Monografijos „Juozas Žilevičius ir jo epocha“ sutiktuvės
Šiandien, kovo 11 dieną, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, dalinuosi dar visai šviežiais prisiminimais iš renginio kuriame dalyvavau. Per “Kaziuką“, kovo 4 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyko nepaprastai įdomus ir turiningas muzikologės prof. dr. Danutės Petrauskaitės monografijos „Juozas Žilevičius ir jo epocha“ pristatymas. Monografiją autorė dedikavo savo proseneliui Matui Šavyrai, Juozo Žilevičiaus bendraamžininkui ir Rusijos imperijos karinio orkestro muzikantui. Tai knyga skirta Juozo Žilevičiaus asmenybei ir jo veiklai, kuri buvo itin įvairi bei daugialypė.
Renginyje dalyvavo knygos autorė, prof. Juozas Skirius (Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas), dr. Gabrielius Simas Sapiega (LMTA). Kaip pažymi knygos recenzijos autorius ir pristatymo moderatorius doc. dr. Darius Kučinskas, per Juozo Žilevičiaus asmenybę monografijoje atskleidžiama visa to meto ilga ir sudėtinga epocha. Prieš Jubiliejinę dainų šventę svarbu pažymėti, kad J. Žilevičius buvo vienas iš aktyviausių pirmosios dainų šventės (Dainų dienos) organizatorių.
Didelės apimties knyga gausiai iliustruota istorinėmis, daugeliu atvejų pirmą kartą skelbiamomis nuotraukomis (iš viso – apie 300). Leidinys dar plačiau atveria duris į ilgus dešimtmečius ribotą, ignoruotą ir sovietmečiu net draustą lietuvių tautos istorijos pusę – tą kultūrinės raidos dalį, kuri natūraliai susiformavo ir netrikdomai vystėsi už Atlanto, kuri rėmėsi ir pratęsė tarpukario nepriklausomos Lietuvos dvasią.
Kai pasirodė profesorės knyga apie išeivijos muzikinę kultūrą, atrodė, kad vargu ar dar įmanoma parengti analogiškos apimties ir kultūrinio svorio darbą. Pasirodo, įmanoma, nes išeivijos muzikinė veikla yra tokia turtinga ir įvairi, kad vienoje knygoje, kad ir kokia didelė ji būtų, nepavyksta visko sudėti. Žilevičiaus vardas iki šiol Lietuvos muzikos istorijoje nėra per daug žinomas ir, tiesą sakant, nelabai vertinamas. Sovietmečiu ignoruotas dėl pasitraukimo į Vakarus, po 1990 m. jis liko tyrėjų nuošalėje, nes nebuvo nei ryškus muzikos atlikėjas, nei labai modernus kompozitorius.
Kažkaip net primiršta, kad Žilevičius yra pirmosios lietuviškos simfonijos autorius, pirmasis muzikos teorijos profesorius (profesoriaus vardą 1919 m. jam suteikė Vitebsko konservatorija; Lietuvos konservatorija buvo įsteigta tik 1933 m., bet Žilevičius čia nebuvo pakviestas dėstyti – tikriausiai dar nebuvo užmirštos jo kaip Lietuvos muzikos inspektoriaus kritinės pastabos apie Juozo Naujalio muzikos mokyklą, kurios pagrindu ir susiformavo konservatorija). [Iš teksto, p. 182]
Susiję nuotraukų galerijos
Susiję nariai
Kazys Daugėla
Kompozitorius, aranžuotojas, dirigentas, LMTA docentas