„ŠIMTMEČIO MUZIKA“ Lietuvos šimtmečio belaukiant
Ateinančių metų rudenį, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Vilniuje vyks jau trečiasis tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis-konkursas „Šimtmečio muzika“. Pasirengimas jam tarptautiniu lygmeniu nenutrūkstamai vyksta jau ketverius metus, nuo tada, kai šio projekto steigėjos ir organizatorės pianistės Nacionalinės M. K.Čiurlionio menų mokyklos koncertmeisterės-ekspertės ir mokytojos-metodininkės Alos Bendoraitienės dėka 2014 metų rudenį Vilniuje pirmą kartą susijungė dvi diametraliai skirtingos kultūros – Lietuvos ir Centrinės Amerikos šalies Kosta Rikos – įvyko pirmasis „Šimtmečio muzikos“ festivalis-konkursas. Kaip tik tada buvo nutarta šį festivalį-konkursą rengti kas dvejus metus pakaitomis – tai Lietuvoje, tai Kosta Rikoje. Jo esmė – muzikos kūrėjų ir jaunųjų atlikėjų kultūriniai mainai bei meistriškumo pamokos. „Spalvos, garsai, skoniai, kvapai, mentaliniai potyriai labai skirtingi, jie mus skiria, bet tuo pačiu ir pritraukia, ištirpina bet kokius barjerus, kai kalbama universalia garsų kalba“ – savo įspūdžiais dalinasi A. Bendoraitienė.
Šis festivalis-konkursas iš kitų išsiskiria savo originalia koncepcija: čia skamba tik šiuolaikinė XX-XXI amžių muzika, o kartu ir specialiai šiam renginiui parašyti lietuvių bei kostarikiečių kompozitorių kūriniai, čia savo jėgas konkurso programoje įvairiose amžiaus grupėse išbando jaunieji pianistai.
Festivalis gi – skirtas įvairiems kameriniams ansambliams. Šiuo bendru Lietuvos-Kosta Rikos projektu stengiamasi pabrėžti etninį savitumą, išreikštą šiuolaikine muzikine kalba. Tai puiki tarptautinio bendradarbiavimo ir muzikinio ugdymo mokykla, kuri stipriai motyvuoja jaunuosius talentus, verčia pasitempti, tai galimybė parodyti save ir pasimokyti iš kitų šalių gerųjų praktikų. Visa tai svarbu ir tuo aspektu, kad vaikų, pasiryžusių savo gyvenimą pašvęsti scenos menui, nuolat mažėja.
Pati festivalio-konkurso „Šimtmečio muzika“ idėja pianistei koncertmeisterei-ekspertei ir mokytojai-metodininkei A.Bendoraitienei gimė bendradarbiaujant su Kosta Rikos Aukštųjų menų instituto (Instituto Superior de Artes, toliau – ISA Costa Rica) vadovu profesoriumi Aleksandru Skliutovskiu (prof. Aleksandr Sklioutovski), neeilinio gebėjimų žmogumi, savo gyvenimą pašventusiu jaunųjų talentų ugdymui. „Iš A. Skliutovskio ir jo šeimos, kurioje visi pianistai, galima labai daug ko pasimokyti, o ypač kuriamos darbingos jaukios atmosferos pačioje mokymo įstaigoje. Ten galvojama apie galutinį rezultatą –pianistinių aukštumų paieškas, kuo aukščiausiai užkeliant reikalavimų kartelę. Ten ugdomi atlikėjai, kuriais rūpinasi ne vienas, o iškart keli pianistai pedagogai. Tai nėra didaktinio pobūdžio reikalavimai, pedagogai stengiasi natūraliai skiepyti meilę muzikai, skatinti motyvaciją, nėra jokios konfrontacijos ar konfliktinės atmosferos“ – pasakoja A. Bendoraitienė.
Profesoriaus A. Skliutovskio dėstymo metodika buvo sužavėta ir ilgametė M. K.Čiurlionio menų mokyklos fortepijono skyriaus vadovė mokytoja-metodininkė J. T. Karosaitė, kuri praėjusiais metais lapkričio 21-27 dienomis kartu su grupe specialistų, penkiais konkursantais ir palyda iš Lietuvos lankėsi II-jame festivalyje-konkurse „Šimtmečio muzika“, vykusiame Kosta Rikos sostinėje San Josė. Jai labai didelį įspūdį paliko patys mažiausi kostarikiečiai, nenustygstantys, trykštantys temperamentu, guviai ir labai preciziškai tiksliai muzikuojantys ansamblyje. Jie čia fortepijoninio meno pradedami mokyti nuo trejų-ketverių metų. Anot J. T. Karosaitės, nustebino tas faktas, kad tokie mažučiai vaikai jau taip techniškai sugeba atkartoti sudėtingas ritmines formules. Vėlyvesniuose mokymo etapuose jie orientuojami į ciklines formas – visą R. Schumano „Vaikų albumą“, Debiusy „Vaikų kampelį“ ar kt. Ar yra tokių gabių vaikų Lietuvoje? Pasirodo, kartais pasitaiko. Mokytoja prisiminė 12 metų pas ją pamokas lankiusią, o dabar New Yorke gyvenančią talentingą pianistę Eveliną Puzaitę. Jos nuomone, viskas priklauso nuo šeimos, būtinas šeimos palaikymas ir dalyvavimas tame procese, net ir prie didžiausių gabumų tie pirmieji treji metai turi būti kartu su tėvais. Kosta Rikoje įprasta, kad visa šeima gyvena vaiko ateitimi, ir tai yra vyraujanti tendencija. Sėkmei yra svarbus visas kompleksas – talentas, temperamentas, gera vaizduotė, atmintis ir gera mokykla.
Abi mokytojos J. T. Karosaitės mokinės – septintokė Guoda Valackaitė ir dešimtokė Skirmantė Kirkliauskaitė – labai puikiai pasirodė praėjusių metų festivalyje Kosta Rikos sostinėje San Josė. Šiam konkursui buvo pasiruošta per ganėtinai trumpą laiką. Tai buvo savotiškas išbandymas ir patirtis jaunosioms pianistėms, kaip greičiau save „sustyguoti“ esant ekstremalioms sąlygoms ir norint pasiekti užsibrėžtų rezultatų. Štai kam reikalingi konkursai.
A.Bendoraitienė vesdama meistriškumo kursus Kosta Rikoje, atkreipė dėmesį, kad visi jaunieji pianistai labai paklusnūs – „jei pasakai, kad reikia detalizuotai atidirbti frazę, tai jie ir dirbs kelias valandas be jokio atsikalbinėjimo ir tekstą stengsis kuo greičiau išmokti mintinai. Jie taip lavinamo šiuolaikinė muzika būtent ir lavina atmintį, dėl to jiems konkursui pasiruošti yra nesudėtinga.
Norėčiau, kad ir pas mus lygiai ta pati tendencija vyrautų, kad būtų daugiau pozityvios atmosferos.“ Šiuolaikinės muzikos konkurse „Šimtmečio muzika“ paprastai dalyvauja įvairaus amžiaus jaunieji pianistai. Jie būna suskirstyti į keturias grupes: A grupė – iki 11 metų, B grupė – iki 15 metų, C grupė – iki
18 metų ir D grupė – vyresni, nei 18 metų jaunuoliai ir jaunuolės. Kiekvienos grupės dalyviams reikia parengti atitinkamai 10, 15, 20 ir 25 minučių trukmės programą, kurią sudaro vienas iš keturių galimų lietuvių ir Kosta Rikos kompozitorių kūrinių pasirinktinai bei kita šiuolaikinė muzika.
"Šiame konkurse nėra XVIII-XIX a. klasikos, yra tiktai šiuolaikinė XX-XXI a. muzika, bet ją suprasti ir išmokti yra žymiai sunkiau, negu padaryti kokį klasikinį kūrinį, Tiktai pats atlikimas – klasikinio tą preciziką išgauti – turi būti ritmiška, tikslu. O čia galima išmokti ir laisviau padaryti, kadangi yra didesnės interpretacijos galimybės, čia galima daugiau fantazijos suteikti, bet mintinai išmokti ir ritmiškai paruošti yra sudėtinga" – konkurso programą komentuoja J. T. Karosaitė.
Šis renginys – savotiškos varžytuvės ir kompozitoriams. Praėjusių metų konkursui buvo pateikti aštuoni lietuvių ir kostarikiečių autorių kūriniai. Anot J. T. Karosaitės, "labai sunku buvo išsirinkti kostarikiečių kūrinius, kadangi visai nepažįstama muzika. Išsirinkome vieną ramesnę pjesę noktiurno charakterio. Tą muziką buvo nelengva išmokti, nes ji atonali – prie smuiko rakto 4 diezai, prie boso rakto – nei vieno ženklo. Kitą kūrinį – temperamentingą su audringa kulminacija Mario Alfaguel "Terra motto" – žemės drebėjimas“. Pastarasis kūrinys padėjo pelnyti specialų prizą J. T. Karosaitės mokinei septintokei Guodai Valackaitei.
Iš pasirinkimui pateiktų lietuvių autorių kūrinių dominavo Vidmanto Bartulio "Auksinių debesų lietus". Šis, kaip ir kiti šio autoriaus kūriniai – "Ūkanos", "Devyni rudens akimirksniai" tebeturi didelį pasisekimą Kosta Rikoje iki šiol. Ypač popiliarus buvo A. Remesos kūrinys „Stigmos“. Konkurso programoje jis skambėjo daugiausiai, buvo net 12 jo skirtingų interpretacijų," – pasakojo J. T. Karosaitė.
Dalyviai mielai rinkosi kompozitorių A. Malcio, A. Remesos, J. Andrejevo, V. Barkausko, R, Šerkšnytės, M. Alfaguell, M. Camacho, P. Molina, J. Alvarado kūrinius. Beje, prof. J. Andrejevas buvo labai gražiai pagerbtas per atidarymą. Nuo pat pirmojo festivalio-konkurso jis buvo pasižymėjęs ekspertas, kūrinių autorius, komisijos narys. Deja, dėl sunkios ligos jis dalyvauti šioje išvykoje negalėjo. Jis mirė kitą dieną po to, kai visa delegacija sugrįžo į Lietuvą.
"Šimtmečio muzikos" konkursas vyko Kosta Rikos Nacionalinio universiteto (UNA – Universidad Nacional) patalpose – didžiuliame pastatų komplekse su atogrąžų sodais, atidarymo koncertas – pilnutėlėje San Josė Nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje (Teatro Nacional de Costa Rica). Per savaitę visi atlikėjai turėjo po du pasirodymus, o laureatai – po tris – festivalyje, konkurse ir baigiamajame koncerte. A grupėje pirmoji premija atiteko Domui Gintautui iš Panevėžio muzikos mokyklos (mokytoja- ekspertė Gražina Beleckienė), antrą premiją pasidalino Meagan Cook Mora (L. Melzer, Kosta Rika) ir Vakarė Stankevičiūtė (mokytojas-ekspertas D. Račys, Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla, toliau – M. K. Č.). B grupėje pirmos vietos laimėtoju tapo Jimena Rodrigues Salas (prof. A. Sklioutovski, Kosta Rika), antros – Varvara Soyfer (prof. A. Sklioutovski, Rusija) ir Guoda Valackaitė (mokytoja-ekspertė J. T. Karosaitė, M. K. Č.). C grupėje pagrindiniai prizai atiteko Skirmantei Kirkliauskaitei (mokytoja -ekspertė J. T. Karosaitė, M. K. Č.) ir Marianai Saenz Ramirez (L.Monge, J. P. Quesada, Kosta Rika), antrąją vietą užėmė Virginia Villalobos Martinez (prof. A. Sklioutovski,Venesuela). D grupės laimėtoju buvo pripažintas Patrick Daniel Brandl Suarez (prof. G. Meza, L. Melzer, J. P. Quesada, Kosta Rika- Vokietija), antrąją vietą užėmė David Roberto Saravia Bolivar (E. M. Rodrogues, Kosta Rica).
* Absoliučiu festivalio-konkurso prizininku ir GRAND PRIX laimėtoju tapo Jose Eleazar Membreno Paredes (prof. A.Sklioutovski, J. P. Quesado, Salvadoras). Dovanų jis gavo elektroninį pianiną Yamaha P115 ir kvietimą groti ateinančių metų atidarymo koncerte. Didžiausią nuostabą sukėlė tai, kad šis talentingas jaunuolis konkursui pasirengė neturėdamas namie savo instrumento.
Ypač įsimintinas buvo festivalio-konkurso "Šimtmečio muzika" pradžios koncertas, kuriame kambėjo kostarikiečių atliekama S. Vainiūno muzika (dirigentas M. Staškus). Čia pasirodė Robertas Lazinskis – praėjusių metų Grand Prix laimėtojas ir Chose Pablo Kasade – pianistas bei pagrindinis šio konkurso organizatorius, su kuriuo pagrindinė festivalio-konkurso organizatorė Lietuvoje pianistė Ala Bendoraitienė iki smulkmenų derino visas šio renginio aplinkybes.
Beveik šeši su puse tūkstančio kilometrų skiria Vilnių nuo San Josė, 12-kos valandų kelionė per Atlantą. "Atrodo, pasaulio kraštas, o kai pasižiūri – nuostabi šalis, žmonės šilti, bendraujantys, visą laiką pozityviai nusiteikę. Nėra ypatingai griežtos kritikos. Jeigu jie aptarinėja, jie pradeda nuo savęs – ką aš ne taip padariau, bet jokiu būdu neužgaulios kitų. Kada bendrauji su studentais, jie mąsto – čia man tą ar kitą reikėjo padaryti, kai klausosi kolegos grojimo – jie džiaugiasi tuo, kas jam puikiai pavyko. Tas mane labai žavi – kažkoks ypatingai geras energetinis laukas. Ar čia tautos, ar čia pedagogikos bruožas?" – stebisi J. T. Karosaitė.
Kitų metų rudenį Vilniuje vyks atsakomasis vizitas – skambės jau III-čiojo Tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio-konkurso "Šimtmečio muzika" akordai. Žiūrint iš šių dienų perspektyvos, šis projektas pasižymi ir savo toliaregiškomis įžvalgomis: prabėgus ketveriems metams nuo pirmąkart įvykusio festivalio-konkurso, šių metų pavasarį Lietuvos Respublikos Seime buvo ratifikuotas susitarimas, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija. Šis susitarimas – tai dar vienas žingsnis link aktyvesnio politinio ir ekonominio ES ir jos valstybių narių bendradarbiavimo su šio regiono šalimis, tame tarpe ir Kosta Rika. Toks palankus kontekstas kuria ypač gerą dirvą šio projekto tęstinumui, jo ilgalaikei perspektyvai, plečiant geografiją, įtraukiant į jį kuo daugiau talentingų jaunųjų atlikėjų iš Lietuvos, Kosta Rikos ir kitų užsienio šalių, sutelkiant kuo didesnį būrį Lietuvos ir užsienio kompozitorių, specialiai rašančių kūrinius šiuolaikinės muzikos festivaliui- konkursui, rengiant meistriškumo pamokas, siekiant dar glaudesnio ryšio ir kultūrinių mainų.
Projekto steigėja ir organizatorė Nacionalinės M. K.Čiurlionio menų mokyklos koncertmeisterė- ekspertė ir mokytoja-metodininkė Ala Bendoraitienė reiškia specialią padėką organizacinio komiteto pirmininkui, M. K. Čiurlionio menų gimnazijos vadovui, R. Kondrotui, Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos Kultūros ministerijai, partneriams – Lietuvos muzikos ir teatro akademijai, Lietuvos kompozitorių sąjungai, Kosta Rikos nacionaliniam universitetui (UNA), San Josė Aukštųjų menų institutui (ISA Costa Rica), Menų mokymo ir mokslinio tyrimo centrui (Centro de Investigation Docence y Extension Artistica), Kosta Rikos kompozitorių sąjungai, remėjams – Lietuvos kultūros tarybai, UAB „Organum“, Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondui be kurių indėlio šis festivalis konkursas būtų neįsivaiduojamas.