„Balsiukų“ dedikacija Eduardui Balsiui

Klaipėda – ne tik gražaus gamtovaizdžio, bet ir unikalios istorijos, asmenybių miestas. Jį puoselėjo ypatingi žmonės: vieni čia gyveno, kūrė verslus, rūpinosi krašto kultūra, kiti užaugo ir susiformavo kaip asmenybės. Visi jie Klaipėdai svarbūs, jų vardais pavadintos gatvės, skverai, mokyklos. Eduardas Balsys, kurio šimtmetį minėjome praėjusių metų gruodį, taip pat susijęs su uostamiesčiu – šiame mieste prabėgo kompozitoriaus vaikystė, mokykliniai metai, užfiksuoti pirmieji muzikiniai įspūdžiai.

Suprantama, kad Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje, didžio Lietuvos menininko vardą gavusioje prieš trisdešimt penkerius metus, jubiliejiniai metai turėjo būti paminėti ypatingai. Kompozitoriaus šimtmetis tarsi kvietė visą gimnazijos bendruomenę – bendrojo lavinimo, muzikos ir dailės skyrių mokytojus, personalą, mokinius – dar labiau susitelkti, įsitraukti į bendrą veiklą įvairiausiais aspektais tyrinėjant E. Balsio gyvenimą ir kūrybą. Jubiliejinei datai buvo skirti visi svarbiausi 2019 metų mokyklos renginiai.

Vienas ryškiausių renginių – oratorijos „Nelieskite mėlyno gaublio“ koncertinis atlikimas Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje ir Klaipėdos koncertų salėje. Gimnazijos choras, vadovaujamas Zitos Kariniauskienės, šią oratoriją parengė jau trečią kartą (ji skambėjo prieš dešimt ir dvidešimt metų, yra išleista CD plokštelė). Projektui kaskart sutelkiamos vis kitos atlikėjų pajėgos, pakviečiami ir po visą Lietuvą pasklidę ankstesnių metų „balsiukai“. Taip buriama bendruomenė, kuriama jos istorija. O tai, kad dabar fortepijoninio dueto partijas atliko E. Balsio duktė Dalia Balsytė ir anūkė Indrė Baikštytė, pasirodymui suteikė ypatingų spalvų.

Jaučiamės prisidėję ir prie pirmojo jubiliejinių metų koncerto, sausio 15 d. vykusio Klaipėdos Žvejų rūmuose, kuriame E. Balsio Koncerto smuikui Nr. 1 solo partiją atliko mūsų mokyklos absolventė Lina Marija Songailė. Jauna muzikė, bakalauro studijas baigusi Grace (Austrija), o magistro laipsnį įgijusi Lugano konservatorijoje (Šveicarija), galėjusi karjerą padaryti užsienyje, vos ne pusę pasaulio apvažiavusi kartu su kameriniu orkestru „Kremerata Baltica“, gyvenimui ir darbui vis dėlto pasirinko gimtąjį miestą. Ateityje smuikininkė planuoja atlikti visus kompozitoriaus šiam instrumentui parašytus koncertus.

Koncerto pertraukų metu publika galėjo susipažinti su E. Balsio nuotraukomis iš gimnazijos archyvo. Galima pridurti, kad mūsų archyve saugomi ir D. Balsytės dovanoti asmeniniai kompozitoriaus daiktai, įrašai, natos.

E. Balsio atminimas mokykloje visada gyvas. Jo vardu pavadinta klasė, kasmet įvairiose srityse pasižymėjusiems gimnazistams skiriami Balsio apdovanojimai, išradingai ir prasmingai minimi visi jubiliejiniai kompozitoriaus gimtadieniai. Niekada nenutrūko bičiulystė su jo šeima – ne kartą gimnazijoje lankėsi šviesaus atminimo Adelė Balsienė, vaikai Audrius ir Dalia.

2019 m. pagal integruotą projektą surengtas susitikimas su muzikologe prof. Daiva Kšaniene, kuri ne tik priminė svarbiausius kompozitoriaus gyvenimo faktus, bet ir dalinosi prisiminimais apie savo buvusį mokytoją; dr. Silva Pocytė ir Klaipėdos muzikinio teatro edukatorius Dominykas Malajevas, atskleisdami istorines ir kultūrines E. Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ subtilybes, tarsi nukėlė visus į joje vaizduojamą laikmetį; gimnazijos direktoriaus Gintauto Misiukevičiaus pakviesta kompozitoriaus žmonos Adelės pusseserė Irena Rekašienė papasakojo, kad E. Balsys buvo labai šiltas, vaišingas ir dėmesingas žmogus. I. Rekašienė parodė unikalų savo darbą – drobėje išsiuvinėtus svarbiausių kompozitoriaus kūrinių pavadinimus.

E. Balsio laiškai, mintys, pomėgiai, įvairiausi gyvenimo ir kūrybos faktai šiame integruotame projekte turėjo įspūdingą, kartais visai netikėtą atgarsį mokymo procese: „E. Balsys ir jūra“, „E. Balsio gyvenimo stotelės“, „Kompozitoriaus E. Balsio svarbiausios gyvenimo ir kūrybos datos matematiškai“, „Istorinė lemtis: dramatiški posūkiai menininko gyvenime ir kūryboje“, „I write what I feel“ pagal E. Balsio baletą „Eglė žalčių karalienė“, „Laiškas E. Balsiui“, „E. Balsio daiktai ir jų istorijos“, „IT ekslibrisų kūrimas pagal E. Balsio kūrinį „Eglė žalčių karalienė“. Mokykloje vyko filmų peržiūros, tekstų skaitymai, viktorinos, kūrybinės dirbtuvės, kuriose vaizdais, spalvomis, tekstais įvairių klasių mokiniai įamžino kompozitoriaus atminimą. Buvo piešiami muziko portretai, kaligrafijos būdu rašomos jo mintys, žodžiai. Beveik du šimtai pradinukų bandė atkurti ypatingą E. Balsio natų rašymo techniką – rašalu, degtuku, plunksna; susipažino su asmeniniais daiktais, originaliomis natomis, galėjo juos apžiūrėti, paliesti, sužinoti jų atsiradimo istorijas.

Metų renginių ciklą vainikavo teatralizuotas koncertas, kuriame skambėjo Styginių kvarteto, baleto „Eglė žalčių karalienė“ ir oratorijos „Nelieskite mėlyno gaublio“ fragmentai, Eglės personažas vedžiojo klausytojus kompozitoriaus muzikos labirintais.

Lapkritį, jubiliejiniams metams artėjant į pabaigą, gimnazijos moksleiviams buvo surengta išvyka į Vilnių – teminė ekskursija „Kompozitoriaus Eduardo Balsio gyvenimo keliu“. Gausus moksleivių būrys aplankė parodą „Eduardas Balsys (1919–1984). Apie meistriškumą“ Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje. Ją pristatė kompozitoriaus vaikaitė, parodos kuratorė Eglė Juocevičiūtė. Didžiuojamės, kad šioje parodoje buvo parodyti gimnazijoje saugomi eksponatai (plunksnakotis, rašalinė, liniuotė, fotoaparatas), o gimnazijos mokinė Goda Mockutė čia pat, Nacionalinėje galerijoje, atliko savo sukurtą baletinę kompoziciją pagal E. Balsio Habanerą. Su svarbiausiomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos erdvėmis, Juliaus Juzeliūno erdvinio garso sfera, E. Balsio vardu pavadinta klase moksleivius supažindino Meno centro vadovė Ana Ablamonova ir muzikos projektų vadybininkė kompozitorė Karolina Kapustaitė. Įdomios pažintinės ekskursijos pabaigoje, kaip visada nuoširdžiai ir šiltai, tarsi savo šeimos narius mus priėmė D. Balsytė. Ji „balsiukams“ palinkėjo visada turėti svajonių ir siekti jų taip, kaip tai darė jos tėtis kompozitorius Eduardas Balsys.