Latviškas-suomiškas stebuklas LVSO salėje
Rugsėjo 20-ąją apsilankiusieji LVSO koncertų salėje, net tie, kurie kvailai plojo tarp kūrinio dalių, kada nors (o tai gali įvykti ir greitai), kai dirigento Tarmo Peltokoski vardas spindės dirigavimo meno „šlovės sąraše“ greta tokių išėjusiųjų ir gyvųjų legendų vardų, kaip Arturo Toscanini, Herbert von Karajan, Seiji Ozawa, Sir Simon Rattle, Zubin Metha ir kitų, panorės paskelbti įrašą savo paskyroje įrašą „ir aš buvau Tarmo Peltokoski koncerte jo karjeros aušroje“.
Suomio ir filpinietės mišrioje šeimoje gimęs Tarmo savo muzikinį kelią pradėjo nuo fortepijono būdamas aštuonerių. Keturiolikmetį Tarmo priėmė privačiai mokytis savo dirigavimo klasėje gyva Suomijos dirigavimo mokyklos legenda Jorma Panula, išugdęs platų tarptautinį pripažinimą pelniusius suomių dirigentus, tokius kaip Esa-Pekka Salonen, Mikko Franck, Sakari Oramo, Jukka-Pekka Saraste, Osmo Vänskä, Klaus Mäkelä. Beje, būdamas 17-os, Tarmo dalyvavo tarptautiniame Maj Lind pianistų konkurse, kur pirmajame konkurso ture grojo savo etiudą „Neoklasikinė impresija“, tačiau iškrito iš konkurso prieš pusfinalį. J. Sibelijaus akademijoje Tarmo dirigavimo studijas tęsė pas Sakari Oramo, taip pat mokėsi pas Hannu Lintu, Jukka-Pekka Saraste ir Esa-Pekka Salonen. Bene pirma ryški karjeros sėkmė nutiko, kai 20-metį Tarmo 2020 m. pabaigoje pakvietė Bremeno filharmonija (Deutsche Kammerphilharmonie Bremen) užimti antrojo kviestinio dirigento poziciją. 2021 m. birželį Tarmo Peltokoski pirmą kartą viešai dirigavo orkestrui, o 2022 m. sausį buvo paskirtas pagrindiniu kviestiniu dirigentu. Tais pat metais pradėjo tampriai bendradarbiauti su Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kuriam vadovauja nuo praėjusio koncertų sezono. 2022 m. gegužę Peltokoskis pirmą kartą dirigavo Roterdamo filharmonijos orkestrui (RPhO), kuris jį pakvietė pagrindiniu kviestiniu dirigentu 2023–2024 m. sezonui, 2022 m. rugsėjį Peltokoski dirigavo Tulūzos nacionaliam Kapitolijaus orkestrui (Orchestre national du Capitole de Toulouse). 2024–2025 m. sezoną jis taps paskirtuoju šio orkestro muzikos vadovu, o nuo 2025–2026 m. – muzikos vadovu dar su ketverių metų sutartimi. 2023 m. sausį Peltokoski debiutavo kaip kviestinis dirigentas su San Diego simfoniniu (JAV) ir Toronto simfoniniu orkestru (Kanada). 2023 m. spalio mėn. Peltokoski pasirašė sutartį su įrašų kompanija Deutsche Grammophon, kuri šiemet išleido jo debiutinį albumą su minėtu Brėmeno filharmonijos orkestru. 2023 m. birželį Peltokoskis pirmą kartą dirigavo Honkongo filharmonijos orkestrui. Šiam orkestre planuojama jo, kaip muzikos vadovo pozicija nuo 2026–2027 m. sezono su pradine ketverių metų sutartimi. Sutikite, įspūdinga karjeros pradžia, turint omeny, kad šiemet balandžio 21-ąją Tarmo Peltokoski suėjo 24-eri...
Rugsėjo 20-osios koncertas LVSO salėje nuskambėjo Baltijos šalių orkestrų festivalio kontekste. Tarmo Peltokoski šįsyk dirigavo šiuo metu jo vadovaujamam Latvijos nacionaliniam simfoniniam orkestrui. Koncerto programa – orientuota į modernesnę ir populiarią muziką. Šią programą Orkestras parengė kaip tik savo koncertinio sezono pradžiai ir koncertą pradėjo šiuolaikinio latvių kompozitoriaus Arturo Maskato „Tango“ simfoniniam orkestrui, kuris dar 2003 metais tapo Tarptautinio kompozitorių konkurso finalininku, kompozitoriui pelniusiu 3-ią premiją. Šiame koncerte kūrinys nuskambėjo tarsi Orkestro vizitinė kortelė, kur gerai ir įdomiai skamba visos orkestro grupės, meistriškai sudėstytoje partitūroje, o pats kūrinys savo dvasia ir stiliumi aiškiai apeliuoja į A. Piazzolos ir argentinietiško tango stilistiką bei charakterį, kurį dargi nuspalvino ir bandonija (ne akordeonas, kaip buvo klaidingai paskelbta!). Beje, kompozitorius A. Maskats yra 99-ojo Orkestro sezono kviestinis kompozitorius.
Pirmąją koncerto pusę vainikavo labai efektingas, bet orkestrui ganėtinai sudėtingas kūrinys, 19-20 a. britų kompozitoriaus Gustavo Holsto (1874-1934) siuita simfoniniam orkestrui „Planetos“. Šį kūrinį taip pat yra atlikęs ir maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas LVSO. Septynios siuitos dalys „vaizduoja“ septynias mūsų saulės sistemos planetas – Marsą, Venerą, Merkurijų, Jupiterį, Saturną, Uraną ir Neptūną, tačiau visa muzikinė kalba turi ne tik programinių, bet ir kinematografinių bruožų, kuriuos labai meistriškai atskleidė T. Peltokoski ir latvių orkestras – net styginiais kraupiai tratantys karo būgnai „Marse“, džiugios, jaunatviškos fanfaros „Juptiteryje“ ar senatviškos dejonės „Saturne“. Kalbant apie jaunojo dirigento techniką, galima antrinti ją aptarinėjantiems muzikos kritikams, pabrėžiantiems jos unikalumą. Iš tiesų jo dirigavimo technika išsiskiria labai raiškia, dinamiška rankų plastika, preciziška gestikuliacija, tačiau už viso to slypi stipri vidinė energetika, kuriai orkestras tiesiog negali nepaklusti. Jei ne dalies klausytojų nesusivokimas ir įkyrūs plojimai tarp kūrinio dalių, galėtume turėti tobulą įrašą (jei toks būtų daromas), kuris savo interpretacine kokybe tenkintų bet kurį prestižinį muzikinį TV ar radijo kanalą. Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO), tai kolektyvas su tikrai giliomis tradicijomis ir sena istorija, beje, kaip ir visa Latvijos muzikos kultūra, apie kurią byloje per paskutinių 20 metų laikotarpį pastatytos puikios naujos koncertų salės. Orkestras buvo įsteigtas 1926 metais kaip Rygos radiofono orkestras. Jam dirigavo tokios garsenybės kaip Mariss Jansons, Vladimiras Fedosejevas, Olari Eltsu, Jean-Claude Casadesus. Mums turi būti malonu, kad tarp 2023/2024 metų koncertų sezono dirigentų matėme mūsų dirigentus Gintarą Rinkevičių ir Modestą Pitrėną. Rugsėjo 20-ąją apie Orkestro kokybę bylojo labai švarus jo skambėjimas, vidinė disciplina, derėjimas tarp atskirų grupių, susiklausymas su dirigentu. Šią kokybę darsyk patvirtino antroje koncerto dalyje atliktas taip pat britų kompozitoriaus Ralpho Vaughano Williamso (1872-1958) monumentalus simfoninis opusas „Antarktidos simfonija“. Šis kūrinys yra dar labiau kinematografiškas, nei pirmoje dalyje atlikta Siuita, nes ir buvo pirmiausiai kuriamas kaip garso takelis kino filmui, kuris buvo skirtas britų poliariniam keliautojui Robertui Falconui Scottui, žuvusiam Antarktidoje, todėl visa simfonija persmelkta niūriais ir sykiu herojiniais muzikos vaizdiniais. Latvių orkestras paliko tikrai puikų įspūdį, nes jo kokybė leidžia jį „įrašyti“ į Europos elitinių orkestrų „sąrašą“.
Susiję nariai
Tomas Bakučionis
Pianistas, klavesinininkas, vargonininkas, muzikos kritikas, kultūros politikos analizė ir apžvalgos