Naujametinė muzikinių siurprizų kraitelė

Nacionalinio simfoninio orkestro naujametiniai koncertai visada pasižymėjo pakiliai žaisminga nuotaika. Gana ilgą laiką maestro Juozo Domarko diriguojamose koncertuose tradiciškai skambėjo sūnaus tėvo Strauss‘ų valsai, kadriliai ir polkos. Publikoje net vyravo tam tikras tradicinis klausimas: „Ar eisime šįmet į Štrauso valsus?“ Bilietai į šiuos koncertus būdavo išparduoti jau birželio mėnesį, o renginiuose dalyvaudavo geriausi Respublikos vokalistai.

Šių metų koncertas stebino viskuo – renginio idėja – simfoninė salvė ir nuostabos, netikėtumo momentas. Afišoje nematėme nei vienos Respublikos vokalisto pavardės. Skelbiama kaimyninės Baltarusijos Minsko operos dainininkės Margaritos Levčuk pavardė ir LNSO artistai – Lina Baublytė, Sergijus Kirsenka, Andrius Rekašius, bei orkestro koncertmeisteris Algimantas Peseckas. Jau pirmųjų repeticijų metu buvo aišku, kad šių Naujųjų palydėtuvės bus neeilinės. Apie idėją jau kalbėjome, na o repertuaras – tiesiog žvilgančių muzikinių perlų vėrinys, kuriame nuotaikingai pynėsi ankstesniais metais atlikti nemarūs šedevrai su naujai į vakaro programą įtrauktais gaiviu naujamečiu dvelksmu alsuojančiais kūriniais. Be abejonės, šventinio vakaro žvaigždė – jauna Minsko operos dainininkė, Tarptautinio Virgilijaus Noreikos vardo konkurso diplomantė Margarita Levčuk. Trejų koncertų – Alytuje, Kaune ir Vilniuje – metu vokalistė žėrinčiai atliko J. Strauss‘o II, Sh. Gounod, L. Bernstein ir kitų kompozitorių populiariausias ir virtuoziškiausius kūrinius.

Po renginio Vilniuje pakvietėme solistę pasidalinti koncertinio turo įspūdžiais.

- Vilniuje jau ne pirmą kartą. Teko dalyvauti Tarptautiniame Virgilijaus Noreikos vardo vokalistų konkurse, patekau į finalininkų gretas. Nuo to laiko Modestas Pitrėnas, kaip dirigentas, mano kūrybinėje veikloje užima labai reikšmingą vietą. Kai balandžio mėnesį maestro pasiūlė dalyvauti Naujametinėse programose, sutikau net nedvejodama. Esu labai jam dėkinga už galimybę dainuoti tokiuose Lietuvai reikšminguose renginiuose. Žinojau, kad Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras – stiprus, puikus kolektyvas. Repeticijos metu išgirdusi pirmuosius įžangos taktus supratau, kad koncertai bus tikrai nuostabūs. Visi muzikai skriejo tarsi vienos bangos nešami, jautriai reagavo į kiekvieną dirigento mostą. Tai tiesiog magija. Dvi repetavimo valandos praskriejo nepastebimai, niekas nepavargo, atvirkščiai, tarsi vienas nuo kito pasikrovėme teigiama energija. Trys kasdieniniai koncertai, kelionės – tai nėra lengva, bet nuovargis šviesus ir šių koncertų magija tarsi užburia, muzikos norisi vis daugiau ir daugiau. Dėkoju Visagaliui, kad suvedė su aukščiausio lygio dirigentu Modestu Pitrėnu. Kalbant apie orkestrą, negaliu nesižavėti vieninga kiekvieno orkestranto nuostata – visi skrieja tarsi ant vienos bangos, nėra išsišokstančių ar nepatenkintų. Retame kolektyve tai pajausi, ir tai yra labai vertinga. Prisiminsiu šiuos koncertus visą gyvenimą, ir tikiuosi, kad matysimės dar daug daug kartų.

Meistriškumu ir sceniniu žavesiu nuo tituluotos vokalistės ne daug atsiliko nacionalinio simfoninio orkestro artistų duetas. Įdomumo dėlei galima paminėti, kad vienas groja didžiausiu pučiamuoju instrumentu, kitas gi – pačiu mažiausiu. Įspūdis – nepakartojamas. Henry Kling duetą „Dramblys ir Musė“ piccolo fleitai, tūbai ir simfoniniam orkestrui nuotaikingai, raiškiai ir ansamblio prasme nepriekaištingai atliko LNSO fleitininkė, LMTA dėstytoja, kelių J. Pakalnio vardo konkursų laureatė, Lietuvoje ir pasaulio šalyse koncertuojanti Lina Baublytė ir tūbų grupės koncertmeisteris, LMTA dėstytojas Sergijus Kirsenka. Atlikėjas koncertuoja su įvairiais orkestrais, subūrė duetą „Duo Novo“ bei pučiamųjų ansamblį „Bras trio“. Šie ansambliai sėkmingai pasirodo Lietuvos ir užsienio šalių muzikiniuose renginiuose.

Vienas didžiausių koncerto siurprizų – tai repertuarinė naujiena Johano Strauss‘o brolio Joseph‘o polka „Ugnies šventė“, kartais dar vadinama „Prancūziškąja polka“ ar „Kalvio polka“. Šį retai atliekamą kūrinį artistiškai ir nuotaikingai dviem plaktukais ir tikrų tikriausiu plieno priekalu atliko LNSO perkusininkas Andrius Rekašius. Tiesa, Alytuje sergantį Andrių puikiai pavadavo patyręs perkusijos meistras Vladislavas Šeibakas.

Koncertus vedė šmaikštusis aštrialiežuvis, publikos numylėtinis muzikologas Viktoras Gerulaitis.

Po orkestro repeticijos, prieš koncertą Lietuvos nacionalinės filharmonijos didžiojoje salėje trumpam pokalbiui susitikome su LNSO meno vadovu ir vyriausiu dirigentu Modestu Pitrėnu.

Prabėgo dar vieni bendros kūrybinės veiklos metai. Darbu tai sunkoka vadinti, nes visą šį repeticijų, kelionių ir koncertų procesą lydėjo nenutrūkstantys muzikiniai ieškojimai, atradimai, retkarčiais ir praradimai. Didelės sėkmės sulaukė Lietuvos Šimtmečiui dedikuoti koncertai Pietryčių Azijoje, Švedijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse; pratęstas Jūsų kontraktas su Lietuvos nacionaline filharmonija. Metų pabaigos renginys džiugiai ir šventiškai vainikuoja prabėgusių muzikinių metų pasiekimus. Netilstančios ovacijos, bei asmeninės žiūrovų padėkos dirigentui, orkestro artistams už nuostabų koncertą Alytuje ir Kaune vaizdingai byloja apie taikliai Senųjų Metų palydėjimo vakarams sukomponuotą programą ir labai sėkmingai parinktus, pirmą kartą tokiame renginyje pasirodžiusius mūsų Nacionalinio orkestro artistus.

- Ši programa turi savo pavadinimą tai „Simfoninė salvė naujiesiems“. Iš tikrųjų, koncertas panašus į naujametinį konfeti šūvį, po kurio ore lieka žaižaruoti briliantino atšvaitai, blizgučiai ir maži žaisliukai. Norėjosi sugrįžti prie formato, kurį vieni gali pavadinti štampuotu, kiti – atsibodusiu, o dar kiti – pasiilgtu, tačiau jis leidžia publikai patirti daug teigiamų emocijų, glaudžiai siejamų su Vienos valso sukuriu, bei polkos siautuliu... Dažnai noriu sugrįžti prie Vienietiškos muzikos, tačiau lyg ir pats nuo jos bėgu, nes ji asocijuojasi su užsistovėjusiu vandeniu, tuo pat metu ir tradicija, kurią reikėtų atgaivinti. Keletą metų skambėjo muzika, nepanaši į „Strauss‘o valsus“. Tačiau noriu pasakyti, kad tikrai grįšiu prie šios muzikos, nes ji yra labai labai talentinga, o skoningai atlikti yra sudėtinga. Briliantinis šios muzikos pateikimas nėra savaime suprantamas – tai rimtas iššūkis orkestrantams, nes kūriniai techniškai yra sudėtingi. Svarbus ir pajautimas, kad mes grojame visi lyg vienas fejerverko šūvis, o kartu turime muzikuoti intimiai ir kameriškai. Šis dvilypis pradas yra labai vertingas, tačiau – sudėtingai realizuojamas. Man atrodo, kad publika šiuos niuansus greitai pagauna ir vertina, ar tai atliekama su skoniu. Šis muzikinis patiekalas yra rafinuotas, jis toks turi būti. Jei ne – tuomet primins patiekalą, kuriame per daug majonezo.

...Panašu, kad Alytaus ir Kauno publika tikrai pagavo ir įvertino šiuos muzikinius pasiekimus. Audringa jos reakcija – tiesiog nuostabi ir nepakartojama.

Kitas klausimas: visuose ankstesniuose Naujametiniuose koncertuose skambėjo žymiausių Lietuvos vokalistų balsai, o šiemet – staigmena – scenoje matome dainininkę iš kaimyninės Baltarusijos

- Mūsų lietuviškų vokalistų, žinoma yra, mes juos eksploatavome visuose Naujametiniuose koncertuose. Pakviesdamas solistę iš Baltarusijos nenorėjau rodyti nepakantumo tradicijoms – greičiau atvirkščiai. Margarita Levčuk yra pirmojo tarptautinio Virgilijaus Noreikos vardo konkurso diplomantė. Norėjosi, kad publika įvertintų šio konkurso reikšmingumą ir nešamus akivaizdžius vokalinio meno sklaidos vaisius, suprastų, kad konkursas yra labai aukšto lygio. Margarita, beje, nelaimėjo pirmosios vietos. Ji – diplomantė. Taigi, norėjosi publikai priminti, kad turime dar vieną rimtą tarptautinį konkursą su laureatais ir diplomantais.

Šiemet – istorinis įvykis: Naujametiniame renginyje matome grojančius solo savo kolegas – LNSO artistus. Noriu paklausti, kaip orkestro artistas – kaip čia atsitiko, kad orkestro nariai soluoja prestižiniame Naujųjų metų koncerte, į kurį susirenka tikrieji muzikos mylėtojai, salėje matome iškiliausias Lietuvos asmenybės, galų gale bilietų į šį koncertą, nežiūrint „prestižinės“ kainos, jau birželio mėnesį gauti neįmanoma...

- ...O kodėl gi ne?.. Tradicinis koncertų ciklas „Orkestras iš arti“, kuriame greta rimtos klasikos skamba linksmi nuotykingi kūriniai, visada suburia pilnutėlę salę klausytojų. Atsiliepimai po koncerto – puikūs. Tad kodėl gi nesukūrus naujos tradicijos Naujuosius metus švęsti tarsi savo šeimoje, orkestro bendruomenėje? Manu, laikui bėgant ši graži tradicija turėtu įsigalioti. Aišku, tiks ne kiekvienas kūrinys, rimtesni kūriniai mažiau tinka, tačiau pramoginiai, charakteringi, reikalaujantys aukšto atlikimo lygio, tikiu, ir toliau turės vietą Naujametinėse programose. Žinau, kad ir Vienos simfoninio orkestro Naujametiniuose koncertuose pasirodo soluojantys orkestro artistai, tad ir pas mus gali gyvuoti tokia Vienietiška tradicija.

Paskutinis klausimas: ką palinkėtumėte orkestrui, mūsų bendradarbiavimui ir mielai simfoninėms muzikos koncertų publikai?

- Orkestras – didelis, sudėtingas organizmas. Tai tarsi milžiniškas laivas, veikiamas povandeninių sroviu, nešantis savyje svajones, lūkesčius, problemas. Vienós svajonės tokiam margam asmenybių audiniui nederėtų linkėti. Norėčiau, kad visada žinotume, jog nepaisant skirtumų, įvairumų, mes esame kolektyvas, turintis vieną bendrą tikslą – kaip galima gražiau, profesionaliau, linksmiau muzikuoti ir patirti šioje veikloje daug malonumo. Man tai didelė siekiamybė – kad orkestras į repeticijas rinktųsi ne kaip į rutininį darbą, o kaip į motyvuojančią kūrybinę veiklą, pakeliančią nuotaiką, suteikiančią jėgų. Jei tokia veikla ir išvargina, tai nuovargis malonus. Kiekvienam orkestro nariui noriu palinkėti daug moralių ir materialių gėrovių, sveikatos šeimų nariams ir gražiausių idėjų išsipildymo. Publikai linkiu, kad koncertų metų pajustų – kuo nei kiek neabejoju – mūsų darbą, intencijas, kad semtųsi teigiamų emocijų, kad mūsų skleidžiama muzika priverstų nusišypsoti, susimąstyti, verkti, prisiminti gražiausius gyvenimo epizodus. Kad sužadintų tai, kam muzika yra skirta – sukeltų visą paletę jausmų, kuriuos jie paisemtų iš filharmonijos ir neštų į savo gyvenimus.

Dėkoju už šiltą pokalbį.

Koncerto tiesioginės transliacijos galima pasiklausyti:
https://www.facebook.com/filharmonija/videos/214243626146604/