MUZIKA LAISVEI

2022 metų vasario 24 d. prasidėjus karui Ukrainoje per vieną naktį pasikeitė viskas. Tai, ko negalėjome nujausti, nė baisiausiame sapne susapnuoti, įvyko. XXI a. išmintis, technologijos, kultūros pasiekimai – ir brutalus žudymas, griovimas, niekinimas.

Kas suskaičiuos, kiek ašarų išlieta nuo tų siaubingų pirmųjų karo dienų? Rauda Ukraina, rauda su ja ir dėl jos, ir dėl mūsų visų Europa, pasaulis. Ir kiekvienas klausia savęs, ką galėčiau padaryti, kad tai kuo greičiau pasibaigtų...

Nuotraukoje – prie sugriauto Irpinės kultūros centro fortepijonu skambinantis Darius Mažintas, vienas ryškiausių šių dienų Lietuvos pianistų, daugelio kultūrinių, edukacinių projektų iniciatorius, rengia labdaringus koncertus įvairioms socialinėms grupėms. Atlikėjas laužo nusistovėjusias klasikinės muzikos scenos tradicijas – koncertuoja įkalinimo įstaigose, kartu su fondo „Looking at the Stars“ įkūrėjais vyko į Ukrainą, subombarduotą Irpynės miestą, kur prie kultūros centro griuvėsių grojo F. Chopino noktiurnus karo siaubą patiriantiems ukrainiečiams. Šią misiją plačiai aprašė pasaulio žiniasklaida, apie ją sukurtas dokumentinis filmas. Pianistas tiki, kad muzika turi galią auginti ir keisti kiekvieną klausytoją, taigi ji turi būti atvira visiems. Netradicinio koncerto įrašai ir suniokoto miesto nuotraukos žaibiškai apskriejo socialinius tinklus, virtualios žiniasklaidos puslapius.

„Jaučiau spengiančią tylą, – pasakojo pianistas. – Žinoma, bijojau... O kas nebijotų? Bet turėjau ką nors daryti, norėjau parodyti pasauliui, kad muzika gali kur kas daugiau, nei tik gražiai skambėti, kad ji gali pasitarnauti žmonėms. Rusai muzikantai, menininkai turėtų tą daryti. Bet jie bijo! Jie renkasi tylą. Menininkai neturi teisės tylėti. Ypač – tokiais sudėtingais laikais. Man klasikinė muzika nėra vien pramoga: tradicijos, salės, operos teatras. Nuo pat vaikystės ieškojau būdų, kaip ją atlikti, kad ji pasitarnautų, kad būtų koks nors tikslas, kalbėjimas, žinia klausytojui. Esu įsitikinęs. kad mums rūpi ne tik maistas, vanduo, saugumas. Yra ir dvasiniai dalykai, kurie leidžia tą tragediją kaip nors išgyventi ir gyventi toliau... Šį kartą skambinau Fryderyko Chopino noktiurnus ir jutau, kad dabar kiekvieno sąmonę kur kas stipriau nei žodžiai veikia karo nuniokotos Irpinės nuotraukos, nufilmuoti vaizdai...“

Šie vaizdai ir mums klausant Dariaus Mažinto rečitalio primins, kad karas dar nepasibaigė...

***

Skausmu persmelkta ir beveik nežinomos žydų kilmės kompozitorės Basios Rubin (1898–1985) kūryba. Jos šeima – tėvai, septynios seserys ir brolis – gyveno Baltarusijoje, Dolginovo miestelyje. Basia buvo odontologė, tačiau laisvalaikį skyrė muzikai. Parašė daugiau kaip 200 kūrinių, daugiausia vokalinės lyrikos, ir netgi operą vaikams. Nemažai dainų sukūrė pagal savo tekstus jidiš kalba.

1941 m. birželį Dolginovas buvo subombarduotas, iš gausios Basios šeimos liko tik keturios seserys. Basiai gyvybę išgelbėjo muzika – tomis dienomis ji buvo išvykusi į Minską pristatyti savo kūrinių, tad liko gyva. Į gimtinę nebegrįžo.

Koncerte skambėsiančiose B. Rubin dainose išgirsime mirusių šeimos narių ilgesį. Kai kurias dainas galima interpretuoti kaip requiem, kitas – kaip išgyvenimo himną.

Programoje „Nuo šiaurės pašvaistės iki Jeruzalės“ kompozitorės kūrybą atliks jaunos atlikėjos, viešnios iš Vokietijos dainininkė Ekaterina Somicheva ir vargonininkė, pianistė ir dirigentė Ekaterina Porizko.

Tauraus liūdesio nestigs ir Agnės Buškevičiūtės-Tumalavičienės ir Dariaus Mažinto atliekamose Jeano Sibeliaus dainose. „Šiaurės pašvaistės“ programą užbaigs „Liūdnas valsas“ – viena garsiausių ir dažniausiai atliekamų Sibeliaus dainų, vėliau išplėtota ir išgarsėjusi kaip simfoninė poema, kurioje taurus netekties liūdesys perauga į melodramatišką apoteozę.

Agnė Buškevičiūtė-Tumalavičienė mėgina derinti akademinį dainavimą su populiariosios muzikos kūryba ir atlikimu. Šiais metais ji sėkmingai dalyvavo Eurovizijos atrankoje. Tad daugeliui jaunoji dainininkė pažįstama ir iš televizijos eterio.

Pirmadienio popietę, prieš pažintį su jaunomis dainininkėmis scenoje, žvilgtelsime į praeitį – prisiminsime garsiąją dainininkę Beatričę Grincevičiūtę, kuri prisiminimų įrašuose dalinasi savo patirtimi siekiant profesinių aukštumų ir kaip svarbūs vaikystės patyrimai, juo labiau, turint negalią. Tik spėlioti galime, ar būtų mūsų dienomis Beatričė pasiekusi pasaulinės karjeros aukštumų kaip kad pasiekė neregys Andrea Bocellis. Bet šios popietės metu kur kas svarbiau pristatyti dainininkės nuoširdumą, kuris įkvėpė Balį Dvarioną sukurti nemirtingąją „Žvaigždutę“.

O antradienį „Prieš koncertą“ susitiksime su Darium Mažintu, kad iš pirmų lūpų išgirstume apie muzikos įtaką ir prasmę įvairiose erdvėse padedančios gyventi ir išgyventi.

Susiję nariai

Agnė Buškevičiūtė-Tumalavičienė

Dainininkė

Darius Mažintas

Koncertai, muzikiniai performansai, edukacinė veikla.