KAUNO VALSTYBINIAM CHORUI - 50

Publikuota: 2019-10-25 Autorius: Giedrius PRUNSKUS
KAUNO VALSTYBINIAM CHORUI - 50

Kiekvieną dieną Lietuvos radijas pradeda Vinco Kudirkos „Tautiška giesme“. Darnus, pakilus choro giedojimas kas rytą kelia Lietuvą naujiems darbams, ragindamas tautiečius nepamiršti savojo identiteto. Šis tautiškumo dvasios šauklys – prieš penkias dešimtis metų gimęs Kauno valstybinis choras, vienas profesionaliausių Lietuvos muzikinių kolektyvų.

1969 m. spalio 23 d. veiklą pradėjusiam kolektyvui nuo pat subūrimo iki šiol vadovauja dirigentas Petras Bingelis – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorius, aktyvus visuomenės veikėjas, Kauno miesto garbės pilietis.

Maestro gerai prisimena choro gimimo aplinkybes: „Tuomet buvau ką tik Lietuvos valstybinę konservatoriją baigęs jaunas dirigentas. Ministrų tarybai išleidus įsakymą Kaune įkurti profesionalų chorą, jo vadovas buvo renkamas iš vienuolikos kandidatų. Tarp jų buvo nemažai patyrusių, netgi solidžių, garbaus amžiaus chorvedžių. Man regis, daug lėmė mano amžius, entuziazmas ir į tolimą strategiją orientuotas tuometinių valdžios atstovų požiūris. <...> Žinoma, darbavausi ne vienas – veikė visa komanda: chormeisteriai, administracija. Prisimenu tuometinio kultūros ministro pasakymą, padėjusį man ištverti tą sudėtingą laikotarpį: „Choro vadovas turi būti kantrus kaip akmuo ir užsispyręs kaip asilas. Pernelyg atlaidus ir save tausojantis lyderis negalėtų visų savo pastangų skirti vienam tikslui.“

Iš pradžių koncertavęs prestižinėse Lietuvos ir buvusios Sovietų Sąjungos salėse, Vakarų Europoje choras išgarsėjo 1984 m., po sensacingo Mikio Theodorakio „Pavasario simfonijos“ atlikimo Paryžiuje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę užsimezgė glaudūs kolektyvo ryšiai su XX a. muzikos legenda – smuikininku ir dirigentu lordu Yehudi Menuhinu. Nuo to laiko choro koncertinė geografija išsiplėtė per visą pasaulį. 1992 m. dalyvauta Ispanijoje vykusiame 500-osioms Amerikos atradimo metinėms skirtame festivalyje „Senieji ir naujieji keliai į Indiją“. Koncertiniai ir teatralizuoti Georgo Friedricho Händelio oratorijos „Mesijas“ pastatymai, diriguojant Y. Menuhinui, apkeliavo Prancūziją, Italiją, Ispaniją, Vokietiją, Egiptą, Rusiją, koncertuota Buenos Airėse (Argentina) bei Santjage (Čilė). Daugelis Europos laikraščių apie Kauno valstybinį chorą tuomet rašė kaip apie didžiausią metų muzikinį atradimą. Pats Y. Menuhinas taip pat negailėjo šiltų žodžių: „Tai aukščiausio lygio choras. Pastaruoju metu patyriau labai didelį malonumą dirbdamas su Kauno choru Vokietijoje, Argentinoje ir Lietuvoje. Jūsų maža šalis turi pasaulinio lygio menines pajėgas ir tiesiog stebina, kad ji gali daryti įtaką pasaulio muzikos kultūrai. Esu įsitikinęs, kad ateityje Lietuva darys pasaulinę įtaką, neproporcingą savo dydžiui.“

Ryškų įspaudą kolektyvo veikloje paliko bendradarbiavimas su vokiečių pianistu ir dirigentu Justusu Frantzu. Po šio iškilaus menininko diriguotų koncertų Vilniuje ir Šlėzvigo-Holšteino festivalyje Vokietijoje dalyvauta naujametiniuose muzikos festivaliuose Kanarų salose (Ispanija), o 1996 m. gastroliuota po vidurio ir rytų Europos šalis, Antrąją Gustavo Mahlerio simfoniją išgirdo Varšuvos, Budapešto, Bratislavos, Prahos ir Maskvos muzikos mylėtojai. J. Frantzas teigė: „Aš visuomet rodau šiltas emocijas Kauno chorui, talentingiausiam dainuojančiam dideliam kolektyvui pasaulyje, vadovaujamam talentingiausio Maestro Petro Bingelio.“

Prasminga kūrybinė draugystė Kauno valstybinį chorą siejo su violončelininku bei dirigentu Mstislavu Rostropovičiumi. Kolektyvo meistriškumą ir profesionalumą garbusis menininkas vertino ypač palankiai, priskyrė jį prie geriausių pasaulio chorų, su kuriais jam yra tekę dirbti. Po pirmojo susitikimo Maestro sakė: „Kasdien dirbome po dvylika valandų. Su Kauno choristais scenoje susitikau pirmą kartą, jie mane pradžiugino profesionalumu. Religinio turinio giesmes ir maldas lotynų kalba jie atlieka taip, tarytum giedotų jas nuo gimimo.“ Bendradarbiavimas su M. Rostropovičiumi prasidėjo 1998 m. Kelne, ten buvo atlikta Sofijos Gubaidulinos kantata „Saulės giesmė“ mušamiesiems, chorui ir violončelei. Vėliau, diriguojant M. Rostropovičiui, Prancūzijoje ir Šveicarijoje skambėjo Devintoji Ludwigo van Beethoveno simfonija, įspūdingoji Carlo Orfo kantata „Carmina Burana“ ir kiti kūriniai.

Amžių sandūroje užsimezgė choro pažintis su lenkų kompozitoriumi Krzysztofu Pendereckiu. 1999 m. Varšuvoje choras atliko jo „Te Deum“, 2001 m. Sankt Peterburge, diriguojant pačiam autoriui, skambėjo oratorija „Septyni Jeruzalės vartai“, 2003 m. vasarą Švabijos Gmiundo bažnytinės muzikos festivalyje Vokietijoje – „Pasija pagal Luką“. Atvykęs į Lietuvą diriguoti savojo „Te Deum“ kompozitorius negailėjo komplimentų Kauno chorui: „Su šiuo kolektyvu mane sieja labai geri kūrybiški santykiai. Kauno valstybinis choras geba atlikti sudėtingiausius kūrinius, jis žinomas pasaulio muzikinei visuomenei ir yra labai aukštai vertinamas.“

Choras yra dalyvavęs prestižiniuose muzikos festivaliuose „Bordo pavasaris“, „Viduržemio jūros pakrantė“ (Prancūzija), taip pat Šlėzvigo-Holšteino (Vokietija), Turku (Suomija) festivaliuose. Kolektyvas puikiai pasirodė Buenos Airių Kolumbo, Santjago, Genujos, Bolonijos, Kairo, Varšuvos operos teatruose, ne kartą koncertavo su žymiais pasaulio simfoniniais orkestrais – Londono BBC, Paryžiaus, Bordo, Drezdeno „Gewandhaus“, Leipcigo radijo, Maskvos, Sankt Peterburgo, dainavo su pasaulinio lygio solistais, tarp kurių buvo Irina Archipova, Sergejus Larinas, Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, Montserrat Caballé, Anita Rachvelishvili, Andrea Bocelli ir daugelis kitų.

Solidžią kolektyvo biografiją puošia beveik du šimtai parengtų didelės apimties vokalinių-instrumentinių kūrinių, priklausančių pasaulinės muzikos klasikos lobynui. Šių kūrinių stilių spektras itin platus – nuo viduramžių iki moderniosios muzikos. Kauno valstybinio choro pasirodymų skaičius Lietuvoje ir už jos ribų jau senokai viršijo trijų tūkstančių ribą. G. F. Händelio oratoriją „Mesijas“ kolektyvas yra atlikęs daugiau nei aštuoniasdešimt kartų, Berlyno stadione C. Orfo kantatos „Carmina Burana“ klausėsi daugiau kaip septyniasdešimt penki tūkstančiai muzikos mylėtojų.

Greta Kauno valstybinio choro vyriausiojo dirigento nuolatos dirbo ir kiti žmonės – dirigentai, chormeisteriai, koncertmeisteriai, aktyvūs choristai. Kaip teigia P. Bingelis, prie pirmųjų kolektyvo žingsnių svariai prisidėjo dainininkai Laimutis Stadalninkas ir Antanas Gerulis, daug įtakos choro tobulėjimui turėjo dirigentų Vytauto Pučinsko, Aleksandro Buzio, Vytauto Miškinio, Roberto Varno, Prano Jurkonio, Zigmo Genučio, chormeisterių Sigito Serbentos, Juozo Dubicko, Gražinos Krištaponytės, Stasio Selemenavičiaus pastangos. Su kolektyvu dirbo ir koncertavo pianistai koncertmeisteriai Vytautas Korys, Sonata Bielionytė ir Rimvydas Jagminas. Didžiulę reikšmę vokalinei choro kultūrai turėjo kryptingas dainavimo pedagogo Jono Antanavičiaus, choristus ugdžiusio 44 metus, darbas. Organizuotumą ir discipliną ugdyti padėjo choro inspektoriai Jurgis Strazdas, Jonas Dzedulionis, Jonas Šležas ir iki šiol dirbantis Tadas Bloznelis. Kone keturis dešimtmečius antruoju choro dirigentu dirbo ypatingos kolektyvo pagarbos nusipelnęs Algimantas Mišeikis, o chormeisterė Raimonda Navickienė, šias pareigas ėjusi iki pat jubiliejinio sezono, darbavosi čia trisdešimt aštuonerius metus.

Šiuo metu ypatingų muzikinių aukštumų pasiekusiame, nuolat atsinaujinančiame ir tobulėjančiame kolektyve dainuoja septyniasdešimt dainavimo studijas baigusių dainininkų. Jiems tobulėti ar rengti partijas padeda chormeisterės Aida Birutė Butavičienė ir Regina Kamičaitienė, dirigentai chormeisteriai Kęstutis Jakeliūnas ir Mindaugas Radzevičius bei koncertmeisterė Beata Andriuškevičienė. Apie nuolatinį choro tobulėjimą kolektyvo vadovas P. Bingelis sako: „Žmogus, ateinantis dainuoti į šį chorą, turi tam tikro paslaptingo šventumo. Jis nusiteikęs darbui kolektyve, gebantis pritapti ir norintis muzikuoti. Labai svarbios balsinės savybės, jas nuolat tobulinant visada galima pasiekti norimą rezultatą, nors, kita vertus, tobulumui ir kokybei ribų nėra. Išlaikyti aukštą kokybės kartelę nėra taip paprasta vien dėl muzikantų kaitos. Kai chore pasikeičia nors keletas artistų, iš karto jaučiamas kolektyvinio tembro pokytis. Tai – nuolatinis procesas, choro vadovas privalo „priauginti“ naujai atėjusius žmones prie bendro skambesio. Taigi, mano vizija – nuolatinis choro tobulėjimo siekis, aukšti meniniai reikalavimai, kryptingas darbas siekiant aukščiausios kokybės.“

Choro pasirodymų geografija nuolat plečiasi, kolektyvas puikiai vertinamas ir kviečiamas koncertuoti vis kitose užsienio šalyse. Prieš septynerius metus moterų grupė viešėjo Danijoje, kur diriguojant Aleksandrui Vedernikovui dainavo Richardo Wagnerio operos „Parsifalis“ koncertiniame variante, Makao (Kinija) choras dalyvavo Giacomo Puccini operos „Toska“ pastatyme. Per paskutinius penkerius metus kauniečiai dainavo festivalyje „Katowice Kultura Natura“ (Lenkija), Romos ir Vatikano sakralinės muzikos ir meno festivalyje, 71-ajame tarptautiniame festivalyje „Prahos pavasaris“, Torunės muzikos ir meno festivalyje „Probaltica“, Gran Kanarijoje atliko Giuseppe Verdi „Requiem“, koncertavo Hamburge vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) forume. Per šį laikotarpį įgyvendinta gausybė reikšmingų projektų Lietuvoje, parengta ne viena nauja programa, dalyvauta Vilniaus miesto operos spektakliuose – Ch. Gounod „Fauste“, C. Saint-Saënso „Samsone ir Daliloje“ bei G. Verdi „Trubadūre“.

Kauno valstybinis choras garsėja kaip užsienio ir lietuvių kompozitorių kūrinių premjerų atlikėjas – su žymiausiais Lietuvos dirigentais, simfoniniais bei kameriniais orkestrais parengta kone du su puse šimto naujų opusų. Choras yra nuolatinis valstybinėms šventėms, garbingų valstybės svečių sutiktuvėms bei iškiliems įvykiams paminėti skirtų renginių, koncertų, kuriuos tiesiogiai transliuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, dalyvis, be jo neįsivaizduojamas vienas reikšmingiausių šalies muzikinių įvykių – Pažaislio muzikos festivalis.

Gausi ir įvairi Kauno valstybinio choro diskografija. Tarp užsienio melomanų paklausios „IMG Records“ kompanijoje įrašytos kompaktinės plokštelės, kuriose, diriguojant Y. Menuhinui, įamžinti oratorijos žanro šedevrai: G. F. Händelio „Mesijas“, J. Haydno „Pasaulio sutvėrimas“, Devintoji L. van Beethoveno simfonija, F. Schuberto mišios As-dur ir C-dur. Dažno Lietuvos melomano audiotekoje rasime G. Mahlerio simfonijos „Prisikėlimas“, W. A. Mozarto operos „Užburtoji fleita“, G. Verdi operos „Otelas“ įrašus. Bendradarbiaujant su Kauno miesto simfoniniu orkestru įrašyti soliniai žinomų operos solistų Ildaro Abdrazakovo, Stefano Secco, Lawrenceˊo Brownlee, Johno Osborno albumai. Legendiniam baritonui Dmitrijui Chvorostovskiui Kauno valstybinis choras talkino įrašant G. Verdi operas „Simonas Bokanegra“ ir „Rigoletas“. Šis įrašas pernai buvo nominuotas prestižiniam „Grammy“ apdovanojimui. Ypatingą vietą kolektyvo diskografijoje užima lietuvių kompozitorių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Juozo Naujalio, Miko Petrausko, Česlovo Sasnausko, Balio Dvariono, Juliaus Juzeliūno, Broniaus Kutavičiaus, Algirdo Martinaičio, Onutės Narbutaitės, Vidmanto Bartulio ir kitų autorių chorinės muzikos kūriniai.

***

Valstybinio choro „Vilnius“ vyriausiasis dirigentas Artūras Dambrauskas:

Kauno valstybinis choras – labai ryškus, profesionalus, rimtas kolektyvas, galintis atlikti įvairių epochų, bet kokio sudėtingumo muziką. Per penkiasdešimt metų choras nuėjo didžiulį kelią, yra sukaupęs milžinišką repertuarą ir patirtį. Galiu tvirtai pasakyti, kad šis kolektyvas – vienas iš profesionalaus Lietuvos meno flagmanų. Jubiliejaus proga visų pirma linkėčiau laimės ir sveikatos choro vadovui profesoriui Petrui Bingeliui. Linkiu, kad jis ir toliau liktų toks jaunatviškas, kupinas entuziazmo ir gerų emocijų. O chorui linkiu išlaikyti aukštą muzikavimo lygmenį, nemažinti apsukų ir savo koncertais bei profesionalumu džiuginti ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio publiką.

Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis:

Kauno valstybinis choras – solidus kolektyvas, turintis ne mažiau solidžią istoriją, yra sukaupęs įspūdingą repertuarą. Nedažnas reiškinys mūsų muzikos istorijoje – jau penkiasdešimt metų kolektyvui vadovauja tas pats dirigentas. Choras turi tvirtą kryptį ir poziciją: pagrindinė jo veiklos sritis – stambių formų kūriniai, atliekami su simfoniniais orkestrais, didelėse salėse, ir šioje srityje Kauno kolektyvas yra vienas pagrindinių mūsų šalies chorų. Penkiasdešimtmečio proga kolektyvui linkiu neprarasti aukščio ir didžiulio atsakomybės jausmo, nereaguoti į aplinką ir besikeičiantį laikmetį. Maestro Petrui Bingeliui linkiu ilgiausių metų ir geros sveikatos. Jis – pavyzdys mums, jaunesniosios kartos dirigentams. Nuo viso „Polifonijos“ kolektyvo norėčiau palinkėti dar daug puikių koncertų ir įspūdingų susitikimų su pačiais geriausiais scenos partneriais.

Vilniaus miesto savivaldybės kamerinio choro „Jauna muzika“ vadovas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros vedėjas, profesorius, kompozitorius Vaclovas Augustinas:

Be Kauno valstybinio choro Lietuvos muzikinis gyvenimas atrodytų gerokai skurdesnis. Didžiausia šio kolektyvo stiprybė – stambių formų kūrinių atlikimas, be jo Lietuva nebūtų išgirdusi daugybės šio žanro šedevrų, senosios muzikos perlų. Puoselėdamas savo veiklos kryptį choras atlieka gražią, prasmingą misiją, kito tokio kolektyvo, galinčio visavertiškai atlikti Gustavo Mahlerio simfonijas, Benjamino Britteno „Karo requiem“ ar Giuseppe Verdi „Requiem“, išnaudojant visą skambesio jėgą ir spalvų paletę, Lietuvoje nėra. Linkiu Kauno valstybinio choro dirigentams ir dainininkams naujų iššūkių ir jaudinančių muzikinių patirčių, kad kasdieninė darbo rutina neužgožtų muzikavimo džiaugsmo.

Choro „Ąžuoliukas“ meno vadovas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius kompozitorius Vytautas Miškinis:

Būdamas penkto kurso studentas pradėjau dirbti Kauno valstybiniame chore. Tuo metu jo vadovas Petras Bingelis ruošėsi vykti į stažuotę, ir kolektyvui buvo reikalingas dar vienas dirigentas. Tapau ne tik chormeisteriu, bet ir antruoju dirigentu. Buvo sudėtingas laikas. Stambių formų kūrinių rengimas atimdavo daug laiko, o norint įvykdyti ministerijos planus, tekdavo skelti chorą į du kamerinius kolektyvus ir tuo pat metu vienam dirigentui koncertuoti viename Lietuvos kampelyje, kitam – kitame. Man teko diriguoti kone šimtą koncertų. Chore vyravo gera atmosfera, draugiški santykiai tiek su vadovybe, tiek su kolegomis. 1979 m. Hermanui Perelšteinui išvykus į užsienį man teko perimti „Ąžuoliuko“ vairą. Nors jau buvo suderinti visi dokumentai man kaip antrajam Kauno valstybinio choro dirigentui vykti stažuotis į Austriją, teko atsisakyti šios galimybės ir palikti kolektyvą. Prisimindamas tą laiką dėkoju Petrui Bingeliui už tuomet suteiktą pasitikėjimą, įgytą patirtį, puikų karjeros startą ir galimybę prisidėti prie Kauno valstybinio choro veiklos.

Lygindamas dabartinį chorą su tuo, koks jis buvo prieš keturiasdešimt metų, galiu pasakyti, kad šiandien choras gerokai išaugęs. Tuomet tekdavo paklusti Filharmonijos planams, dainuoti daug kamerinės muzikos, būdavo mažiau gastrolių. Dabar choras dažnai išvažiuoja į užsienį, plečiasi jo repertuaras. Žinoma, keičiasi dainininkai. Nežinau, kaip tai pavyksta choro vadovui, bet choras nuolatos atsinaujina. Ir tai labai gerai, tai būtina profesionaliam kolektyvui. Dėl vadovo vokalinės klausos Kauno valstybinis choras yra vienas pajėgiausių kolektyvų, nes būtent ši savybė diktuoja choro skambesio sampratą. Dėl to Kauno choras nepanašus nė į vieną Lietuvos kolektyvą. Kauniečiai orientuojasi į stambių formų kūrinių atlikimą, kur reikalingas didelis garsas. Galbūt todėl užsienio šalių dirigentai, kuriems tenka dirbti su Kauno choru, sako: „O, yra bent vienas choras, kuris gali drąsiai, sultingai ir sodriai dainuoti.“ Iš tiesų, daugelis didelių Europos chorų „kamerėja“. Ir tai ne žmonių kiekio kolektyve problema, tai – stilistinio požiūrio į garso formavimą pokyčiai. Aktyviu, sodriu balsų skambesiu gali pasigirti toli gražu ne kiekvienas kolektyvas, o Kauno valstybinis choras turi teisę pagrįstai didžiuotis, kad jų skambesys bus girdimas net grojant didžiuliam orkestrui.

Linkiu jubiliejinę sukaktį švenčiančio kolektyvo vadovui ir toliau išlikti jaunatviškam, palaikyti jaunatvišką choro dvasią nuolat atnaujinant dainininkų sudėtį bei siekiant aukštos atlikimo kokybės. Visam kolektyvui linkiu gyvuoti per amžius – ne kiekviena šalis sugeba išlaikyti tokio lygio profesionalų chorą, o Lietuvai to reikia. Būtina.

Susiję nariai

Petras Bingelis

Petras Bingelis

Choro ir orkestro dirigentas, pedagogas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas

Komentarai