„Gaidoje“ Bostono perkusininkai

Publikuota: 2022-11-02 Autorius: Rita ALEKNAITĖ-BIELIAUSKIENĖ
„Gaidoje“ Bostono perkusininkai

Penktadienio vakarą filharmonijos scenoje koncertui buvo paruošta visa puokštė mušamųjų instrumentų. Juos aptarinėjo besirenkantys klausytojai. Kaip reta, su tėveliais atėjo ir nemažai vaikų. Koncertas tapo hedonistiniu ir edukaciniu aktu.

2019 m. Bostono (JAV) mušamųjų instrumentų specialistai („Boston percussion Group“ –BPeG) kolektyvą sukūrė siekdami atlikti gyvų, dabar kuriančiųjų, kompozitorių muziką. Galima būtų pasakyti, kad tai siekis klausytojams atverti muzikos radimosi šiandien paslaptį. Kada ritminiai dariniai, kaukšėjimai, intensyvus, klausančiųjų euforiją dažnai įvairių būgnų siautėjimas, tampa muzika?

Iš praeities perimta muzikos raiška remiasi tarsi nepajudinamos muzikos kalbos fundamentu: ritmika, aukščio parametrais, dinamika, tembru, tempu, skambėjimo intensyvumu. Tačiau XX a. kompozitoriui vis trūko dar kitokio raiškos bagažo. Netgi atsiradusi elektronika ne visada savo kokybe tenkino kuriančiųjų poreikius. Tačiau visada muzikantai bandė įspėti koks garsas galėjo tapti visiems suprantamu „muzikos kalbos elementu“ (Pierre Boulez).

Muzikos prasmę bandė rasti „Bostono perkusininkai“. Vienas labiausiai žinomas – Mattas Sharrockas, universalus marimbistas, perkusininkas ir dirigentas. Jis – nuolatinis Bostono Chameleon Arts Ensemble perkusininkas, koncertavęs su Boston Musica Viva, Sound Icon, Lorelei Ensemble ir Dinosaur Annex. Groja su Naujojo Hempširo muzikos festivalio orkestru, Bostono, Indian Hill orkestrais, kitais kolektyvais. Žinomi jo įrašai plokštelėse.

Ansamblis keitėsi, dabar girdėjome su juo grojančius puikius perkusininkus Jonathaną Hess, Gregą Simondsą, Mike Williamsą.

Koncerto klausiau galvodama, kiek daug muzikos poteksčių gali atverti melodinių (marimba, vibrafonas, campanella) ir įvairių ritminių mušamųjų instrumentų deriniai! Beveik visi Bostono muzikantų atlikti kūriniai Lietuvoje skambėjo pirmą kartą. Šį sykį nesužavėjo Josepho M. Colombo garso kaleidoskopas – kintančio garso iliuzijos besisukančiame debesyje. Tembriškai turtingų vibrafonų ritminės figūros paskendo per daug intensyviame elektronikos sluoksnyje, neleidusios pajusti siekto mirgančio garso kaitos efekto.

Meistriškai buvo atlikti Emmanuel Sejourne, Ellen Reid, Curtis H. Hughes, Anna Meadors, Dan Van Hassel kompozicijos: gerai jaučiant kūrinių formą, meninį skonį, formuojant garsinį kūrinių karkasą, išmoningai kuriant dinaminę ir artikuliacinę muzikos kalbos raišką. Ypatingą aurą kūrė kompozitorius Beau Kenyon. „Tokia ryški buvo naktis, kurioje skleidėsi mano siela...“ – pateikė autorius kūrinio potekstę, kurią atlikėjai vibrafono garsą valdę strykais, realizavo ypač muzikaliai.

Ypač įtraukiai, sakyčiau, hipnotizuojančiai, skambėjo Steve Reicho kūrinys konkrečiu aukščiu suderintoms skirtingo dydžio cilindro formos medžio lentelėmis. Atliktas savitas jų kanonas žavėjo didele perkusininkų meistryste.

Įvairiapusę negirdėtos muzikos programą atlikusių perkusininkų meistriškumas buvo reikšmingas tuo, kad gebėjo įvairios patirties, estetinio skonio klausytojų auditorijai atverti modernaus meno grožį, įtikinamai įveikdamas atstumą tarp kūrinio ir klausytojo, santūrų stebėtoją paversdamas abstulbusiu kūrinio gimimo veiksmo dalyviu.

Susiję nariai

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Pianistė, edukologijos mokslų daktarė, Mykolo Riomerio universiteto profesorė

Komentarai