Inga Maknavičienė: Džiaugiuosi, kai suspėju...

Publikuota: 2023-08-12 Autorius: Sandra Abrutytė
Inga Maknavičienė: Džiaugiuosi, kai suspėju...

„Visada labai džiaugiuosi mūsų jaunų žmonių noru tobulėti, kurti, branginu jų idėjas, stengiuosi padėti surasti kažką naujo, išmokti dar nežinomą, nes visa ne tik kelia kompetencijas, palaiko atlikėjų formą, bet ir tobulina asmenybes iš vidaus, didina ir gilina tikėjimą ir pasitikėjimą savo jėgomis, galimybėmis... Nauji uždaviniai, interpretacijos, atlikimo galimybių paieškos neleidžia sustoti, formuoja, skleidžia visų mūsų vidinius pasaulius...“, - sako pianistė, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro koncertmeisterė, labdaros ir paramos fondas „Baltijos impresijos“ direktorė, Klaipėdos J. Karoso muzikos mokyklos pedagogė, mokytoja ekspertė, KU docentė Inga Maknavičienė.

Inga Maknavičienė – tarptautinių konkursų laureatė, pianistė, Lietuvos FPA ir LMS narė, per visą kūrybinio darbo laikotarpį surengusi per 1000 koncertų Lietuvoje ir užsienyje (Austrijoje, Belgijoje, Estijoje, Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Suomijoje ir kt.). Profesionalė koncertuoja kaip pianistė solistė, kameriniuose ansambliuose ir su Lietuvos kameriniais ir simfoniniais orkestrais. Kartu su kolegomis vilniečiais ir žymiais Klaipėdos krašto menininkais yra parengusi daugelį kamerinės (fortepijoninio dueto, trimito, fleitos, vokalinės ir kt.) muzikos programų. Pianistė dalyvauja rašytojų ir poetų knygų pristatymuose, kartu su Klaipėdos valstybinio dramos teatro aktoriais ir šio krašto literatūrologais, istorikais rengia muzikines literatūrines istorines kompozicijas. 2004 m. vasario 16 d. apdovanota kaip „Geriausia 2003 m. Klaipėdos universiteto menininkė“. 2006 m. paskirta KU KLASCO premija „Už nuopelnus menotyros ir meno srityje“. 2007 m. jai suteiktas Klaipėdos universiteto docento vardas...

Papasakokite apie savo profesinį kelią. Kuo jus sužavėjo būtent pianinas?

Nuo pirmų mano gyvenimo akimirkų mane supo muzika: abi sesutės Daiva ir Lilija mokėsi groti pianinu, tėveliai mėgo dainuoti, dažnai visi lankėmės Vilniaus operos, Kauno muzikiniame, dramos teatruose, filharmonijose... Vienuoliktojo gimtadienio proga pirmą kartą su Tėveliu skridau lėktuvu TU 134 (tuomet tai buvo aviacijos pasididžiavimas), plaukiau specialiu garlaiviu... Pirmoji kelionė su tėveliais mašina susijusi su pirmųjų vinilinių plokštelių – S. Rachmaninovo Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 2, F. Chopin‘o Noktiurnai įsigijimu, nors tada buvau baigusi tik pirmą muzikos mokyklos klasę ir tik antroje muzikos mokyklos klasėje pelnysiu 3-ią vietą Respublikiniame B. Dvariono vardo konkurse Kaune ir tai bus didelis laimėjimas, nes mažiesiems pianistams daugelį metų šitas konkursas Lietuvoje buvo vienintelis, vienintelė galimybė ,,pasitikrinti“ galias, savo vietą amžiaus kategorijoje, nes S. Vainiūno vardo konkursas buvo ir yra skirtas konservatorijų, vyresnių klasių gimnazijų moksleiviams, o M. K. Čiurlionio vardo konkursas – LMTA studentams ir talentams. Tada, skirtingai nei šiandien, apie konkursus užsienyje nedrįsome net svajoti, nes tai buvo visiškai neįmanu.

Esate Tarptautinių konkursų Lietuvoje (pirma vieta, 2002) ir Vokietijoje (pirma vieta: 2021) laureatė, pianistė, docentė, Lietuvos FPA ir LMS narė, per visą kūrybinio darbo laikotarpį surengusi daugiau nei 1000 koncertų Lietuvoje ir užsienyje – Austrijoje, Belgijoje, Estijoje, Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Suomijoje ir kt. Papasakokite kaip atrodo jūsų ir kolegų mokiniai pasaulio konkursų kontekstuose?

Apie pirmąjį konkursą Kaune (dar vaikystėje) jau sakiau, žinoma, buvo dar keletas ir kitų konkursų, bet 2002 m. konkursui Lietuvoje (Druskininkuose: tarptautinis konkursas Muzika be sienų) iš tiesų ruošiausi visiškai kitaip: gerai suvokiau, kad savam krašte pranašu nebūsiu, be to, mes, konkursų dalyviai niekada iš anksto nežinome kokie laukia mūsų konkurentai būtent tais metais. Mano atveju 2002 m. Druskininkuose vykusiame tarptautiniame konkurse Muzika be sienų kamerinių ansamblių kategorijoje vyko tikras, solidus tarptautinis konkursas: 5 ansambliai iš Ukrainos, 5 – iš Lietuvos ir kt. Tad vilčių laimėti buvo iš tiesų mažai, bet buvo stengtasi bent pasirodyti rimtai... Kai, vaikščiodama po Druskininkų kapines, lankydama būtent M. K. Čiurlionio tėvelių kapelį sulaukiau skambučio mobiliuoju telefonu ir žinios apie paskirtą pirmą vietą, džiaugsmas buvo žodžiais nenusakomas.

Šiandien nepaprastai džiaugiuosi galimybe ne tik ruoštis kamerinės muzikos koncertams, bet ir konkursams su mūsų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistais. Visiems tai ir iššūkis, ir nepaprasta kvalifikacijos kėlimo galimybė. Nepaprastai džiaugiausi buvusio mūsų teatro vadovo J. Sakalausko (baritonas, 2019), R. Štemanetian (sopranas, 2020) ir M. Rojaus (baritonas, 2022) iškovotomis 1-omis vietomis tarptautiniame konkurse Sankt Peterburge. Vėliau šiame konkurse antras ir trečias vietas pelnys ir kiti mūsų teatro solistai. Ypatingo džiaugsmo suteikė galimybės dalyvauti tarptautiniuose konkursuose virtualiai. Taip, išsiunčiant video įrašus tarptautinėms vertinimo komisijoms buvo pelnyti mūsų teatro solistų – M. Rojus (baritonas, 2020 I-ma vieta), O. Auškalnytė (sopranas, 2020, II-a vieta), S. Narvydienė (2021, I-ma vieta) X-XI tarptautiniuose konkursuose Vokietijoje laurai.

XII-ame tarpt. konkurse Vokietijoje nusprendėme dalyvauti ne solistų, bet kamerinių ansamblių kategorijoje (kaip tercetas) kartu su B. Ignatavičiūte (sopranas) ir M. Rojum (baritonas). Čia iškovota pirmoji vieta šiandien įgalina teigti, kad esame laureatai ne tik solistų, bet ir kamerinių ansamblių kategorijoje. Žinoma, ir su mokiniais ir su teatralais dalyvaujame konkursuose Lietuvoje. Taip II-ąją vietą I-ame tarpt. konkurse Impresijos (2021), skirtame Klaipėdai – Europos jaunimo sostinei iškovojo mūsų teatro sopranas S. Narvydienė. O mokiniai, žinoma, seniai dalyvauja, pelno laureatų, diplomantų vardus 10-yje Europos šalių ir JAV vykstančiuose tarptautiniuose konkursuose. Tai manyčiau bene geriausiai atspindi mūsų šalies muzikinio kultūrinio gyvenimo pakilimą, atsivėrusias galimybes, nustato vietą, lygį Europos, pasaulio kontekstuose.

Nuolat ruošiate KVMT solistus ir choro artistus tarptautiniams konkursams, dalyvaujate kartu jų perklausose, rengiant video įrašus. Papasakokite.

Taip. Koncertmeisterio darbas muzikiniame teatre tikrai neapsiriboja vien solistų partijų, klavyrų studijomis. Kasmet naujai statomiems spektakliams, paskelbtoms naujoms darbo vietoms teatre paraiškas teikia šalies ir užsienio pažangusis jaunimas. Šios perklausos – ne tik muzikinio akiračio plėtros galimybės (nauji muzikos opusai, naujų, jaunų, augančių, perspektyvių balsų pažinimas...), bet ir atsakomybė... Taip, tai sunku, nes mes, koncertmeisteriai, tikrai nemokame visų Lietuvoje statomų spektaklių klavyrų ir todėl būtina žaibo greičiu įsisavinti daug naujos muzikos: pvz., į perklausą atvyksta 14 arba 21 solistas ir kiekvienas yra pasiruošęs atlikti po 3, o kartais – po 4 kūrinius iš įvairiausių epochų kompozitorių operų, operečių, miuziklų, kamerinės muzikos opusų... Nesunku suskaičiuoti kiek reikia aprėpti muzikos, žaibiškai ją peržiūrėti tokiai vienai perklausai, nes niekada iš anksto nežinome ko, kurio ar kurių kūrinių pageidaus susirinkusi garbinga komisija.

Pristatykite kitais metais 10-ą jubiliejų švenčiantį labdaros ir paramos fondą BALTIJOS IMPRESIJOS rengiantį tarptautinius kamerinės muzikos festivalius.

Labdaros ir paramos fondas BALTIJOS IMPRESIJOS buvo įsteigtas muzikinių švietimo programų, šalies ir tarptautinių projektų, seminarų, konkursų, festivalių, koncertų organizavimui, kompaktinių plokštelių, natų leidybai ir jų pristatymų organizavimui, pripažintų Lietuvos menininkų (profesionalų) klaipėdiečių polėkiams-impresijoms atliepti-vykdyti, jaunosios kartos (visų Klaipėdos miesto, krašto, regiono, visos Lietuvos ir tarptautiniu mastu... mokinių, moksleivių, studentų...) menininkų motyvacijai, visuomenės edukacijai, atliekant papildomo ugdymo kultūrinę misiją. Taip fondo dėka, kartu su partneriais 2014 m. gimė Tarptautinis pianistų, stygininkų, pučiamųjų ir mušamųjų instrumentalistų konkursas-festivalis „Renaissance“ (Meno vadovė), kartu su projekto partneriais – visomis Klaipėdos švietimo muzikos meno institucijomis surengtas ir I-asis tarptautinis festivalis ,,Impresijos“, o 2021 m. greta III-iojo tarptautinio festivalio ,,Impresijos“, skirto Klaipėdai – Europos jaunimo sostinei, kaip sudedamoji dalis įvykdytas ir I-asis tarpt. konkursas ,,Impresijos“, kuriame dirbo 48 Jury nariai iš įv.Europos šalių ir JAV (tarptautinės vertinimo komisijos (Jury) narė, Organizacinio komiteto pirmininkė)...

Žinoma, fondo veikloje yra ir daugiau veiklos barų, darbų, sumanymų. Itin džiugu, kad 2018 m. pavyko publikuoti leidinį VINCAS Kudirka. Pirmosios kregždės (pirmųjų V. Kudirkos natų publikacijų Tilžėje, Leipcige, Rygoje, Čikagoje kopijos ir naujai redaguoti kūriniai fortepijonui, smuikui ir fortepijonui) ir kompaktinę plokštelę, kurioje ne tik kūriniai fortepijonui solo, balsui su fortepijonu, bet ir aranžuoti keli styginių kvarteto atliekami kūriniai. Kuriant fondui pavadinimą labai norėjosi atspindėti vietą, meniškumą, polėkį, negrįžtamų akimirkų įspūdžius... Nepaprastai džiaugiausi kai š.m. neprašyti Imresijose net keletas filosofų – dr. Arvydas Juozaitis, Brolis Benediktas Jurčys paskyrė šiam pavadinimui dėmesio, pasidžiaugė ir festivalio pavadinimu...

Viena iš šių metų V tarpt. kamerinės muzikos festivalio „Impresijos“ dalių buvo skirta žymiųjų mūsų krašto Meno Kūrėjų portretams, tiksliau jų kūrybinio gyvenimo akimirkoms praskleisti. Bandėme filmuoti, kad bent kokia forma įamžinti ateities kartoms šių mums svarbių Žmonių mintis, kūrybinio gyvenimo prisiminimus... Šias kompozicijas kūrėme kūrybinio gyvenimo kelio akimirkų vedini pagal pačių Portretų autorių pasirinktus svarbiausius kūrybinio gyvenimo momentus, temas. Taip gimė naujos kompozicijos: „KULTŪROS NAKTIS – IMPRESIJŲ NAKTIS: Stanislavo DOMARKO Kūrybinio gyvenimo portretas (akimirkos), dalyvaujant Broliui S. Benediktui Jurčiui ir KVMT solistams – B. Ignatavičiūtei (sopranas), R. Štemanetian (sopranas), M. Rojui (baritonas), T. Jakui (tenoras), A. Kozlovskiui (bosas), I. Maknavičienei (f-nas); „Arvydas Juozaitis Klaipėdos paveikslas“, dalyvaujant Broliui S. B. Jurčiui, aktorei N. Sabulytei, I. Maknavičienei; „Garbės giesmė per amžius nenutyla“, dalyvaujant G. Zeicaitei (sopranas), A. Juozauskaitei (f-nas); „Amžinoji šviesa...“, skirta Klaipėdos dramos teatro aktorės R. Šaltenytės Kūrybinio gyvenimo (,,greta teatro“) portretui praskleisti (dalyvavo Brolis S. B. Jurčys, B. Ignatavičiūtė, I. Maknavičienė; „Rabindranatas Tagorė. Gyvenime tavęs ieškojau...“, skirtas Klaipėdos dramos teatro aktorės N. Sabulytės kūrybinio gyvenimo akimirkoms teatre ir už jo ribų... Dalyvavo Brolis S. B. Jurčys, M. Rojus, I. Maknavičienė; „Širdy dangus“, dalyvaujant Broliui S. B. Jurčiui, N. Sabulytei, prof. A. Krikščiūnaitei (sopranas), M. Rojui ir I. Maknavičienei.

Žinoma, šiais metais neapsieita be istorinių temų: Lietuvos „Skriski, skriski Lietuvėlėn“ (B. Ignatavičiūtė, M. Rojus, I. Maknavičienė ir Latvijos istorijos „Mitternachtsonne/Midnight Sun / Vidurnakčio saulė“, kurias vedė filosofas, rašytojas, publicistas, mokslų daktaras A. Juozaitis (Ryga – kita civilizacija; Klaipėda – Mėmelio paslaptis), dalyvaujant Vladimirui Tarasovui (vargonai), B. Ignatavičiūtei, M. Rojui, I. Maknavičienei, AnNo duetui / AnNo Duo – Antra ir Normunds Viksnes – pianistų duetui iš Latvijos. Ketinama ir sekančiais metais Lietuvos didžiavyrių karžygių temą plėtoti repertuarine prasme, rengti jos koncertus užsienyje, ypač lietuvių bendruomenėse.

Kiekviena tema - atradimai visų pirma mums patiems: tai ne tik istorijos batalijos Prūsijos, Mažosios, Didžiosios Lietuvos, LDK temomis, bet ir naujos literatūros, autorių-kūrėjų atradimai, galimos prielaidos per žodį naujoms interpretacijoms, aktoriniam menui... Visa tarnauja ne tik profesiniams, kūrybiniams tikslams, bet ir edukacijai, tikslu sužadinti klausytojų siekį pažinimui... Neįmanoma per trumpą laiką (per 1-2 valandas) atskleisti visko nei apie Menininką-Kūrėją, nei apie knygą, juolab apie istorijos vingius, peripetijas, bet sužadinti norą domėtis istorija, kultūra įmanu. Esu įsitikinusi, kad mūsų miestas, teatras turi skirti itin daug dėmesio edukacijai, jaunimo ugdymui, svarbių mūsų krašto, Lietuvos didžiųjų literatūros kūrėjų darbų sklaidai per teatrą, per muzikines literatūrines kompozicijas... Dalyvaudama K. Platelio projekte AKIM (Aukštosios Kultūros Impulsai Mokykloms), vėliau – kultūros paso rengiamuose susitikimuose su Lietuvos mokyklų moksleiviais, kartu su aktore V. Kochanskyte kaip pianistė solo ir su kitais menininkais esame daugelį kartų įsitikinę, kad literatūrinių kompozicijų apie Vincą Kudirką ir kt. galia, paveikumas ir tuo pačiu galimybė jaunosios kartos patriotiniam, ideologiniam ugdymui – lietuvio lietuvyje auginimui yra milžiniška. Panašių kompozicijų dėka galime auginti teatru perspektyvų, žingeidų, mąstantį, kuriantį jaunimą.

Koncertuojate su Lietuvos operos, muzikinių, dramos teatrų solistais, instrumentalistais, aktoriais, literatūrologais, grojate kameriniuose ansambliuose.

Kiekvienas pastatymas teatre yra mums nepaprastai brangus, nes tai kas kart vis profesinis laiptelis aukštyn, keliantis visus dalyvaujančius.

Kartu su kolegomis Klaipėdos krašto, žymiais Lietuvos menininkais esate parengusi daug kamerinės (fortepijoninio dueto, trimito, fleitos, vokalinės ir kt.) muzikos programų, publikavusi 8 kompaktines plokšteles, dalyvaujate rašytojų, poetų knygų pristatymuose. Ar pakanka literatūros šioje srityje?

Iš tiesų daugiau nei 10 metų paskyriau fortepijoniniam duetui su prof. K. Grybausku ir kitais žymiais pianistais; 25 m. dirbome kartu su prof. Vilmantu Bružu (trimitas), ne tik rengėme koncertus, bet ir gastroliavome Lietuvoje, Latvijoje, publikavome CD. Paraleliai koncertavau ir su žymiomis Klaipėdos krašto solistėmis – V. Vadokliene, D. Kužmarskyte, R. Petrauskaite ir kt. Nemažai sulaukiau kvietimų groti solo įvairių knygų pristatymuose. Taip susipažinau su begale įdomių žmonių, maždaug prieš 20 metų, kaip menų sintezė įvairiomis temomis, gimė pirmosios muzikinės literatūrinės kompozicijos pradedant poetų eilėmis, rašytojų prozos skaitymais, dailininkų plenerais, istorinių asmenybių portretais... Literatūros turime daug, namuose lūžta lentynos nuo knygų (išlieka viltis jas visas perskaityti, nors dabar gyvenu tik nesibaigiančių svarbių darbų prioritetais...), bet visada Likimo atsiųsti menininkai į mūsų impresijas atsineša savo temas, idėjas, turime jų ir perspektyvoms...

Tarptautinių pianistų konkursų Vertinimo komisijų narė (Jury): kasmet rengiamų tarptautinių ,,Brolių Medinių“ jaunųjų pianistų konkursų Rygoje (Latvija, 2015-2023), tarpt. pianistų konkursų Stokholme (Švedija, 2016, 2017, 2019-2023) vertinimo komisijų (Jury) narė; tarpt. J. Fieldo pianistų konkurso Airijoje (Dundalk, 2017, 2020); International Competition ,,Musical Fireworks in Baden-Wuerttemberg“ Vokietijoje (Muhlacker, 2016, 2017) ir kt. vertinimo komisijų (Jury) narė.

Taip. Darbas Jury – tai ne tik beribis organizatorių pasitikėjimas, didelis įpareigojimas ir įsipareigojimas, nes visi į konkursus ateina nugalėti, su Viltimi laimėti, laukia sąžiningo, dėmesingo įvertinimo, paskatinimo perspektyvoms... Niekada nenorėjau imtis panašaus darbo, bet niekada nemoku pasakyti laiku „ne“... Vis nepatogu kažką nuvilti... Esu įsitikinusi, kad jei jau į tave kreipiasi, vadinasi tavimi tiki viliasi, vadinasi privalai bandyti... Ypač sunku tarptautinėse komisijose dirbti užsienio šalyse, buvusiose Rusijos priespaudoje, nes dalis profesorių jau permanę europietiškos mokyklos gerąsias puses, bet dalis – dar ne, laikosi senųjų redakcijų, pvz. barokinės muzikos atlikimo tradicijų grįsdami įsitikinimus žodžiais ,,mus taip mokė...“ Tada suvoki kodėl tave kviečia ir kad atsiduri tarp šių skirtingų barikadų pusių kaip tarp girnų... Tada, žinoma, visa lemia profesiniai svertai, jokių nuolaidų ir išimčių. Kartais per vieną dieną tenka išklausyti per 80 dalyvių. Tai itin vargina, reikalauja ypatingo susikaupimo ir gebėjimo daugelį dalykų išlaikyti aptarimams tiesiog atmintyje, bet visa atperka gerosios šio darbo pusės: išgirsti naujų įdomių, talentingų atlikėjų, taip pat susipažįsti su naujais kompozitoriais ir jų įdomiomis kompozicijomis (naujų kūrinių natų kopijos yra komisijai pateikiamos iš anksto), talentingais interpretacijos ieškojimais, sprendimais kartais maloniai nustebina ne tik atlikėjai, bet ir jų pedagogai... Tad tarptautiniai konkursai išlieka tikra, rimta, solidžia profesinės kartelės kėlimo galimybe visiems – ir dalyviams, ir jų pedagogams, ir Jury.

Ne visada ir visi gali laimėti...

Šiandien tarpt. konkursuose dauguma atlikėjų groja gerai, atvyksta rimtai pasiruošę nugalėti, bet sėkmingą pasirodymą lemia itin daug faktorių. Dažnai tam didelės įtakos turi sukaupta dalyvio patirtis (įgyta nebe pirmu dalyvavimu panašiuose renginiuose), nusiseikėjusi (ne tik konceptualiai) programa, kūrinių parinkimo konkursui strategija, besiremianti svarbiais pedagoginiais jaunojo atlikėjo ugdymo, „auginimo“, talento atskleidimo, išryškinimo, kontrasto, žanrinės įvairovės, gerai ,,pamatuotos“ programos sudėtingumo bei kt. aspektais. Jury vis dažniau pastebi taip vadinamus ,,konkursų turistus“, keliaujančius iš konkurso į konkursą, keliančius sau itin sudėtingus uždavinius... Dažnas pedagogas pasakys, kad pralaimėjimas kartais geriau už laimėjimą, nes motyvuoja dirbti, siekti pripažinimo perspektyvoje (žinoma, tai stipriems), nes laurai kartais mokinių suvokiami kaip aukščiausi pasiekimai po kurių nebereikia toliau stengtis, dirbti, ,,sužvaigždėjama“...

Prisiminkime jūsų pačios studijų metus: 1986–1991 m. studijos Lietuvos muzikos akademijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Fortepijono katedroje (prof. K. Grybausko kl.), vėliau 1991–1994 m. asistentūra-stažuotė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Fortepijono katedroje (prof. K. Grybausko kl.). Suteiktos pianisto-solisto, kamerinio ansamblio artisto, koncertmeisterio, dėstytojo kvalifikacijos. 1991, 1993 m. tobulinotės Šveicarijoje (St. Moritz, Zurich, Jona), esate šių tarptautinių meistriškumo kursų (,,International Masterclass“) finalininkė. Su paskyrimu dėstytojos pareigoms atvykote dirbti į LMTA Klaipėdos fakultetą.

1986-1991 m. studijas LMTA vainikavo 2 itin svarbios atrankos: V kurso studentų Diplomų teikimo ceremoniją (šiandien bakalauro studijos baigiamos ketvirtame kurse) turėjo lydėti koncertas su prof. S. Sondeckio vad. Lietuvos kameriniu orkestru. Šiam koncertui LMTA katedros atrinko po 1-2 savo lyderius, iš viso 4 studentus. Savo pianistų laidoje aš vienintelė grojau solinius rečitalius visoje Lietuvoje ir todėl darau prielaidą, kad tai galimai lėmė, jog nuo pianistų buvau atrinkta aš, o gal ir mano atliktas W. A. Mozarto Koncertas perklausoje buvo priimtinas? Taip pat šiam koncertui buvo atrinktas vienas smuikininkas ir du solistai vokalistai. Su prof. S. Sondeckio vad. Lietuvos kameriniu orkestru grojau pirmoji (W. A. Mozarto Koncerto d-moll, KV 466 pirmąją dalį). Tą patį 1991 m. pavasarį buvau atrinkta International Masterclass‘ams Šveicarijoje. Tada tai buvo itin reikšminga, pirmą kartą vykdoma LMTA perklausa-atranka Lietuvos atstovavimui Šveicarijoje. Nejauku buvo vienai keliauti į Sant Moritz‘ą traukiniu, turėjau visą dieną praleisti Berlyne, nes tarp traukinių reisų buvo maždaug 10 val. pertrauka. Kaip tik tuo metu (spalio mėn.) buvo praėję vieneri metai nuo Berlyno sienos griūties ir visi vokiečiai gatvėse aktyviai šventė metų sukaktį, o mes gyvenome sunkius pirmuosius Nepriklausomos Lietuvos metus... Tai buvo nepaprastas laikas visomis prasmėmis, įsirėžęs atmintin begale aspektų, tarp jų ir naujas Šveicarijos muzikinio kultūrinio gyvenimo pažinimas, ir naujos pažintys, ir draugai visam gyvenimui... Vėliau sekė kvietimas atvykti į Šveicariją dar kartą 1993 m. rudenį. Šįkart į Ciurichą skridau lėktuvu žymiai ramesnė, nes ten manęs laukė ne tik naujos pažintys, nauji dalyviai iš Anglijos, Graikijos, Slovakijos, Lenkijos, bet ir gerai pažįstami, per susirašinėjimus paštu savais tapusieji, artimi draugai. Taip, abu kartus tapau International Masterclass‘ams finalininke, bet svarbiau buvo tai, kad draugystė, ryšiai su tuometinio projekto dalyviais išliko ir šiandien: mes, ne tik rašome vieni kitiems laiškus, ne tik dalinamės muzikinių kultūrinių gyvenimų naujienomis, bet ir dalyvaujame vieni kitų projektuose, lankome vieni kitus su koncertais ir kt.

Matome, kad ne tik muzika, bet ir literatūra jums labai artima. Ne veltui kartu su kitais žymiais menininkais – aktoriais R. Šaltenyte, V. Kochanskyte, V. Paukšte, N. Sabulyte ir kt., taip pat dainininkais – V. Vadokliene, D. Kužmarskyte, R. Petrauskaite, M. Rojum, L. Mikalausku, B. Ignatavičiūte, R. Štemanetian, R. Ulteravičiūte, Š. Šapalu, F. Abbasabadi, V. Stanele, dirig. S. Domarku ir kt. muzikais, muzikologais, literatūrologais, istorikais, menotyrininkais, režisieriais esate sukūrusi daug muzikinių literatūrinių kompozicijų.

Maždaug prieš 20 m. sukurtos kompozicijos – Laiškai tolimai žvaigždei (pagal A. Elksne), Ieškančiojo pėdsakai (pagal Kęstučio Trimako poeziją), Moters meilė ir gyvenimas (2007, 2009–2011), Mirksnio būvy – amžinybė (2009), Aš dainuoju apie tai, ko nepasiekiu... (pagal S. Nėries poeziją), Tau, tavo laimei, tavo karalystei (Prūsijos karalienė Luizė, 2010), Nuo jūros link regėjimų jūros (dailininko P. Domšaičio kūrybinis palikimas. 2011), Sustok ir paklausyk! Atrodo, kažkas lyg plazda ten, pas kraščiausią taką (pagal Antano Jasmanto kūrybą), Moterų kompozitorių dainos, V. Kudirka – žmogaus misterija, M. K. Čiurlionis – herojus, kurio mes šiandien ilgimės (2012)... Sakralinės impresijos Kai tik pikta dvasia iš Dievo apimdavo Saulių, Dovydas imdavo į rankas lyrą ir grodavo... (pagal Bibliją, Samuelio pirmąją knygą) ir daug kt. – tai nepaprastas laikas, nepaprasti kūrybiniai potyriai. Visus juos labai branginu, prisimenu visus kartu kūrusius, keliavusius net į Seinus... Be abejonės tai buvo kūrybinio gyvenimo įdirbis dabarčiai: visada labai džiaugiuosi mūsų jaunų teatro žmonių noru tobulėti, kurti, branginu jų idėjas, stengiuosi padėti surasti kažką naujo, išmokti dar nežinomą, nes visa ne tik kelia kompetencijas, palaiko atlikėjų formą, bet ir tobulina asmenybes iš vidaus, didina ir gilina tikėjimą ir pasitikėjimą savo galimybėmis, nauji uždaviniai, interpretacijos, atlikimo galimybių paieškos neleidžia sustoti, formuoja, turtina, skleidžia ir visų mūsų vidinius pasaulius...

2007 m. jums suteiktas Klaipėdos universiteto docento vardas, 2016 m. – eksperto metodinis vardas. 2004 m. vasario 16 d. apdovanota kaip „Geriausia 2003 m. Klaipėdos universiteto menininkė“ (premija); 2006 m. paskirta KU KLASCO premija „Už nuopelnus menotyros ir meno srityje“; už aktyvią meninę veiklą šalies ir miesto kultūriniame gyvenime apdovanota LR Seimo narių, LR Kultūros ministro, LR Švietimo ir mokslo ministerijos, Klaipėdos universiteto rektorių, KVMT vadovų, LR miestų merų, įvairių šalies ir užsienio kultūros institucijų vadovų padėkomis... Ką jums reiškia šie įvertinimai?

Kiekvienas pasiekimas, įvertinimas įpareigoja nepaisant to, kad kiekvienas profesinis laiptelis buvo iškovotas, atidirbtas tikrai daugiau nei to reikėjo. LMTA Fortepijono katedros vedėja prof. Veronika Vitaitė ne kartą kėlė klausimą kodėl man dar vis nesuteiktas KU docento vardas, nes Fortepijoniniai koncertai ir kitų stambios formos kūrinių atlikimas solo ir f-niu duetu (I partija) kartu su prof. K Grybausku ir kitais pianistais, diriguojant iškiliausiems Lietuvos ir užsienio dirigentams – prof. S. Sondeckiui, prof. G. Mais (Vokietija) su Lietuvos Nacionalinės filharmonijos Kameriniu orkestru, Maestro S. Domarkui su Mažosios Lietuvos simfoniniu orkestru, R. Šervenikui ir T. Ambrozaičiui su Klaipėdos kameriniu ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos kameriniu orkestru, EPTA konferencijos (Čekija: Praha, 1993; Belgija: Namur, 1996; Austrija: Viena, 2003) tikrai seniai įgalino KU vadovybę spręsti šį klausimą... KU rektorius prof. habil.. dr. S. Vaitekūnas taip pat kiekviena proga klausė kodėl vėl pavasaris ir vėl fakultetas nepadavė vardui. Taip bėgo laikas per kurį buvo publikuoti 14 naujosios muzikos natų leidinių (vienas iš jų – ,,Klaipėdos kompozitorių kūrinių rinktinė“, susidedanti iš 10 leidinių (2003) ir dvi – ,,Lietuvos kompozitorių kūrinių rinktinės“ – naujausių Lietuvos kompozitorių kūrinių redakcijos su metodinėmis gairėmis darbui ir kt. po 10 leidinių kiekvienoje (2005, 2007), išleistos 6 kompaktinės plokštelės fortepijonui solo ir kamerinės muzikos – su kolegomis, surengta vienintelė KU Menų fakulteto Fortepijono katedros mokslinė-metodinė konferencija (2001), 1 respublikinis (2002) ir 3 tarptautiniai (2003, 2005, 2007) konkursai. 2007 m. docento vardas bus suteiktas, įteiktas KU Senate, niekas nesistebėjo prof. D. Kšanienės dar atestacijos metu išsakyta mintinė, kad tai „profesorinė ataskaita“...

2004 m. apdovanota kaip ,,Geriausia 2003 m. Klaipėdos universiteto menininkė“ (premija) buvau labai netikėtai, net tuometinė katedros vedėja doc. J. Karosaitė nepaskambino, nepasakė, nepakvietė, nors pati atėjo į ceremoniją. Dėl 2006 m. paskirtos KU KLASCO premijos esu dėkinga prof. habil.. dr. S. Vaitekūnui. Jis matė kokia situacija yra Menų fakultete, kas ir kiek dirba, todėl pakvietė teikti paraišką...

Padėkos išliko ir puikuojasi garbingai ir saugiai lentynose, tačiau išlieka beribis dėkingumas visų pirma mano ALMA MATER LMTA Profesoriui – tuomet ir Fortepijono katedros vedėjui, ir LMTA Prorektoriui prof. K. Grybauskui, vedusiam profesinio meistriškumo keliu, skatinusiam vis aukštesniems skrydžiams, tikėjusiam mano gebėjimais, galimybėmis ir perspektyvomis. Taip pat neblėsta dėkingumas KU vadovams, rėmusiems mano idėjas, visokeriopai padėjusiems jas realizuoti. Tai visų pirma Padėka – KU Rektoriams – šviesios Atminties prof. habil.dr. Stasiui Vaitekūnui, prof. habil.dr. Vladui Žulkui, prof. habil.dr.Artūrui Razbadauskui, tuometiniam dekanui doc. V. Alenskui, KU Kvalifikacijos kėlimo instituto (dabar – kvalifikacijos kėlimo centras) vadovei prof. habil.dr.R. M. Andriekienei, šiandien – doc. dr. I. Zubrickienei ir šio centro metodistams, visų Klaipėdos švietimo muzikos meno institucijų vadovams, pavaduotojoms, skyrių vedėjams, be kurių atliktų sudėtingų organizacinių darbų nebūtų daugelio darbų tarp kurių ir kasmetiniai projekto „Pianistų rengimo tarptautiniams konkursams papildomas aspektas: atviros meistriškumo paskaitos ir pamokos“ seminarai jauniesiems Klaipėdos ir iš visos Lietuvos miestų atvykstantiems pianistams, kt. specialybių instrumentalistams, vokalistams ir jų pedagogams (2001–2023) Klaipėdoje.

Esate ir Klaipėdos J.Karoso muzikos mokyklos pedagogė išugdžiusi daugybę jaunųjų talentų, su jais aktyviai dalyvaujanti tarptautiniuose konkursuose užsienyje. Prie jūsų pianino mokykloje sėda tiek penkiamečiai, tiek – penkiolikmečiai. Kaip atrasti rasti raktą į tokių skirtingų vaikų ir jaunuolių širdis?

Šiandien iš tiesų yra labai sunku patraukti jaunus piliečius mokytis muzikos, nors visi jie nori mokėti groti fortepijonu, gitara ir kt. muzikos instrumentais. Muzikos mokyklos vis dažniau susiduria su šia problema, kai jaunieji muzikai nebenori mokytis, nes labai svarbi mūsų profesijos dalis – savarankiškas darbas namuose. Mažiesiems 5-čiams dažnai pakanka sudominimo nauju kūriniu, gero žodžio, skanaus, mėgiamo saldainio, pirmose klasėse itin svarbiais tampa vieši pasirodymai, dalyvavimai festivaliuose, konkursuose, bet vyresniems pažintis su naujų nežinomų kompozitorių opusais teikia vis mažiau žavesio, kartais į motyvacijas turi įsijungti mokinių artimieji...

Ne paslaptis, kad būna, jog su laiku moksleivių norai ir pomėgiai keičiasi...

Su vyresnių klasių mokiniais aš bendrauju kaip su sau lygiais. Mes kartu renkame programas (aš iliustruoju rekomenduojamus kūrinius fortepijonu), aptariame pusmečio planus, galimas viešų pasirodymų – koncertų, konkursų perspektyvas. Taip pat išklausau Jų nuomones, nuogąstavimus, abejones, diskusijomis bandome kartu rasti išeitis, objektyviai svarstyti susidariusias situacijas, bet niekada neįkalbinėju būtinai tęsti studijas, nes pati dar Šveicarijoje buvau nustebinta klausimo ,,kokia mano kita profesija greta pianistės karjeros?“ Tada supratau, kad jie muzikos mokosi labai rimtai (privačios muzikos pamokos užsienyje ir ypač Šveicarijoje itin brangiai kainuoja), bet visi turi kitas specialybes, pvz., vokiečių kalbos filologo, psichologo, fiziko... Mūsų universiteto rektorius, Telšių vyskupas taip pat kažkada mokėsi muzikos, grojo trimitu ir tai nesutrukdė pasiekti aukštų rezultatų visai kitose profesijose. Pernai nenustebau, kai žymią aktorę jubiliejaus proga trimitu sveikino žinomas Klaipėdos chirurgas... Tokie pavyzdžiai nebestebina, džiaugiesi, kad muzikos mokykloje skambėjęs instrumentas yra ir šiandien nepamirštas, kad juo grojama, relaksuojama, praleidžiamas laisvalaikis su draugais... Kad šių studijų dėka įgautas pasitikėjimas šiandien sudaro prielaidas scenos baimės nugalėjimui, nebijoma išeiti prieš publiką, ramiai formuluoti, dėstyti mintis, nes muzikos studijos turi daug sąsajų ir su oratorystės menu...

Pati užauginote dvi dukras: viena garsi pianistė, o kita pasirinko lietuvių kalbą. Jūsų vyras žinomas trimito profesionalas, taip pat šio instrumento paslapčių mokantis jaunimą.

Taip. Mes iš tiesų gana daug grojame namuose (atliekame namų darbus): ruošiamės ir fortepijono, ir trimito pamokoms, ir darbui teatre nuolat reikalingos naujų teatrinių kūrinių (operų, operečių, miuziklų...), koncertinių programų studijos...

Nepaprastai džiaugiuosi, kad itin daug skaitanti nuo mažų dienų vyresnioji mūsų dukra Laura baigė VU lietuvių filologijos studijas... Tai - viena iš mano svajotų specialybių, kurią planavau sau kaip antrą, bet taip ir neliko laiko...

Nepaprastai džiaugiuosi, kad mūsų mažoji dukra Gabija yra ne tik apie 30 tarpt. konkursų laureatė, ne kartą apdovanota LR Prezidentės padėkomis, bet ir 2018 m. pavasarį LR Kultūros ministerijos jaunojo atlikėjo premija, Nijolės ir Jono Dėdinų LMTA geriausiems metų pianistams skirta premija ir kitomis. Norėčiau, kad perspektyvoje ji tęstų daugelį mano pradėtų kūrybinių darbų. Be šių abiejų svarbiausių mano gyvenimo opusų neįsivaizduočiau nei fondo, nei impresijų ateities...

Miela Inga, išvardinus jūsų veiklas atrodo, kad jūsų dirbate visas 24 valandas per parą, nes kitaip būtų neįmanoma aprėpti tokio plataus veiklos lauko, kokį turite jūs. Atskleiskite paslaptį ar kada ilsitės ir kaip?

Groti fortepijonu man yra iš tiesų didelis malonumas. Aš nepaprastai myliu savo instrumentą, garbinu daugelį kompozitorių. Nors jaunystėje pasižymėjau itin gera technika, man buvo įdomu įveikti tiesiog sudėtingiausius, kartais ,,vyriškais“ vadinamus opusus fortepijonui, šiandien koncertuose groju daugiausia gilius, ramius F. Chopino, M. K. Čiurlionio ir kt. lietuvių kompozitorių kūrinius, nors labai patinka S. Rachmaninovo, G. Malerio, impresionistų darbai. Šiandien žingeidiems klausytojams yra itin svarbi edukacija. Dar prieš eilę metų tai pastebėjusi LMS Prezidentė prof.A. Žigaitytė-Nekrošienė nuolat prašydavo pristatyti publikai net ,,Eglė“ sanatorijose Druskininkuose, Birštone koncertų programas, numatytus atlikti kūrinius, jų autorius... Klausytojai man yra labai svarbūs, kai jie įdėmiai klausosi edukuoti tikrai nėra sunku ir tikrai tai labai prasminga veikla, kurios pasekoje visada nešykštima aplodismentų, komplimentų... Taip, tai papildomi darbai, kurių niekas neverčia atlikti, bet mums atlikėjams jie yra labai svarbūs, manau, kad tai – pašaukimas...

Niekas neverčia kasmet rašyti, kurti kultūrinių projektų nei LR Kultūros Tarybai, nei Klaipėdos miesto savivaldybei, niekas neverčia ruošti papildomas programas su teatro solistais, su mokiniais (konkursams paprastai nepakanka mokyklų semestrams aprobuotų programų, juolab pamokos laiko...)... Visur reikia skirti papildomą laiką repeticijoms, koncertams... Džiaugiuosi, kai suspėju...

Nepaprastai mėgstu keliones. Tai vienintelė galimybė atsitraukti nuo kompiuterio, popierių, veiklų... Tad, vos tik yra galimybė, kartu su vyru išvykstame kur akys veda ir ramiai leidžiame sau, nors tai dažnai tik 4-5-6 dienos, ilsėtis...

Linkėjimas ateities kartoms...

Manau, kad jaunam žmogui yra labai svarbu laiku suvokti, kad „klysti yra žmogiška, kad visi daro klaidas, kad ir aš esu ne išimtis...“ Taip pat jaunam žmogui yra labai svarbu suvokti, kad daugelį dalykų (realių tikslų) galima pasiekti, bet reikia protingai ir sąžiningai jų siekti... Tad labai nuoširdžiai linkiu svajoti... Svajonės pildosi...

Gal galite atskleisti kas muzika yra jums ir kur slypi jos paveikumas?

Manau, kad muzikos galia, paveikumas yra ne tik didelė, bet ir beribė... Nesu tiek idealistė kiek kompozitorius A. Skriabinas (Misterija) ar vokiečių Karalius Liudvikas II, bet Bairoitą ir Noišvanšteino pilį šią vasarą planuoju aplankyti...

 

Susiję video galerijos

Inga Maknavičienė

Susiję nuotraukų galerijos

1970-01-01

Susiję nariai

Inga Maknavičienė

Inga Maknavičienė

Pianistė, KU docentė, pedagogė

Komentarai