Lietuvoje viešėjo legendinis orkestras

Publikuota: 2018-11-07 Autorius: Rita ALEKNAITĖ-BIELIAUSKIENĖ
Lietuvoje viešėjo legendinis orkestras

Tada, kai į Lietuvą užsukdavo nedaug svetimšalių simfoninių kolektyvų, Amsterdamo karališkasis „Concertgebouw“ orkestras (Royal Concertgebouw Orchestra, RCO) mums buvo legenda. Jį kartais girdėdavome per radiją, buvo galima gauti ir vieną kitą plokštelę su puikiai įrašytais klasikos kūriniais. Ir štai orkestras, kurį prieš dešimtmetį britų klasikinės muzikos žurnalo „Gramophone“ suburti įvairių šalių kritikai pripažino geriausiu pasaulyje, aplanko Vilnių!

Prieš 130 metų įkurtas „Concertgebouw“ baigia įgyvendinti jubiliejui skirtą gastrolių projektą „RCO pasitinka Europą“, globojamą Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claudeˊo Junckerio. Buvo užsibrėžta per pustrečių metų ne tik surengti koncertus visose 28 Europos Sąjungos valstybėse, bet ir vykdyti edukacinę misiją „Side by Side“ – pagroti su tų šalių jaunimo orkestrais. Dalyvaudami bendrose repeticijose jaunieji muzikantai gauna neįkainojamų pamokų iš RCO artistų.

Lapkričio 7 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Carlo Marios von Weberio romantinės operos „Oberonas“ uvertiūrą kartu su svečiais iš Amsterdamo griežė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoninio orkestro muzikantai. Kad ir devynias minutes pagroti tokio lygio orkestre kaip RCO – kiekvieno jauno muzikanto svajonė, sakė Lietuvos studentai. Galimybę pasirodyti su RCO Vilniuje gavo tik geriausiai pasirengę LMTA simfoninio orkestro stygininkai ir pūtikai. Prieš koncertą buvo nepamirštamos bendros repeticijos, nuskambėjus kūriniui – širdingi atsisveikinimai su partneriais scenoje.

Į Vilnių RCO atvyko po koncerto Vroclave, kur tą pačią „Oberono“ uvertiūrą atliko kartu su Nacionalinio muzikos forumo orkestro akademijos muzikantais. Iš Vilniaus RCO iškeliavo į Rygą, ten muzikavo su Latvijos Jāzepo Vītolo muzikos akademijos simfoniniu orkestru.

Karališkojo „Concertgebouw“ orkestro istorija prasidėjo 1888 metais. Jam vadovavo dirigentai Willemas Kesas (1888–1895), Willemas Mengelbergas (1895–1945), Eduardas van Beinumas (1945–1959), Bernardas Haitinkas (1961–1988), Riccardo Chailly (1988–2004), Marissas Jansonas (2004–2015), Daniele Gatti (nuo 2016 m. iki 2018 m. rugpjūčio). Su orkestru yra dirbę Pierreˊas Monteux (1925–1934), Bruno Walteris (1934–1939), Eugenas Jochumas (1961–1964) ir kiti.

Kasmet savo salėje „Concertgebouw“ surengia per 90 koncertų, apie 40 kartų groja įvairiose pasaulio koncertų salėse. Orkestras turi savo įrašų studiją ir jaunimo akademiją.

Vilniuje orkestrui dirigavęs Philippe Herreweghe didžiausią dėmesį skiria baroko muzikos interpretacijoms, yra Crete Senesi vokalo kolegijos festivalio (Music Festival Collegium Vocale Crete Senesi, Italija) meno vadovas, įkūrė ne vieną muzikos kolektyvą, tarp jų Gento vokalo kolegijos, Paryžiaus karališkosios koplyčios chorus, šios koplyčios ir Eliziejaus Laukų orkestrus. Su RCO yra atlikęs J. S. Bacho Pasiją pagal Matą, Mišias h-moll.

Vilniuje Ph. Herreweghe dirigavo Johanneso Brahmso Antrąją simfoniją. Dešimtmečiais apgalvotai, tikslingai ugdoma orkestrinio grojimo mokykla visada duoda gerų vaisių (prisiminkime Herberto von Karajano orkestro akademiją, prof. Sauliaus Sondeckio jaunimo orkestrų brandinimo metodiką), puikus visų orkestro grupių susiklausymas lėmė ne tik intonacinį tikslumą, bet ir niuansų vienovę. Keistoka dirigavimo maniera dirigentas uždegė, įkvėpė orkestrą muzikuoti. Tai darė didžiulį įspūdį.

Koncertui iš salono „Organum“ išnuomotu nauju „Bösendorfer“ fortepijonu Yefimas Bronfmanas skambino L. van Beethoveno Ketvirtąjį koncertą. Taškente gimęs pianistas studijavo Izraelyje ir JAV, mokėsi pas Rudolfą Serkiną, Rudolfą Firkušný ir Leoną Fleisherį. Su RCO bendradarbiauja nuo 1999 metų, koncertuoja ir su kitais Europos, JAV orkestrais, ruošia solines programas. Beethoveno koncertą skambino jausdamas didelę pagarbą autoriaus tekstui. Viskas tikslu, tvarkinga, jokiais dirbtiniais efektais nesiekiama kokių nors interpretacinių siurprizų. Sakytum, pavyzdinis klasikos „perskaitymo“ vadovėlis.

Publikai prašant paskambino F. Chopino Etiudą E-dur, op. 10 Nr. 3. Taip pat estetiškai, skaidriai, jautriai.

Susiję nuotraukų galerijos

Susiję nariai

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Pianistė, edukologijos mokslų daktarė, Mykolo Riomerio universiteto profesorė

Komentarai