Filharmonijos koncertų sezono finalas su Benjaminu Applu
Gegužės 17-ąją į tradicinį Nacionalinės filharmonijos koncertų sezono uždarymą pakvietė Modesto Pitrėno vadovaujamas ir šįsyk diriguotas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO). Sausakimša Filharmonijos salė bylojo, kad Modestas Pitrėnas yra visada publikos laukiamas dirigentas prie savojo orkestro, juolab turint omeny didelį Maestro užimtumą ir kitų šalių scenose, visų pirma prie Šveicarijos Sen Galeno orkestro dirigento pulto, kuriam jis vadovauja nuo 2018 metų. Gausius klausytojus neabejotinai traukė ir koncerto programa – Franzo Schuberto dainos, o jų visą pluoštą pažėrė viduriniosios (jau!) kartos vokiečių baritonas Benjaminas Applas.
Pastarąjį dešimtmetį muzikos kritikų liaupsinamas 42-ų dainininkas savo muzikinį kelią pradėjo legendiniame Rėgensburgo Šv. Petro Katedros berniukų chore kartu su dar dviem savo vyresniaisiais broliukais, tačiau vėliau dar studijavo ir Rėgensburgo universitete, kur 2009–ais aukščiausiais įvertinimais baigė verslo administravimo studijas ir dirbo banke. Šalia verslo studijų B. Applas studijavo ir vokalinį meną Augsburgo ir Miuncheno aukštosiose muzikos mokyklose. Vis dėl to išskirtinius jo vokalinius duomenis pastebėjo legendinis vokiečių dainininkas Dietrichas Fischer-Dieskau, kas ir nulėmė tolesnį Benjamino Applo kelią - jis tapo paskutiniu D. Fischerio-Dieskau studentu, o 2010-ais išvyko studijuoti į Gildholo muzikos ir dramos mokyklą Londone. 2012-ais buvo apdovanotas Vokietijos F. Schuberto draugijos prizu, o 2016-ais britų Gramophone Classical Music Awards jam priskyrė Metų jaunojo atlikėjo titulą, 2017/2018-ais pasirodęs jo debiutinis albumas „Heimat“ pelnė Dietricho Fischer-Dieskau prizą. Nuo 2016 metų B. Applas yra Gildholo muzikos ir dramos mokyklos Londone vokalo profesorius, o nuo 2019-ųjų įgijo Jungtinės Karalystės pilietybę. Dainininko kūrybinis laukas – labai platus, nuo vaidmenų žymiausiose operos scenose iki pasirodymų su žymiausiais orkestrais, apimant įvairias muzikines epochas – nuo baroko ir J. S. Bacho vokalinės kūrybos iki romantizmo ir šių laikų. Vis dėl to, labai svarbi jo repertuaro dalis - visų pirma Lied žanras. Sezono pabaigos koncerte Benjaminas Applas atliko devynias F. Schuberto dainas. Tai - išties populiarios ir gerai žinomos kompozitoriaus dainos – „Muzikai“, „Paslaptis“, Memnonas“, „Prometėjas“, „Silvijai“, „Vėlinių litanija“, „Tu mano ramybė“, „Mirtis ir mergelė“ bei „Girių karalius“. Klausantis Benjamino Applo įrašų, ar kaip šiuo atveju – gyvai, nekyla abejonių, kad jis yra ryškiausias nūdienos idealaus vokalisto pavyzdys – puiki sceninė išvaizda (net aukštesnis už patį Modestą Pitrėną), platus balso diapazonas, įgimtas muzikalumas, o svarbiausia – perimtos ir vidumi išjaustos geriausios Lied žanro intepretacinės tradicijos. Nors jis pristatomas kaip „lyrinis“ baritonas, tačiau jo vokalo spalvų gamoje esantys ryškūs dramatiniai potėpiai byloja, kad toks apibūdinimas anaiptol nėra tikslus. Minėtų devynių F. Schuberto dainų interpretacija tai labai akivaizdžiai paliudijo, kai kiekvienoje dainoje sukuriamas vieno aktoriaus vokalinis teatras. Dar vienas išskirtinis ir įdomus dalykas – koncerte išgirdome skirtingų autorių dainų orkestrinio akompanimento aranžuotes, o jų autoriai žinomi kompozitoriai - Maxas Regeris, Johannesas Brahmsas, Ferenzas Lisztas, Antonas Webernas. Nors visos aranžuotės orkestro spalvomis atspindi dainų turinį, dramaturgiją ir emocijas, kai kuriose jų galima aptikti ir keistokų instrumentinių sprendinių, kaip antai kai kurias dainas palydintys timpanai. Kaip ten bebūtų, orkestrinis akompanimentas Lied žanrui išlieka tam tikru svetimkūniu, konkuruojančiu su vokalo linija ir dainuojamuoju tekstu, nepaisant to, kad Orkestras akompanavo tikrai labai tiksliai ir jautriai.
Viso koncerto pradžiai kiek netikėtai buvo pasirinktas Vidmanto Bartulio (1954-2020) kūrinys smuikui ir styginiams „I like Schubert“ (angl. „Aš mėgstu Šubertą“), nors idėjiškai ir siejamas su F. Schubertu. Šiemet kompozitoriui būtų sukakę septyniasdešimt, taigi 1998 metais sukurto opuso atlikimas buvo tarsi duoklė jo atminimui ir jubiliejiniams metams. Kompozitoriaus kūryboje rasime visą ciklą kūrinių, prasidedančių „I like...“ arba „We like...“ ir skirtų įvairių autorių kūrybos reminiscencijoms, nuo Šostakovičiaus iki Haydno. Schuberto atveju kompozitoriaus versija yra tarsi dekonstruojanti Schuberto muzikinius audinius, soliniam smuikui (solo griežė orkestro koncertmeisterė Rasa Vosiliūtė) patikint pavienius melodinius garsus kaip siūlų gijas, ištrauktas iš viso turtingo audinio. Taigi šiame kontekste ir prieš 26 metus Vidmanto Bartulio sukurtas opusas nepaliauja mūsų stebinti ir žavėti savo išmone, kai klausytojui pažeriama Schuberto garsų dėlionė „proto mankštai“.
Antrojoje koncerto dalyje orkestras griežė Roberto Schumanno Simfoniją Nr. 3 Es-dur op. 97. Prisipažinsiu, nesu Schumanno muzikos fanas, bet šis kūrinys savo šviesiomis spalvomis, šėliojančiais jaunatviškais ritmais nuostabiai tiko sezono finalui. Interpretuotas taip tobulai ir išieškotai, jog atrodė, kad orkestras šį kūrinį repetuoja kiekvieną mielą dieną. Tad šiuo kūriniu Orkestras tarsi kvietė vėl į naujas muzikines keliones, nes oficialusis koncertų sezonas finišuoja tada, kai jau vyksta intensyvus pasirengimas Vilniaus festivalio koncertams.
Susiję nariai
Tomas Bakučionis
Pianistas, klavesinininkas, vargonininkas, muzikos kritikas, kultūros politikos analizė ir apžvalgos
Modestas Pitrėnas
Dirigentas, tarptautinių konkursų laureatas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas