Jaunystės dvasia „Baroko pavasaryje Biržuose 2023“

Kunigaikščių Radvilų miestas Biržai – traukos centras Lietuvos ir užsienio turistams. Tokiu centru Biržai garsėja dėl savo didingos pilies – atstatytos kunigaikščių Radvilų rezidencinės tvirtovės. Biržų tvirtovė XVI – XVIII amžiuose ne tik gynė šiaurinę Lietuvos sieną nuo priešų, bet buvo ir turtingiausių tuo metu Lietuvos didikų Radvilų – karo etmonų – rezidencija. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad Biržų pilies rūmams Rygoje buvo užsakomi muzikos instrumentai, vyko įvairūs susitikimai, pasirašomos sutartys, virė ir aktyvus kultūrinis gyvenimas.

Jau devynis metus Biržuose vyksta senosios muzikos festivalis „Baroko pavasaris Biržuose”, sukviečiantys jaunus senosios muzikos profesionalus iš visos Europos, buriantis Biržų ir Lietuvos meno mokyklų jaunimą domėtis senąja muzika.

Ankstyvą pavasarį, kovo 11 – ąją, prasidėjęs devintasis festivalis tęsėsi iki vėlyvo pavasario ir atsisveikino per patį žydėjimą gegužės 20- tą dieną. Jis išsiskyrė jaunatvišku veržlumu, nuoširdžiu ir įtaigiu muzikavimu, nes šių metų pavasario programų atlikėjai – jaunimas. Dauguma iš jų mokslus baigę Šveicarijoje, garsiausioje aukštojoje senosios muzikos mokykloje Schola Cantorum Basiliensis.

Festivalis Kovo 11- tą dieną pakvietė į pirmąjį koncertą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai su senosios muzikos ansambliu „La Florida Capella” iš Austrijos, kuris pristatė savo koncertinę programą „Ridere De’ Miei Lamenti” („Juokis iš mano dejonių”). Ansamblio pavadinimas susijęs su Miuncheno karališkosios kapelos („Musica de’Virtuosi della Florida Capella” Venecija, 1619m.) madrigalų rinkiniu ir su jos kapelmeisterio Orlando di Lasso asmenybe. Šiuo pasirinkimu ansamblis dedikuoja savo veiklą XVI–XVIII a. vokalinės ir instrumentinės muzikos tyrimams ir pagrindiniu akcentu renkasi itališkąjį Seicento. Nuoseklus atsidėjimas rankraščiams, istorinei atlikimo praktikai, instrumentariumui ir istorinėms grojimo technikoms, sukuria pamatą, kuriuo „senoji” muzika atkeliama į dabartį ir moderniai publikai pateikiama laiko nesaistoma forma ir charakteringu būdu. Apie 1600 m. italų manieristai ypač daug dėmesio skyrė meilės skausmams ir džiaugsmams, ką ypač įtaigiai gebėjo savo muzikoje perteikti venecijietė Barbara Strozzi. Be B.Strozzi vokalinių kūrinių ir įvairiausių įdomių jos amžininkų instrumentinių kompozicijų skambėjo ir antonio Cesti solo kantatos.

Antrajame festivalio koncerte skambėjo tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Cordaria” (Lietuva-Šveicarija) koncertinė programa „Finalmente Buonamente“. Ansamblis įkurtas 2018 metais, jo branduolį sudaro Katharinos Haun ir Vilimo Norkūno muzikinė partnerystė. Šio koncerto programos dėmesio centre – cinkas ir smuikas. Abu aukštieji (sopraniniai) soliniai instrumentai yra panašios tesitūros ir ankstyvojo Baroko muzikos repertuare jie abu atlieka didelį vaidmenį. Publikos šie instrumentai mėgstami dėl savo virtuoziškumo ir malonaus tembro, girdimo jiems patekus į gabių atlikėjų rankas. Šioje programoje skambėjo du cinkai. Be Katharinos Haun, cinku grojo Indrė Kučinskaitė, kuri muzikinį kelią pradėjo Biržuose, senąja muzika susižavėjo šio festivalio meistriškumo kursų metu. Šiais metais Indrė baigė magistro studijas Bazelyje (Šveicarija) ir festivalyje koncertavo kaip diplomuota atlikėja. Barokinių smuikų partijos patikėtos Vojtěch Jakl ir Ūlai Kinder. Šiuo metu gyvenanti Niujorke Ūla koncertavo pirmajame „Baroko pavasaris Biržuose” festivalyje. Šiuos keturis solinius instrumentus meistriškai palydėjo basso continuo – Vilimas Norkūnas (klavesinas). Ansamblio pristatomos programos ašis – pavyzdinis „naujosios” instrumentinės muzikos atstovas Giovani Battista Buonamente. Žymusis smuikininkas , sukūręs ir išleidęs ne vieną instrumentinės muzikos rinkinį, tapo šio žanro vystymosi, išsitęsusio per kelis dešimtmečius, liudininku ir dalyviu. Jo ir bendraamžių kompozitorių kūrybos metu ši savarankiška instrumentinė koncertinė muzika įsitvirtino ir pasiekė apogėjų.

Trečiasis festivalio koncertas „Muzika permainų amžiuje” – barokinio smuiko ir klavesino duetas – Ūla Kinder ir Vilimas Norkūnas. Koncertas atskleidė ankstyvojo baroko muziką. Du puikūs kompozitoriai, sukūrę ankstyvosios sonatos formą, buvo Giovani Battista Fontana (miręs Paduvoje per 1630 metų marą) ir Marco Uccellini, kuris toliau plėtojo sonatos žanrą ir pripildė jį puošmenų bei netikėtų harmonijų.

Senosios muzikos ansamblio „Orphenica Lyra” – atlikėjos Tuuli Korte (sopranas, Suomija), Anežka Wacławik (fleitos, Čekija), Kateřina Maňáková (vihuela de mano, Nyderlandai) – koncertas „Vihuelos aukso amžius – muzika ispaniškajame Karolio V dvare” iškeliavo į Papilį – kunigaikščio Jonušo Radvilos tėvoniją. Papilio evangelikų reformatų bažnyčios karališka aplinka ypatingai derėjo su atliekamos muzikos dvasia. XVI amžiuje Ispanijos karalystė buvo apibudinama garsiuoju posakiu: „imperija, kurioje saulė niekada nenusileidžia”. Šios geografinės srities dydis atitinka ir muzikos spalvingumą Karolio V dvare. XVI a., Siglo de oro (aukso amžiaus) periodo metu, vienas reikšmingiausių instrumentų buvo vihuela de mano, ispanų renesanso liutnios sesuo. Šiam specifiniam instrumentui galime rasti gausią repertuaro įvairovę – tiek pasaulietinės, tiek sakralinės muzikos. Šio koncerto pavadinimo ir programos įkvėpimo pagrindas yra Orphenica Lyra rinkinys, reikšmingas Miguelio de Fuenllanos (Sevilija, 1554 m.) muzikos šaltinis vihuelai. Į šį rinkinį jis įtraukė ir kitų garsių to meto kompozitorių, tikrų renesanso meistrų, tokių kaip Cristobal Morales, Josquin Desprez, Jacques Acadelt ir kitų kūrinius.

Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje skambėjo Gailestingumo šventovės ansamblio (Lietuva) ir vargonininko Davide Bucci (Italija) koncertinė programa „Clavis coeli“. Vilniaus bernardinų naudotas liturginės muzikos rankraštis Clavis Coeli, užrašytas 1760 m. Gardino mieste – vienas iš keleto išlikusių paminklų, atspindinčių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vykusį aktyvų liturginio meno gyvenimą. Clavis Coeli rankraštis – kyrialo tipo giesmynas, kuriame yra nežinomų autorių nekintamųjų mišių dalių ciklų bei keleto giesmių sąvadas. Dauguma čia randamų mišių – vienbalsės, keletas mišių – dvibalsės, taip pat randama tribalsių fragmentų. Rankraštyje taip pat gausu nuorodų į šios muzikos derinimą su instrumentine muzika – gali būti akomponuojama vargonais arba grojama instrumentais. Šiuos apibudinimus atitinka ir tiesiogiai su Vilniaus miestu susijęs Clavis Coeli rankraštyje randamas mišių ciklas Missa Sequitur Vilnensis ex G minori.

Biržų evangelikų reformatų bažnyčia – puiki erdvė skambėti senajai muzikai ir šį pavasarį čia skambėjo senosios muzikos ansamblio „Contentio Duo“ koncerto programa „Ultra Silvam”, kurią atliko duetas iš Šveicarijos Bar Zimmerman (barokinis obojus, išilginės fleitos) ir Weronika Paine (klavesinas). Ultra Silvam yra šimtmečių senumo posakis, išvertus iš lotynų kalbos reiškiantis „už miško ribų”. Jis pirmą kartą buvo naudojamas apibudinti istorinę Transilvanijos žemę, kuri šiais laikais priklauso Rumunijai, atlikėjos Bar Zimmermann protėvių kilmės šaliai. Visose meno ir literatūros srityse miško reikšmės yra daugialypės. Miškas yra laisvės, harmonijos, drąsos ir meilės vieta, bet taip pat siejamas ir su laukine gamta, pavojumi, praradimu ir paslaptimi. Koncertinėje programoje skambėjo italų ir prancūzų kompozitorių kūriniai, susiję su miško ir gamtos tema.

Kiekvienais metais festivalis „Baroko pavasaris Biržuose “ sulaukia atlikėjų iš kaimyninės šalies Latvijos. Šiemet Rygos istorinio teatro ir muzikos draugija pristatė savo koncertinę programą „Amour fragile“. Daugybė kompozitorių savo darbuose plėtodavo meilės temą, vieną pagrindinių temų, atspindinčių trapų žmogaus vidinį pasaulį. Atlikėjos Ieva Sumeja (sopranas, Latvija), Laura Šarova (barokinis smuikas, Latvija) ir Chloé de Guillebon (klavesinas, Prancūzija) koncerte „Amour fragile” atskleidė saldų bei sentimentalų meilės vaizdavimą, taip būdingą XVII amžiaus Prancūzijos dvarų kultūrai. Koncerto programoje išskirtinai skambėjo prancūzų baroko meistrų kūriniai, taip pat XVII amžiuje Latvijoje gyvenusio ir kūrusio kompozitoriaus Johann Fischer muzika. Būtent šio kompozitoriaus dėka Latvijoje pradėjo plisti Prancūzijos dvarų stiliaus muzika.

Festivalio baigiamojo koncerto dieną Biržų pilies didžioji salė vargiai sutalpino visus gerbėjus, atėjusius paklausyti senosios muzikos ansamblio iš Austrijos „L’Aminta“. Aštuntasis festivalio koncertas prasidėjo kiek kitaip. Festivalio organizatoriai – Biržų krašto muziejaus „Sėla“ vadovai, direktorius Gintaras Butkevičius ir jo pavaduotoja Edita Lansbergienė – padėkojo partneriams, Kultūros tarybai, rėmėjams, informaciniams rėmėjams, padėkojo ištikimiems klausytojams. Festivalio meno vadovas Vilimas Norkūnas buvo lakoniškas: „Džiaugiuosi visu šiuo festivaliu”. Po padėkų ir linkėjimų suskambo muzika – ansamblis „L’Aminta” pristatė koncertą „Prūsiškas griežtumas ir itališka ugnis”. Ši koncertinė programa – tai spalvingas muzikinis XVIII amžius. Nuo italų kompozitoriaus G. B. Sammartini ugningojo Allegro iki C. P. Bacho Trio sonatos a-moll, nukeliančios į Audros ir veržimosi epochą. Vėliau leidžiama pajusti prūsiškąjį charakterį, susitinkant kompozitoriams C. H. Graun ir J. J. Quantz, ir išgyvenant laimingąjį Rokoko pasaulį.

„Baroko pavasaris Biržuose“ – ne tik koncertai. Tai ir muzikos dirbtuvės, kuriose moksleiviai mokosi pažinti senosios muzikos raštą, senuosius instrumentus, patys bando muzikuoti. Festivalio išskirtinumas – per pavasario atostogas Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos organizuojami meistriškumo kursai. Šių metų Velykų atostogų metu vaikai kartu su lektorėmis.Viktorija Silenkovaite ir Beatriče Baltrušaityte kūrė Šv. Velykų pasakojimą – Jėzaus Prisikėlimo istoriją. Meistriškumo kursų dalyviams jau pažįstamos edukatorės mokė senosios muzikos paslapčių. Viktorija Silenkovaitė ne vienerius metus bendrauja su Biržų krašto vaikais vasaros stovyklų metu ir kiekvieną kartą yra labai laukiama kaip puiki pedagogė, galinti atverti jaunuosius muzikantus grigališko giedojimo tradicijai. Beatričė Baltrušaitytė pažįstama iš edukacinių koncertų Valdovų rūmuose, į kuriuos su dideliu užsidegimu vyksta muzikos mokyklos auklėtiniai dalyvauti lektorės edukacijose.

Senosios muzikos festivalis „Baroko pavasaris Biržuose” kviesdamas jaunus atlikėjus, organizuodamas muzikos dirbtuves vaikams ir jaunimui, profesionaliai augina jaunuosius muzikantus ir auditoriją, kuriems brangi, artima senoji muzika. Šios muzikos aura Biržų pilyje dar labiau atskleidžia kunigaikščių Radvilų miesto reikšmę Vakarų Europos kultūriniame kontekste.