Atmintį išsaugantys naujieji fortepijono namai

Į Jašiūnų dvarą važiavome jaudindamiesi. Dabar tai bus vieta, kuri visada mums, profesorės Olgos Šteinberg mokiniams, primins gyvenimo mokytoją, mūsų vaikystę ir jaunystę. Didžiausią iniciatyvą ir rūpestį išsaugant profesorės atminimą parodė vyriausia šiuo metu jos mokinė prof. Veronika Vitaitė. Ji – viena iš 84 garsiosios pedagogės klasę baigusių pianistų ir buvusi tarp keturių dešimčių studentų, įgijusių koncertmeisterio specializaciją.

O. Šteinberg mokinių būryje – Tarptautinio M. K. Čiurlionio ir kitų konkursų laureatės Aleksandra Juozapėnaitė, Aleksandra Žvirblytė, Dalia Balsytė, Indrė Baikštytė, Povilas Jaraminas, Jūratė Karosaitė, Aušra Motuzienė, Gražina Ručytė-Landsbergienė, Vytautas Landsbergis, Dainius Trinkūnas, Eugenijus Ignatonis, Birutė Karosienė ir kiti. Prof. Vitaitė prisimena daugiausia reikšmingų mūsų profesorės gyvenimo akimirkų, yra užrašiusi ne vieną kultūrai vertingą pokalbį. Akcija Jašiūnų dvare taip pat gimė V. Vitaitės iniciatyva.

Veronikai Vitaitei palikimo keliu atiteko 1878 metais Kališo mieste, Lenkijoje, pagamintas O. Šteinberg fortepijonas „Arnold Fibiger“. Tas neblizgus kabinetinis senukas, kuris keliavo su profesorės šeima iš buto į butą, kurio klavišus glostė visi jos ugdytiniai. Buvo graži tradicija: kovo mėnesį profesorės namuose rinkdavosi mokiniai. Draugiški čiauškėjimai apie muziką sumišdavo su naminio pyrago pagyromis. Profesorei išėjus anapilin, susiburdavome balandžio 20 d., per profesorės gimtadienį – pavakaroti, prisiminti mus brandinusį laiką. Šį kartą minėdami 104-ąsias pianistės, iškilios pedagogės, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierės (2000) O. Šteinberg gimimo metines buvome Jašiūnuose.

Nuo XV a. Radvilų valdytą dvarą 1811 m. nupirko Ignotas Balinskis (1756 –1819), o sūnui istorikui Mykolui Balinskiui (1794–1864) vedus Sofiją Sniadeckytę, čia, Karolio Podčašinskio projektuotuose rūmuose, apsigyveno Sniadeckių šeima ir juose pradėjo lankytis Vilniaus universiteto profesoriai, ypatinga to meto šviesuomenė. Dažni Jašiūnų dvaro svečiai buvo Adomas Mickevičius, poetas filaretas Tomas Zanas, poetas Antanas Edvardas Odyniecas, botanikas Stanislovas Bonifacas Jundzilas, Turgelių dvarininkas reformatorius Povilas Ksaveras Bžostovskis, medikas Juzefas Mianovskis ir daug kitų įžymių žmonių. Jašiūnuose kurį laiką gyveno garsusis lenkų poetas Julius Slovackis.

Poetai rasdavo įkvėpimo srūvančio Merkio pakrantėse, meniškai tvarkomo Andriaus Sniadeckio įkurto peizažinio Jašiūnų parko medžių unksmėje. O dabar atvykstantys smalsuoliai, dažnai muzikai, gali nusilenkti senosiose kapinaitėse amžiną ramybę radusiems astronomui, matematikui, filosofui prof. Jonui Sniadeckiui, istorikui Mykolui Balinskiui, jo sūnui prof. Jonui Balinskiui, mokslinės psichiatrijos Rusijos imperijoje pradininkui.

Be pagarbos sovietmečiu niokoti, šeimininko ilgai laukę rūmai galop atgijo 2015-aisiais. Puikiai tvarkomuose, solidžias ekspozicijas rengiančiuose apartamentuose, paruoštoje lauko erdvėje ėmė skambėti muzika. Skelbimų lentoje prie rūmų vartų esančios reklamos rodo, kad ji čia nuolat skamba net ir ne vasaros metu. Nacionalinės filharmonijos ir Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centro pastangomis pradėti rengti kasmetiniai festivaliai „Muzika Jašiūnų dvare“. Čia yra koncertavęs Virgilijus Noreika, grojo Lietuvos nacionalinis simfoninis, Lietuvos simfoninis pučiamųjų ir Lietuvos kamerinis orkestrai. Dar 2016 m. prasidėjo pažintis ir su Veronikos Vitaitės dinastija – pianistais Aleksandra Žvirblyte ir Pauliumi Anderssonu.

Bet rūmai neturėjo fortepijono, ir profesorė Vitaitė pasiūlė jai dovanotą Olgos Šteinberg instrumentą. Jį prikelti gyvenimui patriotiškai ėmėsi restauratorius Darijus Špakauskas. Uždavinys buvo sunkus: išstudijuoti fortepijono ypatumus, pakeisti būtinas detales, kurių niekas nebegamina, nepažeidus akustinių savybių restauruoti paviršių.

Į fortepijono inauguracijos iškilmes puošnioje rūmų salėje atvyko nemažai prof. Olgos Šteinberg mokinių. „Šitiek profesorių mūsų salėje nėra buvę nuo Balinskių laikų!“ – sakė Jašiūnų dvaro sodybos rūmų vedėjas Kazimiežas Karpičius. Neeiliniu įvykiu džiaugėsi ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gžegožas Jurgo, ir didelį organizacinį darbą nuveikusi Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centro projektų vadovė Kristina Šimelevič.

Renginyje kalbėjo prof. Dalia Balsytė ir visi muzikavę svečiai. Kalbėdami ir grodami jie neslėpė jaudulio, džiaugėsi praeitį priminsiančia vieta ir žmonėmis, kurie suprato tokios dovanos svarbą Lietuvai ir vietos bendruomenei. Prie fortepijono su dukra Aleksandra prisėdo ir Veronika Vitaitė, Povilas Jaraminas, Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, griežė kadaise konsultacijų O. Šteinberg klasėje gavęs violončelininkas Valentinas Kaplūnas.

Sektinas pavyzdys, išsaugantis atminimą ir pratutinantis ateitį kuriančią bendruomenę.

Inesos Suchockos nuotr.

Susiję nariai

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Pianistė, edukologijos mokslų daktarė, Mykolo Riomerio universiteto profesorė

Dalia Balsytė

Pianistė

Veronika Vitaitė

Pianistė, profesorė