„Gaidos“ festivalis gal atneš naujų vėjų

Spaudos konferencija prasidėjo 33-iasis tarptautinis aktualios muzikos festivalis. Kodėl aktualios? Ji atspindi šią dieną. Tačiau apsigauname. Ar ji tik kuriama šiandien (bet neaktuali pagal epochos žingsnių dydį į priekį)? Ar tame mene tikrai atsispindi naujos tendencijos traktuoti garsą, juo kalbėti apie dabartį? Lietuvoje matyti ne viena komunikacijų tarp kūrėjų ir menininkų tendencija. Nevyriausybinės koncertinės organizacijos stengiasi tenkinti įvairaus išprusimo klausytojų poreikius, valstybinės – už parankės įsikibusios klasikus, daugėja projektinių iniciatyvų jauniems žmonėms rodyti naujos meno raiškos įvairovę. Tai nėra tik eksperimentai, bet bandymas parodyti tai, kokiomis kryptimis plėtojama muzikos kūryba.

Kodėl mums tai svarbu?

Kaip yra rašiusi viena XXI amžiaus amerikiečių kūrėjų Lili White, „Muzika yra esminis visų žmonių civilizacijų aspektas ir turi galią emociškai, moraliai ir kultūriškai paveikti visuomenę. Kai vienos kultūros žmogus keičiasi muzika su kitais, jie įgyja vertingų įžvalgų apie kitokį gyvenimo būdą. Mokytis kaip susiesim muziką ir socialinius ryšius, yra ypač svarbu konfliktų metu, kai kitos komunikacinės linijos tampa sudėtingos. Muzika yra tarsi pokyčių agentas, ji gali įkvėpti žmones...“

Festivalių organizatoriai ieško būdų, kaip parinkti programas, kuriose ieškančių savos kalbos kompozitorių aktualios raiškos kūriniai rastų bendraminčių publikoje. „Manau, kad visuomenės sveikatai būtina sąlyga – amžininkų meno supratimas. [...] Ateinantis šimtmetis, tikėkimės, bus ne tik moralesnis (arba jis bus moralus, arba jo išvis nebus), bet ir kultūriškai integralesnis. [...] Čia kalbu apie „paprasto“ žmogaus ir menininko suartėjimą. Šiuolaikinis (tuolaikinis) menas turėtų būti svarbiausias šiuolaikiniam (tuolaikiniam) žmogui kaip ryšys su amžininkais“, – 1996 metais išsakė Osvaldas Balakauskas.

Labai gerbdami klasiką, vis tik atkreipiame dėmesį, kad visuomenei reikšmingiausi koncertų organizatoriai vangiai permąsto senąsias programų sudarymo tradicijas. nedaug pokyčių rodydami XXI amžiaus garso menui. Kartais gėdingi klausimai apie aktualią muziką, jos atlikėjus spaudos konferencijose nuskamba net ir iš muzikos kritikų lūpų. Nekeista, nes jie, kaip ir muzikologai ar kompozitoriai – reti svečiai aktualios muzikos koncertuose.

Tačiau džiugu, kad didėja būrys jaunų žmonių, kurie telkia kitaip mąstančius klausytojus. Tik klausant daug įvairios muzikos atsiranda supratimas apie tai, kas išties yra nauja ir prasminga. Todėl visuomenė ir, pirmiausia, profesionalių muzikų bendrija turėtų išgirsti KAS mūsų amžiuje yra sukuriama. Tuo sudominti didesnį būrį jaunų žmonių, plėtoti jų akiratį. „Išties ši generacija yra visu kūnu išlindusi iš hermetiškų kūrėjų kamerų ir veržliai migruoja tiek po akademinės, eksperimentinės, tiek po tarpdisciplininės ir neformalios muzikos sritis“, – apie jaunus kūrėjus rašė Asta Pakarklytė.

Instaliacijos, vaizdo ir garso projekcijos, medijų teatras, multiplikacija, koliažas, asambliažai, elektronikos pasaulis, verbalizuotos idėjos, tarpdalykiškumo tendencijos ir dar daugiau – visa aprėpia muzikos meno filosofijos akiratis, turintis skatinti ir mus ieškoti atsakymų į ontologinius, epistemologinius, aksiologinius klausimus. Nauja žmogui yra tai, kas nepažįstama. Tik nuolat su vis kitokia muzikos raiška susitinkantis klausytojas gali pajusti epochų kaitos ypatumus, netikėtų garso fenomenų grožį. Pajauta tampa vis jautresnė. Atbunda nuojauta, intuicija. Ypatinga sielos būsena leidžia patirti visai kitaip kuriamas garso vizijas.

Didžiasusią Baltijos kraštuose aktualios muzikos festivalį „Gaida“ tarsi paruošė ką tik įvykę net du mažesni, bet nemažiau reikšmingi festivaliai. Vienas jų – tarptautinis įvietintos muzikos festivalio „Muzika erdvėje“ projektas „Muzika Vilniui“. Galima buvo džiaugtis aktyviais klausytojais, kurie išgirdo vienus ryškiausių dabarties JAV ir Europos kompozitorių profesionaliai atliekamus kūrinius, pajusti kūrybos krypčių tendencijas. Organizavo ir įgyvendino Lietuvos ansamblių tinklas (LENensemble Vilnius, vadovas Vykintas Baltakas) ir kultūros inovacijų agentūra „Meno genas“ (vadovas Matas Drukteinis). Pirmą kartą septyniems žymiems dabarties pasaulio kompozitoriams organizatorių buvo užsakyti nauji kūriniai. Pavasarį jie lankėsi Vilniuje, dairėsi ir išsirinko erdves, kuriose skambėjo mūsų sostinei dedikuoti jų nauji kūriniai. Tai ne šiaip „dovanėlė“. Kūriniai su dedikacijomis skambės ir visame pasaulyje. Į Lietuvą ir šiuolaikinės muzikos atlikėjus bus atkreiptas ypatingas dėmesys. Lietuvoje liko eksponuojami šių kūrinių įrašai.

Taigi, iki liepos vidurio Lietuvoje klausėmės septynių Vilniui dovanotų kūrinių premjerų, iš arti susitikome su italų kompozitoriumi Ivanu Fedele, vokiečių Heinerio Goebbelsu, lenkų Agata Zubel, austrų Beat Furrer, JAV Michael Gordonu, ukrainiečių Ana Koršun, japonų Toshio Hosokawa. Jo „Invisible angels“ (pasaulinė premjera) smuikui ir akordeonui, dalyvaujant autoriui, skambėjo pilnutėlėje šv. Jonų bažnyčioj. Įvyko net du jo kūrinių koncertai (LENensemble Vilnius). Į tai atkreipiu dėmesį, nes „Gaidos“ buklete pristatant kompozitorių, šie reikšmingi faktai neminimi.

Festivalis „Muzikos ruduo“ vyko jau spalyje. Jame skambėjo lietuvių kompozitorių aktualioji muzika.

Pirmojoje „Gaidos“ koncerto šv. Kotrynos bažnyčioje dalyje kamerinis choras „Jauna muzika“ (vadovas Vaclovas Augustinas) atliko György Ligeti „Aeterna“, Beatos Juchnevič „Finding the Light“ ir T. Hosokawa „Ave Maria“.

„Lux Aeterna“ yra 16 dalių kūrinys mišriam chorui, kurį György Ligeti sukūrė 1966 metais. . Labiausiai jis žinomas kaip skambėjęs 2001 m. Stanley Kubricko filme „Kosminė odisėja“.

yra daug Ligeti būdingų stiliaus bruožų. Tai mikropolifonija, kurią autorius apibūdina kaip „harmoninėje-muzikinėje tėkmėje įkūnytą sudėtingą atskirų dalių polifoniją[...].“ Harmonijos nesikeičia staiga, tačiau liejasi viena į kitą. Vis naujos intervalų kombinacijos keičia viena kitą. Klausant šv. Kotrynos bažnyčioj, aidas buvo puikus pagalbininkas tai pajusti. Klasteriai, kuriantys vis naujus tembrus klausytoją veda į savitą debesynų pasaulį, kuriame nejaučiama nei forma, nei ritmas. Atrodė, kad svarbiausia atlikėjams buvo faktūra kurti savitą tembrų paletę, kuri tai išryškėdavo, tai vėl nublankdavo savo beribio kosmoso judėjime. Domine... žemame registre suskambėjo gal net kaip ryškiausias išklausomas akordas. Ir finaliniai tylos taktai klausytojus nuvedė į šviesą. Stilingai, jaučiant Ligeti polinkį šviesos, spalvų paieškai, atliktas kūrinys.

Gaila, kad nesužinojome kieno gi klasę Lietuvos konservatorijoje Beata Juchnevič baigė. Kūrinys „Finding the Light“ nebuvo labai originalus. Kompozitorės žodžiais, tai gyvenimo kelionė. Tačiau be dramatiškumo, aistros – tik blankstančios smiltys...

T. Hosokawos „Ave Maria“ tarsi papildė įspūdžių kolekciją, patirtą šv. Jonų bažnyčioje. Intravertiška kūryba. Pulsuojančios bangos, sopranai, pasiekiantys aukštą registrą, šuoliai, randantys sankirtos taškus retuose unisonuose. Graži choro pateikta meditacija.

Antroji koncerto dalis buvo skirta į Vilnių atvykusiam D. Langui.

Skambėjo premijas pelnę jo kūriniai (fragmentas iš „The little match gorl Passion“, „just... (after „song of songs“)“ ir festivalio bei jo vadovo Remigijaus Merkelio užsakyto kūrinio premjera – „Vilne Alef-Beys“ („Vilniaus abėcėlė“). Tai aštuntoji Vilniui dedikuota pasaulio kompozitorių premjera.

Susitikime su visuomene kompozitorius džiaugėsi pasiūlymu sukurti skirtą kūrinį Vilniui, iš kurio išvyko daug žydų, daug jų čia žuvo. Kompozitoriaus senelis kilęs iš Gargždų, močiutė ir Šilalės. Tėvas jau gimė Amerikoje. Tačiau Lietuvos vardas iki šiol medumi prisiminimuose teka. D. Langą imponuoja Vilniaus žydiškoji kultūra. Gal todėl naujo kūrinio pagrindu tapo epizodas sinagogoje. Nemokantis skaityti vargšas berniukas nepaprastai nuoširdžiai meldžiasi. Tačiau taria ne maldos žodžiu, o tik abėcėlės raides, tikėdamasis, kad Dievas iš jų sudėlios reikiamus žodžius. „Labiausiai žmogui reikalingas stiprus troškimas“, – sakė kompozitorius. O Vilnius turi visada norėti atsiminti savo garbingą praeitį.

Kūrinyje, tarsi sinagogoje, choristai murma paskiras abėcėlės raides, cantilena skamba kelios eilutės žinomos nostalgiškos žydų dainos „Vilne, Vilne“. Šią dainą XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje parašė A. L. Wolfsonas (1847–1946) pagal Aleksandro Olšaneckio (1892–1946) muziką. Daina yra nuoširdus Vilniaus prisiminimas: žydų kultūrinio ir intelektualinio gyvenimo centro, plačiai žinomo „Lietuvos Jeruzalės“ vardu. Sukurta prieš Antrąjį pasaulinį karą, daina tapo savotišku himnu holokausto metu ir po jo.

Vilniau, Vilniau, mūsų gimtasai mieste,

Tu – mūsų ilgesys ir svajos.

Ak, kaip dažnai tavo vardas

rieda ašaromis mano skruostais!

O, Vilniaus gatvės, upės,

Vilniaus miškai, kalnai ir slėniai...

Kažkas mane graužia, verčia ilgėtis

Prabėgusių dienų šešėlių...

Kompozitorius aktyviai gyvena. Štai, spalyje Chorų dienų festivalyje Briuselyje skambėjo jo kūrinio „Lang’s we were“ premjera. 2019, 2020 m. Europoje dėmesio sulaukė operos „Valstybės kankinys“, remiantis L. van Beethoveno „Fidelio“ (D. Lango libretas) pastatymai (Briugė, Malmė, Londonas). David Lang ir choreografė Pam Tanowitz neseniai pristatė naują vakaro kūrinį, pristatomą kaip „Giesmių giesmė – gamtos pasaulio vaizdais persunktas ilgesio himnas“. Tai rafinuotas, santūrus ir kartais kvapą gniaužiantis gražus atsakas į Amžinybės užkoduotą tekstą.

Žodžiai D. Lango kūryboje skamba ir iš Ekleziasto, Senojo Testamento knygos, kuri labiau primena filosofinį traktatą, o ne jaudinantį tikėjimo patvirtinimą... Tačiau išryškina filosofinę gyvenimo prasmę. „Aš paimu žodį, kuris turi iš anksto sutartą racionalią reikšmę – ir naudoju tą žodį kaip duris į galingą emocinę patirtį“, – sakė Davidas Langas. Ar ne tai yra būdinga pastarųjų metų D. Lango kūrybai, nutolstančiai nuo formalaus minimalizmo ir smarkiai artėjančio meditatyvinės raiškos link? Tai girdėjosi ir koncerto šv. Kotrynos bažnyčioje metu. „Davidas Langas yra vienas iš labiausiai mąstančių kompozitorių, dirbančių šiandien. Jo muzika yra nuolat tirianti, emociškai skvarbi, keista ir graži. „Metams bėgant, jis tampa vis paprastesnis – tai ženklas, kad už jo esantis protas išgyvena savotišką ritualinį apsivalymą“, – radau tokį Nico Muhly, žinančiojo kompozitoriaus braižą, atsiliepimą.

Apie „...just (after song of songs)“ pats kompozitorius sakė: „Tai yra tekstas, kurį sukūriau „Giesmių giesmėje“ radęs tam tikrus dalykus. Originalus tekstas be abejo yra pats aistringiausias ir erotiškiausias senovės žydų knygose. Ir visada keista sutikti jį Biblijoje. 2008 m. parašiau chorinį kūrinį „Meilė yra stipri“, kuriame atkūriau panašų tekstą iš „Giesmių giesmės“. Bandžiau panaudoti žodžius, peržvelgdamas vyro ir moters santykius istorijoje iki santykių tarp žmogaus ir Dievo. Pagal žydų tradiciją „Giesmių giesmė“ yra mūsų aistros Amžinybei metafora.“ Gal todėl ir jo kūriniuose šis motyvas toks dažnas?

Pirmą kartą kūrinys buvo atliktas 2014 m. Dubline. Jį pristatė legendinis „Trio Mediaeval“. Išpopuliarėjo kaip Paolo Sorrentino filmo „Jaunystė“ garso takelio dalis. Muzika nominuota „Oskaru“, autorius gavo „Auksinį gaublį“. Takelis tapo ilgesnis nei premjeroje. Filmo kadrai tai pateisino.

Koncerte girdėjome ir Pulitzerio premiją pelniusį kūrinį „The Little Matsh Girl Passion“ (2008). Hanso Christiano Anderseno pasakos „Mergaitė su degtukais“ siužete įžvelgė ir siekė vokalu perteikti kančios idėją. Balsai tarsi kilo į aukštus skliautus, kaip suokalbį vis rasdami stabilią unisono atramą. Tai „šokiruojantis pavojaus ir moralės derinys“, – patikslino kompozitorius.

D. Langas – nuolat ieškantis kūrėjas. Dar 1987 m. kartu su Vilniaus 700-sioms metinėms kūrinį sukūrusiu taip pat nuolat naujos raiškos ieškančiu draugu, kompozitoriumi Michaelu Gordonu ir Julia Wolfe įkūrė šiuolaikinės klasikinės muzikos grupę „Bang on a Can“. Ir dabar dirba su choreografais, režisieriais. Išbandęs socialinę operą („The Mile Long Opera“), įtraukdamas į jos vyksmą miesto gyventojus, vėl ieško naujų savo filosofijos raiškos garsu būdų.

Puikiai sudėtingą vokalu muziką perteikė choras „Jauna muzika“ ir dirigavęs Vaclovas Augustinas. Išlygintos balsų grupės. Šuolių blaškomi balsai puikiai vedė vokalinę liniją. Jautrus dėmesys spalvai, pustoniams, meditatyvinei jausenai. Gerai intonavo.

„Gaida“ tik prasidėjo...