Lietuviškas skambesys Amžinajame mieste: piligrimystė Romoje Jubiliejiniais metais

2025 m. Katalikų Bažnyčioje yra švenčiami kaip Jubiliejiniai, Šventieji metai. Nuo vasario 28 iki kovo 4 d. amžinasis Romos miestas skambėjo kaip niekada lietuviškai – tomis dienomis vyko nacionalinė Lietuvos piligrimystė. Ši data buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes būtent kovo 4-ąją buvo minima Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena.

Su žmona svarstėme ir labai norėjome  vykti į šią ypatingą piligriminę kelionę,  bet tuoj apsisprendėme ir susiruošėme kai tik sužinojau iš Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas“ vyr. dirigento Giedriaus Vaznio, kad į orkestro koncertinį repertuarą Romoje įtrauktas mano kūrinys „Šv. Kazimiero choralas“ bei J. Naujalio ir M. K. Čiurlionio kūrinių aranžuotės orkestrui. Nacionalinės piligrimystės muzikinio projekto „Vilties kelias“ vadovė Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė pasirūpino, kad Lietuvos bažnytinės muzikos tradicijos skambėtų didingai ir prasmingai. Vienas iš ypatingų momentų buvo Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas“ (vyr. dirigentas Giedrius Vaznys) dvejuose koncertuose Švč. Jėzaus Vardo (Il Gesù) bažnyčioje atliktas kompozitoriaus K.Daugėlos kūrinys „Šv. Kazimiero choralas“, kurio viduryje skambėjo kartu su bažnyčios vargonais ir gausiu jungtiniu choru A. Strazdo giesmė „Pulkim ant kelių“. Šis kūrinys jau skambėjo daugelyje pasaulio šalių, tačiau jo atlikimas Romoje buvo ypatingas, nes tai buvo viena didžiausių kompozitoriaus svajonių.

Į Amžinąją miestą atvykę pustrečio tūkstančio lietuvių piligrimų kiekvieną rytą rinkosi į šventas Mišias vienoje iš keturių popiežiškųjų bazilikų, žengė pro Šventąsias duris, lydimi vilties intencijų, ir meldė popiežiaus Pranciškaus sveikatos. Susitikimas su popiežiumi privačioje audiencijoje, turėjęs tapti svarbiausia piligrimystės dalimi, buvo atšauktas dėl ligoninėje gydomo pontifiko sveikatos būklės. Visos keturios dienos buvo išties džiugios ir šventiškos, nepaisant neįvykusio planuoto susitikimo su popiežiumi.

Užsiregistravę į Lietuvos piligrimystę Romoje Jubiliejiniais metais galėjo drauge žengti pro visas keturias šventąsias duris ir dalyvauti lietuviškose šventose Mišiose. Pirmasis lietuvių piligrimų susitikimas vyko Lietuvai dėl glaudžių istorinių saitų priskirtoje Švč. Jėzaus Vardo (Il Gesù) bažnyčioje, kur palaidotas Jėzaus draugijos įkūrėjas šventasis Ignacas Lojola. Šioje ypatingo grožio Romos šventovėje yra ir Lietuvos kardinolo Jurgio Radvilos (1556–1600) kapas. Lietuvių piligrimams Švč. Jėzaus Vardo bažnyčia tapo susitikimo vieta, buvo aukojamos šventos Mišios ir vyko du šventiniai meno kolektyvų iš Lietuvos koncertai.  Kovo 3 d. vakare čia vyko šventinis koncertas „Tėvyne mūsų“, kuriame dalyvavo Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda su ponia Diana, bei žymiausi Lietuvos katalikų bažnyčios dvasininkai.

Jubiliejiniai metai paprastai minimi kas 25 metus ir tuomet tūkstančiai piligrimų keliauja į Romą žengti pro Šventąsias duris, pelnyti visuotinius atlaidus. Savo dienas Jubiliejiniais metais turi visos šalys, o lietuvių piligrimystė buvo susieta su Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena. Neeilinė proga ir galimybė buvo būti tokiame būryje lietuvių ir švęsti Eucharistiją lietuvių kalba šiose pagrindinėse Romos šventovėse.

Lietuvos piligrimystė Romoje buvo ypatinga ir savo muzikiniais akcentais. Katalikų bažnyčioje susiklostė tradicija liturginiais tikslais rengti giesmes svarbiausiems įvykiams ir šventėms pažymėti. Visose mišiose prieš ir po buvo giedamas specialiai 2025 m. jubiliejiniams metams sukurtas Himnas “Vilties piligrimai”, kupinas nuoširdaus vilties ilgesio, su lengvai įsimenančia melodija. Konkursą sukurti oficialią Jubiliejaus giesmę laimėjo italas Maestro Francesco Meneghello iš Padujos. Konkursas, kuriame dalyvavo kompozitoriai iš viso pasaulio, baigėsi 2023 m. kovo 25 d., jame dalyvavo 270 dalyvių iš 38 skirtingų šalių. Tekstą himnui parašė profesorius Pierangelo Sequeri, teologas ir muzikos žinovas, parašęs visame pasaulyje žinomus dainų tekstus. Lietuvišką tekstą pritaikė: kun. Artūras Kazlauskas ir Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė. . Giesmė buvo atliekama tiek chorų, tiek visų piligrimų, tapdama vienijančiu ir viltį įkvepiančiu himnu.

Į Romą atvyko gausus būrys meno kolektyvų, giesmininkų, muzikantų iš Lietuvos, kurie gražiai praturtino dalyvaudami visose šv. Mišiose, adoracijose, pamaldose, procesijoje, o taip pat koncertuose:  Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės vadovaujamas mišrus choras „Veritas“ iš Kauno, Vilniaus Bernardinų bažnyčios choras „Langas“ (vadovė Rita Kraucevičiūtė, chormeisteriai Eglė Ignatavičienė ir Gabrielius Gaidamavičius), Vilniaus Bernardinų giedojimo mokyklos vaikų choras „Serafimai“ (vadovė Eglė Ignatavičienė, chormeisterė Vidutė Kikėlienė), Vilniaus Bernardinų giedojimo mokyklos jaunimo choras „Šv. Pranciškaus paukšteliai“ (vadovė Rita Kraucevičiūtė, chormeisteris Gabrielius Gaidamavičius), Vyrų vokalinis ansamblis „Inžinieriai“ (vadovas Aleksandras Kirka), solistai ir kantoriai: Mindaugas Zimkus, Gabrielius Gaidamavičius, br. Gabrielius Juškevičius OP, vargonininkai - Renata Marcinkute Lesieur ir Dailius Kavalevskis; Koncertinės įstaigos Kauno santaka (vadovas Vaidas Andriuškevičius) kolektyvai: Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ (vyr. dirigentas Giedrius Vaznys) ir varinių pučiamųjų instrumentų kvintetas, Kauno muzikos ansamblis „Ainiai"; kompozitorė Zita Bružaitė.

Lietuvių dienos Romoje ir Vatikane, skirtos Jubiliejiniams 2025 metams, suteikė unikalią galimybę dainininkams ir muzikantams prisidėti prie šventinių renginių, kurie stiprino lietuvių bendruomenės ryšius ir dvasinį gyvenimą. Šv. Mišių metu Romos bažnyčiose įvyko ir dvi chorinių kūrinių premjeros: Donatas Zakaras „Šventas, garbingas Lietuvos vyre” ir br. Gabrielius J. Juškevičius OP „Šventajam Kazimierui“.

Šeštadienio, kovo 1 d., lietingą rytą Romos Laterano bazilikoje oficialiai prasidėjo lietuvių jubiliejinė piligrimystė. Lietuviai piligrimai žengė pro šios bazilikos – Romos vyskupo katedros – Šventąsias duris ir dalyvavo Mišiose, kurioms vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Lietuvos piligrimai savo kelionę pradėjo žengdami per Šventąsias duris. Šios durys, paprastai uždarytos, atidaromos tik Jubiliejaus proga, kai pro jas galima praeiti ir gauti visuotinius atlaidus. Šv. Mišiose visi giedojome kartu su mišriu choru „Veritas“ iš Kauno ir vyrų vokaliniu ansambliu „Inžinieriai“, akomponuojant Kauno muzikos ansambliui „Ainiai” ir vargonininkei Renatai Marcinkutei-Lesieur.  Vilties himną palydėjo Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas“ varinių kvintetas.

Laterano baziliką pastatydino imperatorius Konstantinas tuoj po to, kai jo įsakymu visoje Romos imperijoje buvo nutraukti krikščionių persekiojimai. Imperatoriaus funduotą baziliką 324 m. lapkričio 9 d. pašventino tuometis Romos vyskupas popiežius Silvestras. Nuo to laiko Laterano bazilika iki mūsų dienų yra Romos vyskupų katedra. XVI a. pastačius Šv. Petro baziliką, katalikybės centras iš Laterano persikėlė į Vatikaną, tačiau Romos vyskupijos katedros titulas paliktas Švenčiausiajam Išganytojui ir šventiesiems Jonui Krikštytojui ir Jonui Evangelistui dedikuotai bazilikai.

Greta bazilikos yra aštuoniakampė krikštykla, kur pagal padavimą buvo pakrikštytas pats imperatorius Konstantinas. Jau nuo IV a. joje buvo krikštijami visi Romos tikintieji. Neatsitiktinai tad seniausia pasaulyje krikštykla buvo pastatyta prie svarbiausios miesto ir pasaulio bažnyčios.

Kitapus Laterano bazilikos išlikę Šventieji laiptai, vedantys į buvusią popiežių privačią koplyčią. Laiptai Romoje IV a. atsirado šv. Elenos, imperatoriaus Konstantino Didžiojo motinos, iniciatyva. 28 pakopos primena Poncijaus Piloto rūmuose esančius laiptus, kuriais Jėzus Kristus žengė į pasmerkimą. Piligrimai, lankantys Šventuosius laiptus, jais kopia klūpomis, išreikšdami savo pamaldumą ir pagarbą su Išganytojo gyvenimu susijusioms relikvijoms.

Kovo 2 d. lietuviai šv. Mišias šventė Šv. Pauliaus už miesto sienų bazilikoje. Tai viena iš pirmųjų ir svarbiausių krikščionių šventovių, skirta šv. Pauliui, tautų apaštalui. Čia plūsta piligrimai, trokštantys bent priartėti prie šventojo, kurio drąsa skleisti tikėjimą įkvepia ir šiandien gyvenančius tikinčiuosius.

Šv. Pauliaus už miesto sienų bazilika yra apaštalo Pauliaus palaidojimo vieta. Paulius buvo nukirsdintas Romoje apie 67 m. po Kr., imperatoriaus Nerono valdymo laikais. Tai taip pat vienos pirmųjų bazilikų Romoje vieta. Pirmoji būtent apaštalui Pauliui dedikuota bazilika buvo pastatyta IV a. imperatoriaus Konstantino nurodymu ant apaštalo Pauliaus kapo. Bazilikos viduje ypatingą įspūdį daro popiežių, pradedant šv. Petru ir baigiant  Šventuoju Tėvu Pranciškumi, portretai. Jų atsiradimą inicijavo popiežius Leonas Didysis V a. Kartu su šiais mozaikiniais atvaizdais bazilikoje saugomos ir unikalios relikvijos – šv. Pauliaus grandinės, kuriomis jis buvo surakintas iki mirties nuosprendžio įvykdymo.

Liturgijoje giedojo choras „Veritas“, Bernardinų giedojimo mokyklos vaikų ir jaunimo chorai „Serafimai“ ir „Šv. Pranciškaus paukšteliai“, vyrų ansamblis „Inžinieriai“. Vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur. Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas“ varinių kvintetas. Meno vadovė Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė.

Vakare piligrimai iš Lietuvos, išeivijos ir Romoje gyvenantys lietuviai turėjo galimybę Il Gesù bažnyčioje pasiklausyti šventinio koncerto „Vilties kelias“. Neapsieita ir be stresinių nuotykių. Likus iki koncerto dviem valandoms Il Gesù bažnyčioje, sužinota kad yra dingusios muzikantų ir choristų natos, nes buvo apvogtas autobusas. Laimei, kad viso koncerto repertuarą kolektyvų vadovai turėjo išsisaugoję USB atmintuke. Dėkojame Romos Il Gesu bažnyčios šeimininkui rektoriui Claudio Pera už suteiktą operatyvią pagalbą atspausdinant visas prarastas natas.

Kovo 3 d. piligrimystės renginiai prasidėjo Vatikane, Piazza Pia aikštėje priešais Šv. Petro baziliką. Anksti ryte atskiros piligrimų grupės rinkosi prie Angelo pilies, nuo kurios vyko maldingos eisenos su Jubiliejaus kryžiumi link Šv. Petro bazilikos. Maldininkai iškilmingai, lydimi choristų giesmėmis ir Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas” varinių pučiamųjų kvinteto garsais, primenančiais tradicinius Žemaičių Kalvarijos kalnus, procesijos būdu žengė per šventąsias bazilikos duris. Žemaičių Kalvarijos kalnai oficialiai pripažinti Lietuvos kultūros vertybe. Paprastai kalnų giedotojams pritaria penkių varinių pučiamųjų instrumentų grupė.

2024 m. gruodžio 24 d. popiežiui Pranciškui jas atvėrus, prasidėjo Jubiliejiniai metai. Nuo tada Šv. Petro durys ištisus metus lieka atviros piligrimams. Pamaldos bazilikoje vyko prie didžiojo Konfesijos altoriaus, įrengto virš apaštalo Petro kapo. Šv. Mišioms vadovavo arkivysk. Gintaras Grušas. Kartu su gausiai susirinkusiais piligrimais dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su Pirmąja Ponia Diana.

Šv. Petro bazilika Vatikane – didžiausia ir lankomiausia pasaulio bažnyčia, stovinti Romos šiaurėje, ant Vatikano kalvos.  Apie 64 m. šioje vietovėje buvo nukankintas apaštalas bei pirmasis popiežius šv. Petras. Kankinys palaidotas greta buvusiose miesto kapinėse, netrukus jo kapas tapo krikščioniams šventa vieta.

Šv. Petro bazilikoje turime bent kelis lietuviškus ženklus: Lietuvių koplyčią ir šv. Juozapato relikvijas. Šv. Juozapatas Kuncevičius (1580–1623) tris šimtus metų nuo jo beatifikacijos 1643 m. buvo gerbiamas kaip dangiškasis Lietuvos valstybės globėjas. Visuotinei Bažnyčiai jis svarbus kaip vienytojas ir pirmasis unitų šventasis.

Vakare IL Gesu bažnyčioje vyko nepamirštamas koncertas „Tėvyne mūsų”, kuriame lietuvių kompozitorių Juozo Naujalio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio,  Zitos Bružaitės, Vaclovo Augustino, Kazio Daugėlos kūrinius atliko jungtinis choras ir Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas” (dirigentas Giedrius Vaznys), vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur.

Kovo 4 d., baigdami Nacionalinę piligrimystę Romoje, piligrimai iš Lietuvos, išeivijoje ir Romoje gyvenantys lietuviai šv. Kazimiero iškilmę susirinko švęsti Didžiojoje Marijos bazilikoje, kurios arkikunigu koadjutoriumi yra paskirtas kardinolas Rolandas Makrickas. Bazilikoje buvo aukojamos dvejos Mišios.

Ši popiežiškoji bazilika yra svarbiausia ir seniausia Marijos šventovė Vakaruose, vienintelė iš visų popiežiškųjų bazilikų išsaugojusi ankstyvosios krikščionybės laikų išvaizdą. Nors vėliau ir puošta, visi mecenatai paisė pirminio plano, kuris, pasak tradicijos, buvo laikomas dieviškuoju sumanymu. Bazilikoje saugoma svarbiausia Marijos ikona – Salus Populi Romani (Romos Liaudies Gynėja), priskiriama šventajam Lukui. Popiežius Pranciškus savo apaštališkąsias keliones pradeda ir baigia besimelsdamas prie šio malonėmis garsėjančio paveikslo.

Simboliška, kad piligrimai šv. Kazimiero iškilmę šventė vadovaujant kardinolui Rolandui Makrickui. Homilijoje kardinolas Makrickas priminė, kad Didžioji Marijos bazilika saugo septynių popiežių kapus, tarp kurių ir Klemenso VIII, popiežiaus, kuris 1602 metų lapkričio 7 d. paskelbė karalaitį Kazimierą šventuoju bei pasirūpino pirmojo Lietuvos kardinolo Jurgio Radvilos palaidojimu jėzuitų Il Gesù bažnyčioje Romoje.

Man su žmona nacionalinėje piligrimystėje teko įsijausti ir dalyvauti visas keturias dienas – nuo kovo 1 iki 4. Turbūt įspūdingiausi momentai buvo Mišios Šv. Pauliaus bazilikoje, kai pamatėme, kad lietuviai užpildė visą baziliką – tokia lietuvių masė Romoje maldos namuose iš tikrųjų buvo pirmą kartą – ir panašiai Šv. Petro bazilikoje. Jautėsi lietuviškas maldingumas ir nepaprastai pakili visų piligrimų nuotaika. Labai svarbus momentas buvo ir Mišios Santa Maria Maggiore bazilikoje. Išgyvenome panašų jausmą, vienybės ir šviesaus buvimo, savotišką pakylėjimą kaip per Sąjūdžio metus.

Verta paminėti gražias šiuolaikines įgyvendintas naujoves: kiekvienas maldininkas prisijungęs su išmaniuoju telefonu QR kodo skaitytuvu galėjo matyti ir skaityti visų Piligrimystės Romoje liturgijos bei giesmių tekstus.

Pabaigai reikėtų padėkoti už milžinišką organizacinį darbą Lietuvos Respublikos ambasadorei prie Šventojo Sosto Sigitai Maslauskaitei, Nacionaliniu atstovu 2025 m. jubiliejaus organizavimui koordinuoti išrinktam kunigui Artūrui Kazlauskui, bei šių Lietuvos piligriminių dienų muzikos meno vadovei ir choro „Veritas“ dirigentei Vita Liaudanskaitei-Vaitkevičienei. Visose lietuvių piligrimų pamaldose patarnavo seminaristai iš Telšių, Kauno bei Vilniaus kunigų seminarijų, buvo galima sutikti teologijos mokslus studijuojančius užsienyje lietuvių studentus. Pamaldas išsamiai aprašė ir nušvietė Vatikano radijas, į Lietuvą tiesiogiai transliavo „Marijos radijas“, pamaldas iš šv. Petro bazilikos transliavo ir LRT, o piligrimai gausiai dalinosi įspūdžiais bei nuotraukomis socialiniuose tinkluose.

Kaip apibendrindamas šią visą piligrimystę sakė jos koordinatorius kun. Artūras Kazlauskas, šiomis dienomis piligrimai iš Lietuvos turėjo progą patirti tris susitikimus – susitikimą su Dievu, susitikimą tarpusavyje ir susitikimą su Roma. Piligrimai šiomis dienomis galėjo išgyventi daug svarbių patirčių – ne tik religinių, bet ir kultūrinių, prisiliesti prie Romos dabarties ir istorijos.

https://jubiliejus2025.katalikai.lt/