Atmintį išsaugantys naujieji fortepijono namai
Į Jašiūnų dvarelį važiavome jaudindamiesi. Dabar tai bus vieta, kuri visada mums, profesorės Olgos Šteinberg mokiniams, primins gyvenimo mokytoją, vaikystę, jaunystę. Didžiausią iniciatyvą ir rūpestį išsaugant savo profesorės atmintį rodo vyriausia šiuo metu jos mokinė profesorė Veronika Vitaitė. Ji viena iš 84 klasę baigusių pianistų ir 41 studijavusių koncertmeisterio specializaciją.
O. Šteinberg mokinių būryje – Tarptautinio M. K. Čiurlionio ir kitų konkursų laureatės Aleksandra Juozapėnaitė, Aleksandra Žvirblytė, Dalia Balsytė, Indrė Baikštytė, Povilas Jaraminas, Jūratė Karosaitė, Aušra Motuzienė, Gražina Ručytė-Landsbergienė, Vytautas Landsbergis, Dainius Trinkūnas, Eugenijus Ignatonis, Birutė Karosienė ir kiti. Vitaitė prisimena daugiausiai reikšmingų mūsų profesorės gyvenimo akimirkų, užrašiusi ne vieną kultūrai reikšmingą pokalbį. Akcija Jašiūnų dvare taip pat gimė V. Vitaitės iniciatyva.
V. Vitaitei palikimo keliu atiteko 1878 metais Kališo mieste, Lenkijoje pagamintas O. Šteinberg fortepijonas ARNOLD FIBIGER. Tas neblizgus kabinetinis senukas, kuris keliavo su profesorės šeima iš buto į butą. Kurio klavišus glostė visi jos mokiniai. Buvo graži tradicija: mokiniai profesorės namuose rinkdavosi kovo mėnesį. Draugiški čiauškėjimai apie muziką sumišdavo su naminio pyrago pagyromis. Profesorei išėjus Anapilin susiburdavome balandžio 20 d., profesorės gimtadienį – pavakaroti, prisiminti mus brandinusį laiką. Šį kartą atminimo valandą, minėdami 104-sias pianistės, iškilios pedagogės, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu kavalierės (2000) O. Šteinberg gimimo metines buvome Jašiūnuose.
Į dar nuo XV a. Radvilų valdytą dvarą gamta mus driokstelėjo atšiaurią dieną. 1811 m. iš Radvilų giminės dvarą nupirko Ignotas Balinskis (1756 –1819), o sūnui istorikui Mykolui Balinskiui vedus Sofiją Snedeckytę, čia, Karolio Podčašinskio projektuotuose rūmuose, apsigyveno Snedeckių šeima ir jo skliautuose pradėjo skambėti Vilniaus universiteto profesorių, ypatingos šviesuomenės žingsniai. Dažni Jašiūnų dvaro svečiai buvo Adomas Mickevičius (1798–1855), poetas filaretas Tomas Zanas (1796–1855), poetas Antanas Edvardas Odyniecas (1804–1885), botanikas Stanislovas Bonifacas Jundzilas (1761–1847), Turgelių dvarininkas reformatorius Povilas Ksaveras Bžostovskis (1739–1827), medikas Juzefas Mianovskis (1804–1879) ir daug kitų įžymių žmonių. Jašiūnuose kurį laiką gyveno garsusis lenkų poetas Julius Slovackis (1809–1849).
Poetai rasdavo įkvėpimo srūvančio Merkio pakrantėse, meniškai tvarkomo Andriaus Sniadeckio įkurto peizažinio Jašiūnų parko medžių unksmėje. O dabar atvykstantys smalsuoliai, dažnai muzikai, gali nusilenkti senosiose kapinaitėse Amžiną ramybę radusiems profesoriui Jonui Sniadeckiui, astronomui, matematikui, filosofui, Mykolui Balinskiui, jo sūnui – mokslinės psichiatrijos Rusijos imperijoje pradininkui profesoriui Jonui Balinskiui.
Be pagarbos sovietmečiu niokoti, dėl šeimininko besikaunantys rūmai galop atgijo 2015-siais. Puikiai tvarkomuose, solidžias ekspozicijas rengiančiuose apartamentuose, paruoštoje lauko erdvėje suskambo muzika. Skelbimų lentoje prie rūmų vartų esančios reklamos rodo, kad net ir ne vasaros metu čia muzika skamba nuolat. Nacionalinės filharmonijos ir Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centro pastangomis pradėti rengti kasmetiniai festivaliai „Muzika Jašiūnų dvare“. Koncertavo Virgilijus Noreika, grojo Lietuvos nacionalinis simfoninis, Lietuvos simfoninis pučiamųjų ir Lietuvos kamerinis orkestrai. Dar 2016-siais prasidėjo pažintis ir su Veronikos Vitaitės dinastija. Jau grojo čia ir pianistai Aleksandra Žvirblytė bei Paulius Anderssonas.
Rūmai fortepijono neturėjo. Profesorė Vitaitė pasiūlė koncertams tiksiantis jai dovanotą Olgos Šteinberg fortepijoną. Jo gyvenimą prikelti patriotiškai ėmėsi instrumentų restauratorius Darijus Špakauskas. Uždavinys buvo sunkus: išstudijuoti fortepijono ypatumus, pakeisti būtinas detales, kurių niekas nebegamina, nepažeidus akustinių savybių restauruoti paviršių.
Į instrumento inauguracijos iškilmes atvyko prof. Olgos Šteinberg mokiniai. Kalbėdami ir grodami neslėpė jaudulio, dalinosi prisiminimais apie savąją profesiją, džiaugėsi praeitį priminsiančia vieta ir sutiktais žmonėmis, kurie suprato tokios dovanos svarbą Lietuvos ir vietos bendruomenei. „Šitiek profesorių mūsų salėje nėra buvę nuo Balinskių laikų!“ – jaudinosi Jašiūnų dvaro sodybos rūmų vedėjas – Kazimierz Karpicz.
Puošnioje rūmų salėje džiaugėsi ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo, ir didelį organizacinį darbą nuveikusi Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centro projektų vadovė Kristina Šimelevič.
Kalbėjo prof. Dalia Balsyti ir visi muzikavę. Prie fortepijono su dukra prisėdo Veronika Vitaitė, Aleksandra, Povilas Jaraminas, Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, grojo kažkada konsultacijų O. Šteinberg klasėje gavęs violončelininkas Valentinas Kaplūnas.
Sektinas pavyzdys, išsaugantis atmintį ir pratutinantis ateitį kuriančią bendruomenę.
Inesos Suchockos nuotraukos
Susiję nariai
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Pianistė, edukologijos mokslų daktarė, Mykolo Riomerio universiteto profesorė
Veronika Vitaitė
Pianistė, profesorė
Aleksandra Žvirblytė
Pianistė, tarptautinių konkursų laureatė, LMTA profesorė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja