MUZIKOS IR GAMTOS GROŽIO DERMĖ PAMARIO KRAŠTE
Ateina vasara, ir žmonės iš visų pakampių patraukia link jūros, link marių. Link mažai jiems žinomos žemės. Ten paukščiai žiemai atsisveikina su Lietuva, ten bastosi šionykščių mylimas gandras Pranis, ten jau dešimtmetis atvykstančiųjų laukia daug staigmenų.
Ne tik pačiame Ventės rage ar išmaniai besikuriančiuose vasaros sporto centruose. Jau daugiau kaip dešimtmetis išmoningai, su meile, pagarba ir smalsumo pajautomis menus ir menininkus čia globoja kintietė Audra Kiminiūtė-Juodeškienė. Visai ne menininkė, tačiau visa kūrybiška siela juntanti meno esmę ir siekianti pajautomis dalintis su gimtojo pamario žmonėmis. Karų ir sovietinių pertvarkų politikos įkaitais tapę tėvai išpuoselėjo sodybą, o tai, kas buvo prarasta A. Juodeškienės šeima restauravo, pritaikė šiuolaikiškam gyvenimui. Meilė grožiui, gamtai inspiravo šeimininkę sodybą paversti rožių ir šimtų jurginų plantacijomis.
Pamažu Kintai, lietuvninkų kraštas, tapo ir organizuotiems atvykėliams, ir atsitiktiniams praeiviams kur kas daugiau nei kelionė įprastų maršrutų tikslas. Kintuose jau nuo 2009 metų aktyviai ir nuosekliai veikia profesionalaus meno, rezidencijų, amatų ir edukacijos sferose veikianti ne pelno siekianti organizacija „Kintai Arts“. Ji aktualizuoja Pamario kultūrą, siekia išsaugoti architektūros objektus, priartinti istoriją restauruojant senovinius laivus, gaminant specifinį šionikštį maistą, išskirtinius marių atributus – vėtrunges. To moko vaikus ir suaugusius. Tai reta kultūros bendruomenė, kuri geba veikloje derinti istorinį palikimą ir nūdienos vertybinius parametrus. Muzikos meno niša nedaug girdėjusiems kintiečiams atsivėrė ne nuo populiarių liaudiškų motyvų ar pigaus popso, bet nuo aktualios šiuolaikinės muzikos. Pasitvirtino muzikos tyrėjų Don Campbell, Paulo Freire ar kurio kito mokslininko teiginiai, kad svarbu žmogų įpratinti suvokti bet kurios muzikos semantiką, ir ji taps sava. „Kintai Arts“ įkūrėja Audra Juodeškiene, kviečiančia į Kintus ir Pamario kraštą tyrinėti istorinius reliktus, filosofuoti apie kultūrą ir čia ištisus metus gyventi kuriant meną.
Vienas A. Juodeškienės tikslų buvo sukurti gyvybingą ir kūrybingą Kintų
bendruomenę. Todėl ji rūpestingai pradėjo dirbti su vyriausiais bažnyčios bendruomenės nariais, Kintų seniūnija, Šilutės rajono administracija, verslininkais, darbuotojais kultūros židiniuose, su pedagogais, vyriausiais moksleiviais. Palaipsniui, nuo 2009-ųjų, smalsumo vedini jie pradėjo lankytis renginiuose, vaišinti keistuolius atvykėlius menininkus skaniausiu pasaulyje sūriu. Žmonės suprato, kad keistai skambanti organizacija, nuolatinis taikus šurmulys Kiminų sodyboje – ne plėšikautojai, ne žmonių pajėgų išnaudotojai, bet žmonės, siekiantys keisti jų gimtosios pakrantės veidą. Argi ne to „Kintai Arts“ siekia pradėdami gražinti ne tik savo rezidencijos, bet ir aplinkines viešąsias erdves? Jų rūpesčiu netgi tikimasi gauti finansavimą aplinkos gražinimo ir kultūros išsaugojimo projektui!
Dabar miestelio daržinę menininkai – dailininkai, performansų rengėjai ir gandras Pranis lanko tokią apšiurusią, kokią paliko istorijos vėtros. Tačiau 2021 m. jau pradėtas grandiozinis projektas: daržinę transformuoti į Kultūros skūnę. „2024-aisiais jau galėsime pakviesti dar daugiau profesionalių menininkų“, – fantazuoja Audra. Tuo dabar jau džiaugiasi ir Kintų bendruomenė, nuolat bendradarbiaujantis Kintų parapijos klebonas Mindaugas Žilinskas. Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė neslėpė: „Projektu tikiu. Maisto edukacijos srityje veikla prasidėjo prieš gerą dešimtmetį. Matau ne atmestinai realizuojamus tikslus. Verta prisidėti“. Jurgita Tamošiūnienė (Kintų pagrindinė mokykla) svajoja, kad mokyklą baigę vaikai galės į šias veiklas įsijungti. Betgi jie ir dabar talkina projektuose, jaunesnieji dažnai nedrąsiai, bet smalsiai seka vykstančius veiksmus. Netikėtumų ir menininkų pažadintas kūrybingumas ne vieną absolventą nuveda į aukštąsias menų mokyklas. Dabar jau jie, savi menininkai, pasirodo su kūrybiniais projektais. Rita Tarvydienė (Kintų Vydūno kultūros centras) tiki, kad senojoje mokykloje ir Kultūros skūnėje dar labiau bus išplėtota visiems svarbi edukacinė veikla. „Svarbiausia – rasti sprendimus visiems kartu“, – įsitikinusi A. Juodeškienė.
Į projekto pristatymą Kintuose atvyko svečiai iš Norvegijos. Jie – vieni iš „Kultūros skūnės“ projekto partnerių. Tai įmonės „Biotope“, talkinančios unikalios regyklos Pamaryje statybai, atstovai. Tormod Amundsenas kalbėjo: „Mes užsiimame palyginti nedideliais projektais. Tačiau padirbėsime, pasitelksime vietos meistrus. Gebame pajusti gamtovaizdžio grožį, pajusti bendruomenės poreikį“. Bendruomenė susitelks, džiugins tarnystė, nauja patirtis, talkins statomai pirmajai unikaliai regyklai, pritaikytai prie lietuviško kraštovaizdžio, Kintų miestelio ir bendruomenės poreikių.
Kintai taps ne tik unikalia vieta stebėti laukinės gamtos gyvenimą Pamaryje, bet ir sukurs simbiozę tarp gamtos ir meno. Čia bus įrengta norvegų architektų suprojektuota regykla, skirta ne tik stebėti florą ir fauną, užsiimti kūryba. Gal tiesiog kuriantis žmogus galės marių pakrantėje mėgautis gamta. Kintų meno regykla! Tarsi girdžiu diskusiją apie meno edukacijos galimybes Lietuvoje su programos dalyviais, vietos bendruomene, projekto rėmėjais, „Kintai Arts“ rezidentais ir kuratoriais. Įsivaizduoju ir 1888–1892 m. čia mokytojavusio Vydūno balsą, savitą žodį, kurio skambesys šokiruodavo ne vieną pedagogiką studijuojantį studentą.
Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ misija – aktualizuoti, vystyti ir tirti unikalų Pamario krašto materialųjį ir nematerialųjį kultūros bei gamtos paveldą, puoselėti kūrybą, skatinti įvairiapuses refleksijas, idėjų mainus šiandieniniame meno pasaulyje. Ypač akcentuojama aktualios muzikos propagavimo, kūrimo, redukavimo momentai. Restauruotos buvusios senosios Kintų mokyklos patalpos šiandien – tarptautinė „Kintai Arts“ Meno rezidencija, kurioje plėtojama tarpdisciplininė meno praktika, kuriamos ir įgyvendinamos mokslo ir menų programos. Gražuolis raudonų plytų Meno rezidencijos pastatas statytas prieš daugiau nei šimtą metų. Buvo miestelio rotušė, vėliau visų kintiškių lankyta mokykla. „Dabar jis sutvarkytas iš vidaus INTERREG projekto metu, jo duris atvėrėme visuomenei“, – pasakojo A. Juodeškienė.
„Kintai Arts“ – ir amatų centras, tiriantis bei plėtojantis unikalias krašto tradicijas. Įtraukios visos plėtojamos amatų centro kryptys: maisto gamyba, keramikos dirbtuvės, istorinių valčių statybos edukacija ir ypač kūrybingos vėtrungių gamybos kūrybinės dirbtuvės. Įdomu tai, kad bendruomenė jau įsijungia tai į tradicinio maisto gamybos, ar į siūlomą menininkės-atvykėlės tęstinį projektą „Hamakas ir dainų eilės“. Mezgimas kartu, bendruomenėje, sukuria aplinką dalinimuisi – ar tai bebūtų kultūrinis vietos paveldas, dainos, mezgimo technikos, ar asmeninės mezgėjų istorijos. Įgyvendindama šį projektą Italijoje, Kroatijoje, Ukrainoje, Montenegro, Bulgarijoje, Rumunijoje, o dabar ir Kintuose – per kolektyvinio hamako kūrimą, Maria Chiara renka ir archyvuoja senąsias kiekvienos šių kultūrų dainas, bylojančias apie karą, meilę, laimę, gimtosios žemės palikimą. Kintų bendruomenė įpinama su pasakojimais ir dainomis į pasaulio hamaką.
Birželyje bendruomenę ir svečius Meno rezidencija ir Kintų muzikos festivalis pakvietė į lietuviškų trumpametražių filmų (kartu su agentūra „Lithuanian Shorts”) nemokamą filmų seansą. Pristatyta jaudinanti ir įtraukianti programa „Trumpas kinas. Vienos dienos istorija”, kurioje visi pamatė penkių lietuvių kūrėjų darbus.
Visa tai – labai svarbus šią vasarą jau dešimtmetį paminėjusio festivalio skambėjusios muzikos kontekstas.
Daugiakryptė edukacija, muzikos ir platesni meno kūrybos pažinimo forumai nuo bendruomenės, vietinių partnerių nutiesė gijas į Europos kultūros ir švietimo centrus. Tarp partnerių – Sofijos festivalis (Bulgarija), Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos grantų šeimininkai, Geros valios fondas, Lenkijos institutas, supratingi vietos verslininkai. Prasmingos savalaikės viešinimo politikos, Audros Juodeškienės vadybos, jos kompetencijos, geranoriškumo ir meilės gimtinei dėka kasmet „Kintai Arts“ vis plačiau tiesia sparnus, o bendruomenė junta besanti XXI amžiaus Pamario kūrėja.
krašto istoriniu ir kultūriniu paveldu. Amatų centras - dirbtuvės, edukacijos ir renginiai skirti susipažinti su tradiciniais Pamario regiono amatais bei šio krašto istoriniu ir kultūriniu paveldu.
Susiję nariai
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Pianistė, edukologijos mokslų daktarė, Mykolo Riomerio universiteto profesorė