In memoriam Skaidriui Kižiui
Vilniuje pasaulį paliko puikus muzikantas, valtornistas Skaidris Kižys (1940 05 05–2022 10 14). Manė rasiąs gyvenime lobyną, prikrautą brangenybių, ranka rašytų knygų apie nebūtus kraštus, apie tolimas padanges, nuotykių ieškotojus, pasaulio vandenyną tyrinėjančius...
Kas žino, kaip būtų pasisukęs gyvenimas, jei ne tėvo tremtis. Sibiras sužalojo kaip ir ne vieną kitą šeimą. Skaidris gimė Kaune. Tačiau kažkas vaiko pasąmonėje žinojo kelią, kuriuo pradėjo minti nedidukas, švelnaus būdo, labai vardą savo dvasia atitikęs berniukas – skaidrus, taikaus būdo, empatiškas ir labai muzikalus.
Dabar jaunučiai muzikai jau laksto po pasaulį ir įvairiose mokyklose semiasi žinių, metodikos įvairovių, potyrių muzikuojant su aukštos klasės muzikais.
Skaidris mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikume, Vilniuje. Reikėjo ir dirbti, save aprūpinti. Taip atsirado Vito Žiliaus įkurtame Centrinio kultūros ir poilsio parko pučiamųjų orkestre. Neišrankus repertuaras, tačiau tarp vyresnių formavosi orkestrinio grojimo įgūdžiai.
Lietuvos konservatorijoje (dabar LMTA) valtornos meną studijavo pas vyresnės kartos muzikantus: muziką mylinčius, tačiau toliau gimtinės nieko ir nemačiusius pedagogus, tačiau puikius žmones, saugojusius studentus nuo pokario audrų. Jo mokytoju buvo Alfonsas Baužinskas. Klaipėdos konservatorijos 1930 metų absolventas, patyręs garsiojo čekų noneto impulsus, Stasio Šimkaus entuziazmą propaguojant simfoninę muziką. Iki pat 1968-ųjų grojo Lietuvos operos teatre. Scenoje pasirodydavo ir kaip solistas. Dėstyti pradėjo dar Kauno konservatorijoje. To mokė ir savo auklėtinius. Svarbi praktika buvo pagroti greta savo pedagogo ir Skaidriui. Tik neilgai teko...
Tačiau Baužinsko ir kito valtornisto, Konservatorijos Pučiamųjų instrumentų katedros vedėjo Eduardo Brazausko tarpininkavimas atvedė Kižį į Lietuvos simfoninius orkestrus. Aleksandro Skriabino, Johaneso Brahmso, Johno Adamso, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Osvaldo Balakausko, daugybės kitų autorių ir jaunosios kartos lietuvių kompozitorių kūriniai viešuose koncertuose, festivaliuose Lietuvoje bei užsienio šalyse ne tik brandino muzikantą. Juozas Domarkas Valstybinės filharmonijos simfoniniame orkestre, Jonas Aleksa, Rimas Geniušas ir kiti Lietuvos bei užsienio šalių dirigentai plėtė jo muzikos suvokimo lauką, atskleidė didžiulę atlikėjo potenciją. 48 metai praleisti filharmonijos kolektyve, 25 metai bendradarbiauta Operos ir baleto teatro orkestre. Romo Balčiūno kviečiamas pagrodavo ir „Trimite“ ar kuriame nors improvizuotame ansamblyje.
Gražus tembras, „muzikalumas nuo Dievo“, profesijos išmanymas suformavo valtornistą ansamblistą ir solistą, kurio atliekamos solo partijos Brahmso, Skriabino ar Piotro Čaikovskio simfoniniuose opusuose buvo ilgam įsimenamos, kaip antai pastarojo Penktosios simfonijos antroji dalis.
Atsisveikinome su Skaidriumi greitosiomis perversdami jo gyvenimo puslapius. Nuotraukose su mama, su Svajūnu, daug metų kartu nugyvenusia smuikininke Nijole, krikštadukra Ieva Prudnikovaite, su kolegomis gastrolių įvairiose šalyse, žūklės tėviškės ežeruose metu. Šiam pomėgiui skyrė daug laiko, džiaugdamasis nuo jaunystės vandens potyriu.
Krokai pavasarį kels galveles ir verba plaks, o prie amžinos atminimo vietos ateis artimi žmonės, besistengiantys savo atmintyje prisišaukti Tavo atvaizdą ir savajame slaptame lobyne užsilikusius prisiminimus. Ilsėkis Ramybėje...
Susiję nariai
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Pianistė, edukologijos mokslų daktarė, Mykolo Riomerio universiteto profesorė