojoje liaudies salėje (Kinija)...

              

     Taigi, Kinija. Net ir poilsinė kelionė į Kiniją europiečiui – didelis iššūkis: 33 valandas besitęsiantys važiavimai ir skraidymai, penkių valandų laiko skirtumas ir dvidešimt laipsnių karštesnis oras. Bet „Dagilėlio“ berniukų (10-19 metų amžiaus) laukė ne poilsinė, o  maksimalaus prisitaikymo prie naujų sąlygų ir ypatingo susikaupimo reikalaujanti konkursinė kelionė į Pekiną su persėdimu Kataro sostinėje Dohoje.

2014 m. liepos 27-osios popietė.  Pekino oro uoste lietuvių chorą pasitiko gidė, palydėjo visus į viešbutį ir paliko pailsėti. Viešbutyje puiku – veikia kondicionieriai, o gatvėje labai drėgna ir karšta. Tenka pratintis prie naujų sąlygų. Laimė, kad pusryčiai ir pietūs vaikams patinka, patiekalų gausu, jie  įvairūs ir skanūs, sukrauti ant pusantro metro skersmens stiklinio besisukančio padėklo. Yra ir egzotiško maisto; drąsiausieji paragauja. Ir dar romantiškas vargelis - išmokti naudotis lazdelėmis. Bet reikia – jie juk Kinijoje!

            Po to, kai Šiaulių dagilėliai buvo pakviesti dalyvauti XII tarptautiniame chorų konkurse Pekine, vieninteliame valstybinio lygio tarptautiniame chorų renginyje Kinijoje, jo organizatoriai paprašė papildomai atsiųsti ir choro atliekamų kūrinių vaizdo įrašus, kurie nulėmė tai, kad „Dagilėlis“ buvo ne tik vienas iš nedaugelio kolektyvų, kuriam suteikta teisė dalyvauti šio konkurso-festivalio bei Tarptautinės chorinės muzikos federacijos (IFCM) Pasaulio jaunimo chorinio lavinimo konferencijos atidarymo koncerte, bet ir suteikta garbė scenoje pasirodyti pirmiesiems. Būtent choro iš Lietuvos daina buvo pradėtas iškilmingas atidarymo koncertas. Prestižinėje Didžiojoje liaudies salėje (Great Hall of the People), kurioje telpa 10 000 žmonių, klausytojai ne šiaip plojo, bet sukėlė ovacijas dėkodami “angeliškų balsų” berniukams iš Lietuvos.

Visi „Dagilėlio“ koncertai vyko žymiausiose Pekino koncertų salėse,  kultūros vietose, kur publika savo susižavėjimą reiškė griausmingais aplodismentais, atsistodavo ir plodavo iškeltomis rankomis. Kinijoje - tai išskirtinės pagarbos, susižavėjimo ženklas. Greta koncertų choro meno vadovas Remigijus Adomaitis buvo pakviestas, gausiai į Pasaulio jaunimo chorinio lavinimo konferenciją susirinkusiems chorvedžiams, vesti meistriškumo kursus.

                   Po koncertų choristai iš Lietuvos turėjo galimybę aplankyti didžiausią pasaulyje Tiananmenio aikštę ir „Uždraustąjį miestą“ – paslaptingus Ming ir Čing dinastijų imperatorių rūmus, susipažinti su  pačiais garsiausiais ne tik Pekino, bet ir visos Kinijos architektūros ir istorijos paminklais.

      Chorų konkurse per 130 chorų iš viso pasaulio, pasidalinę į 16 kategorijų, varžėsi scenoje, kiekvienas siekdamas pripažinimo ir geriausio įvertinimo. „Dagilėlis“ – jaunimo chorų kategorijoje, kurioje daugiau nei 20 chorų. Tarp jų buvo itin aukšto lygio chorų. Kinija kuo puikiausiai supranta grožio (plačiausia žodžio prasme) reikšmę ateičiai, daug dėmesio ir lėšų skiria savo kultūrai ir menui plėtoti, todėl yra labai stiprus varžovas.

    Konkurso koncerte „Dagilėlis“ dainavo puikiai ir vadovas pagrįstai galėjo pasakyti vaikams, kad jie – šaunuoliai, o sprendimas apie jų dainavimo kokybę - komisijos reikalas.

     Rezultatų paskelbimo dieną tik nedidelei „Dagilėlio“ grupelei – aštuoniems žmonėms - buvo leista atvykti į Auksinę salę, kurioje vyko chorų apdovanojimo ceremonija. Prieš paskelbiant konkurso rezultatus, „Dagilėliui“ buvo įteiktas specialusis „Taikos ir draugystės“ prizas, o ceremonijos pabaigoje buvo paskelbta, kad berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ jaunimo chorų kategorijoje pelnė 1-ąją vietą ir aukso apdovanojimą!

 

     Po džiugių žinių apie laimėjimus, berniukai išvyko į Pekino olimpinį parką – kompleksą statinių, kuriuose vyko olimpiada. Šio komplekso stadione telpa 100 000 žmonių... Visi Šiauliai... Įsivaizduoti jo neįmanoma. Jį reikia pamatyti.

    Kad „Dagilėlio“ kelionė į Pekiną taptų realybe, nuoširdžiai pasistengė Lietuvos ambasada Kinijoje ir ypač Ministrė patarėja Lina Žukauskaitė: padėjo gaunant vizas, Pekine susitiko su jaunaisiais dainininkais, papasakojo apie Kiniją, jos papročius, kaip reikia elgtis parduotuvėse, perkant dovanas, kad derėtis galima ir net privalu.  „Perlų turgaus“ dagilėliai ilgai nepamirš, ir ne tik todėl, kad ten išmoko atskirti tikrus perlus nuo dirbtinių, bet ir todėl, kad nupirko tų, tikrųjų, savo močiutėms, mamoms ir sesėms.

     Galimybę dalyvauti šiame konkurse-festivalyje pirmiausiai nulėmė lėšos, todėl „Dagilėlis“ dėkoja Lietuvos kultūros tarybai, Šiaulių miesto savivaldybei, kurių dėka kolektyvas turėjo unikalią galimybę savo išskirtiniais gebėjimais garsinti Lietuvos vardą,  skambiais balsais paliesti ir jaudinti klausytojų širdis,  o tuo pačiu susipažinti su Kinija, jos kultūra. Kartu - tai puiki investicija į mūsų šalies ateitį. Koncertinės kelionės po pasaulį, pažintis su istorija, kalbų, kultūrų ir papročių įvairove, su architektūros ir meno šedevrais, su naujais, įdomiais žmonėmis – neįkainojamas jauno, imlaus žmogaus intelektinis turtas.

 

Komentarai