„Don Karlas“ sugrįžta į pagrindinę Lietuvos operos sceną

Publikuota: 2016-02-23 Autorius: MB inf.
„Don Karlas“ sugrįžta į pagrindinę Lietuvos operos sceną

„Pabandėme įelektrinti operos vyksmą“, - teigia prancūzų dirigentas Pierre Vallet, artėjančios Giuseppe’s Verdi operos „Don Karlas“ premjeros Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre muzikos vadovas. Jis sėkmingai bendradarbiauja su geriausiais pasaulio operos teatrais, o kritikų vertinamas už ypatingą muzikalumą. 

„Don Karlo“ premjeros numatytos kovo 4, 5 ir 6 d. Šiuo metu vyksta intensyvios spektaklio repeticijos. Pagrindinis dirigento rūpestis – muzikinė pastatymo dalis, tačiau naujojo „Don Karlo“ visuma nuo pat pradžių buvo kuriama P. Vallet bendradarbiaujant su režisieriumi Günteriu Krämeriu.

„Prieš pirmąjį susitikimą su G. Krämeriu, kurio metu turėjome kalbėtis apie „Don Karlą“, perskaičiau labai daug Giuseppe’s Verdi laiškų, rašytų operos kūrimo metu, taip pat gilinausi į amžininkų prisiminimus, atkeliavusius iš šios operos pirmųjų repeticijų laikotarpio“, – pasakoja ne tik dirigavimą, bet ir muzikos fenomenologiją Paryžiuje studijavęs P. Vallet.

G. Verdi „Don Karlą“ kūrė Paryžiaus operos scenai – anuometinei Imperatoriškojo teatro operai, kur ir įvyko kūrinio premjera 1867 m. Buvo dainuojama prancūziškai. Vilniuje statoma vėlesnė, G. Verdi parengta itališkoji „Don Karlo“ versija. Tačiau ji taip pat išlaikė tipinę prancūzų didžiosios operos („grand opéra“) struktūrą.

P. Vallet sako: „Stengiausi kiek įmanoma labiau įsigilinti į originalią „Don Karlo“ medžiagą, kad galėčiau aiškiau matyti visas vėliau darytas partitūros variacijas ir kupiūras. Neįtikėtina, kiek daug muzikos buvo palikta užribyje, kai Paryžiuje dienos šviesą išvydo 5 veiksmų operos versija. Vėlesnis jos perrašymas, 4 veiksmų versija, dainuojama italų kalba – taip pat labai įdomi, jei lygintume ją su paryžietiškąja, be to, greičiausiai būtent šis variantas labiausiai patiko ir pačiam kompozitoriui.“

Pasak dirigento, kurdamas Paryžiaus scenai G. Verdi turėjo laikytis daugybės prancūzų operos tradicijos reikalavimų: operoje turėjo būti maršų, didingų chorų, paradų, net gyvūnų pasirodymų ir, žinoma, baleto numeris, atliekamas teatro mecenatų remiamų balerinų. P. Vallet samprotauja:

„Natūraliai kyla klausimas, kaip ši opera būtų skambėjusi, jei jai nebūtų pritaikyti jokie apribojimai. Tai išsiaiškinti pasiryžome mudu su Günteriu. Mes pabandėme įelektrinti operos vyksmą, suteikti draminei kūrinio medžiagai dar daugiau įtampos. Atlikome kai kurias muzikines kupiūras, siekdami sustiprinti muzikos poveikį, taip pat apkeitėme vietomis kai kurias scenas vardan darnesnės įvykių tėkmės. Esame tikri, kad pačiam G. Verdi ši „Don Karlo“ versija būtų pasirodžiusi artima ir intriguojanti.“

P. Vallet yra ne tik dirigentas, bet ir pianistas. Išsilavinimą įgijo Paryžiuje – buvo garsaus dirigento Sergiu Celibidache mokinys, vėliau profesinius įgūdžius tobulino pas Louisą Hiltbrandą Ženevoje ir Peterį Feuchtwangerį Londone.

P. Vallet ilgus metus bendradarbiauja su Niujorko „Metropolitan Opera“ – čia jis pradėjo savo karjerą kaip pianistas ir repetitorius, vėliau tapo vienu iš nuolatinių šio teatro dirigentų.

Tarp naujausių P. Vallet diriguojamų operų – „Madam Baterflai“ ir „Faustas“ Niujorko „Metropolitan pera“ teatre, „Faustas“ Barselonos „Gran Teatro del Liceu“, „Žydė“ Geteborgo operoje. Kiti ryškūs darbai – „Tanhoizeris“ Paryžiaus nacionalinėje operoje, „Eugenijus Oneginas“ Tokijo teatre „Opera Nomori“, „Manon“ Maskvos didžiajame teatre. Kaip simfoninės muzikos dirigentas P. Vallet daugiausia bendradarbiauja su JAV Spoleto festivaliu.  

Kaip pianistas P. Vallet surengė daugybę koncertų su tokiais solistais, kaip Natalie Dessay, Maria Gulegina, Dmitrijus Chvorostovskis ir Ying Huang.

   

 

 

Komentarai