Olga Peretyatko dainuoja Lietuvoje

Rita Aleknaitė-BieliauskienėSausio 16 d. Nacionaliniame operos ir baleto teatre Operos meno vadovas Sesto Quatrini surengė karjerą pasaulio teatrų scenose kuriančios dainininkės Olgos Peretyatko gala (šventišką) koncertą Vilniuje. O sausio 19-ąją jos laukė vaikystės miestas – Visaginas. Pristatant dainininkę, LNOBT parengto bukleto preambulėje rašoma: „Nepaprastai didelė garbė priimti tokią išskirtinę solistę – vieną geriausių šiandienos sopranų. [...] Šis gala koncertas – tai bel canto pašlovinimas.“ Visa programa buvo sudaryta iš Gaenato Donizetti ir Gioachino Rossini kūrinių. Publikai prašant dainininkė su orkestru dar atliko Charles Gounod Džiuljetos valsą iš operos „Romeo ir Džiuljeta“ ir Luigi Arditi valsą „Bučinys“.

Girdėjusiems operas „Kapulečiai ir Montekiai bei „Ana Bolena“ – šis vakaras bus kaip vyšnia ant torto“, – džiaugėsi Operos meno vadovas S. Quatrini.

Iki 14 metų Olga gyveno pas senelius Visagine. Mokėsi muzikos mokykloje. Gražiai užsirekomendavo „Dainų dainelės“ konkurse. Ugtelėjusi mergaitė išvažiavo pas tėvą į Sankt Peterburgą. Šis Marijos Operos ir baleto teatro chore dainavo baritonu. Olga ne tik stebėjo spektaklius, bet ir pati altu dainavo vaikų chore. Todėl nuo vaikystės pajuto teatro žavesį, matytos operos įsirėžė atmintin, o tėvas skatino muzikuoti. Sankt Peterburgo konservatorijoje Olga studijavo dirigavimą. Tai buvo rimti, puikūs pagrindai profesionaliai dainininkei bręsti.

2001–ieji metai Olgai buvo lemtingi. Išvažiavo į Berlyną. Merginai iš Rusijos atsivėrė Vakarų pasaulis. Ji buvo sužavėta. Kitais metais mergina jau dalyvavo atrankoje ir buvo priimta į Berlyno Hannso Eislerio Hochschule für Musik. Prasidėjo dainavimo studijos pas Brendą Mitchell. Mokėdama tik anglų kalbą, specialybės dėstytoją pasirinko atsitiktinai. „Brenda man buvo kaip tik tinkamas žmogus, – dėkingai prisimena Olga Peretyatko. – Ji man suteikė stabilų dainavimo pagrindą, entuziazmą, nepriklausomybę. Ji parodė man būdus, kaip pažinti ir lavinti savo balsą bei kūną“, – šiandien pasakoja solistė. Matyt įvairiais aspektais abi rado bendrą kalbą ir neužilgus paruošė W. A. Mozarto Nakties karalienės partiją („Užburtoji fleita“). Vėliau sekė Zerbinetta („Ariadnė iš Nakso“), Belinda („Didonė ir Enėjas“), Konstanca („Pagrobimas iš seralio“). Studijų metu ji ieškojo universiteto studentų, norinčių išmokti rusų kalbą. Uždarbis buvo skirtas vokiečių kalbos mokytojams. Kalbos barjeras mažėjo bendraujant su įvairių kultūrų jaunuoliais sukurtame ansamblyje. Pradėjo koncertuoti ligoninėse ir senelių namuose. Visą jaunystę didžiulį dėmesį Olga skyrė užsienio kalbų studijoms.

Dainininkės prigimtį, studijas, pastangas vainikavo sėkmingi pasirodymai tarptautiniuose konkursuose: Ferruccio Tagliavini, Bel canto Rossini konkurse Vilbadene, Franco Abbiati – geriausio dainininko, Plácido Domingo, įrašų ir kitos premijos.

Įgijusi žinių ir scenos patirties, Olga studijas baigė tik 2009 metais. Pirmieji debiutai buvo įvairūs. Kad ir 2004 m. įvykusiame Theofane Hario Kupferio pastatyme Kammeroper Schloss Rheinsberg. Karjerą kūrė dainuodama G. Rossinio muziką. 2006 m. ji dalyvavo Alberto Zeddos Accademia Rossiniana, vaidindama Rossini operos festivalyje Il viaggio a Reims. Pradėjo atsiskleisti turtingas jos koloratūrinio soprano potencialas. Ji tapo dažna festivalio kviestine dainininke, atliekanti pagrindinius vaidmenis operose. Dezdemona (Rossini „Otello“, 2007), pagrindinis vaidmuo viename, kitame muzikiniame filme. 2007 m. O. Peretyatko laimėjo antrąją premiją „Operalia“ konkurse ir debiutavo Berlyno valstybinėje operoje R. Wagnerio „Parsifalyje“ , o Berlyno Komiškosios operos teatre „Hofmano pasakose“ suvaidino Olimpiją.

Prasidėjo intensyvus kūrybos metas. Nauji vaidmenys spalvino sceninę biografiją: Džilda „Rigoletas“, 2008), Siuzana („Figaro vedybos“, 2009), Džiuljeta („Kapuleti ir Monteki“, 2011) ir Elvyra („Puritonai“, 2012), koncertai Vokietijos, Italijos teatruose ir koncertų salėse. Jai buvo svarbu kaupti repertuarą, visada būti pasiruošusiai išeiti į sceną. Parengusi pagrindinį vaidmenį Roberto Lepage'o pastatytoje I. Stravinskio „Lakštingaloje“ (2009), Peretyatko pasirodė Kanadoje, Provanse Ekso festivalyje, Liono operoje, Brukline. Dainininkė pradėta vertinti ne tik už G. Rossini operų herojų, bet ir W. A. Mozarto muzikos atlikimą… Reikšmingai bendradarbiauta su dirigentais Marcu Minkowskiu, Danieliu Barenboimu. Su režisieriumi Dmitrijumi Černiakovu Berlyno valstybinėje operoje kūrė Marfos vaidmenį „Caro sužadėtinėje“.

MET operoje Olga debiutavo 2014 metais. La Scala Milane ją angažavo Dezdemonos vaidmeniui G. Rossini operoje „Otelo“. Atsivėrė didžiųjų operos teatrų scenos Hamburge, Vienoje, Miunchene, Ciuricho, Madrido, Monrealio, Paryžiaus, Briuselio, Tokijo, Buenos Airių, Londono, Sankt Peterburgo, Maskvos teatruose, Zalcburgo, Ekso, Bremeno ir kituose festivaliuose.

„Simpatiška Olga Peretyatko lengvai įsitraukia į pokalbį. Kalba švelniu rusišku akcentu, kuris elegantiškai tarsi tamsus aksomas apgaubia jos vokiškus žodžius“, – rašė vokiečių žurnalistas „Berliner Morgenpost“. 2012 m. susituokė su Michele Marinotti. Taip save pristatydavo ir reklamai. Olga Peretyatko-Mariotti ir Vittorio Grigolo triumfuoja filme „Lučija di Lamermur“, – pristatoma visuomenei (www.operawire.com).

Dabar su antruoju vyru sulaukusi dukrelės, retą laisvalaikio dieną ji stengiasi atsipalaiduoti, pabūti tyloje, pavartyti gerą knygą ir jausti tik mamos rūpestį. Minimaliai kalba, nedainuoja. Nebent kokią nors žavią lopšinę. Vieną iš tų pasaulio vaikams dainuojamų melodijų, 16 kurių įrašė į kompaktinę plokštelę, sugebėdama išreikšti platų emocijų spektrą ir gražaus balso meliką. Plokštelė sulaukė apdovanojimų.

Rossini, Bellini, Donizetti, Mocartas, Richardas Straussas – tai kompozitoriai, kuriais remiasi Peretyatko karjera. Kaip teigė muzikos kritikai, jos balsas pasikeitė, tapo turtingesnis ir brandesnis, sodresnis. Labai didelės įtakos balso plėtotei, brandai, raiškos įvairovei turėjo Richardo Strausso muzika.

Vilniuje S. Quatrini suformuotas Olgos Peretyatko pasirodymas buvo labai patrauklus. Pirmojoje dalyje ypatingai balso specifiką ir dainininkės amplua atliepiantys bel canto šedevrai – Gaetano Donizetti muzika. P. Peretyatko demonstravo prigimtinį muzikalumą, muzikanto profesionalumą formuojant kompozitoriaus tekstą, puikiai valdomą koloratūrinio soprano balsą ir aktorinius įgūdžius. Antrojoje dalyje viešpatavo Rossini muzikos, Olgos ir Quatrini charizma. Operos seria reformatoriaus kūrybos žaismė buvo organiška, „šarminga“, pagavi. Buvo galima gyvai išgirsti įspūdingas, tiksliai intonaciškai atliekamas Arditi valso „Il bacio“ koloratūrų improvizacijas.

Žavėjo abiejose dalyse orkestro atliktos Donizetti ir Rossini operų uvertiūros. Sveikinimai bosiniu klarnetu grojusiam orkestro artistui! Netikėta ir Lietuvoje negirdėta. Solisto pavardę vertėjo parašyti programėlėje. Tai unikalus atvejis! Puikiai buvo pritarta operų arijoms: galantiškai, ažūriškai, subalansuotų orkestro grupių harmonija ir subtilia dinamika. Orkestro solistams dirigento buvo leista parodyti savo muzikalumą ir meistrystę. Ramios, kvėpuojančios pauzės, šiems kompozitoriams būdingi išdainuoti instrumentų solo.

Operos meno vadovas S. Quatrini parodė savo stilių, muzikos supratimą. Klausytojai lauks naujų pasaulio operos meistrų: bus į ką lygiuotis jauniesiems.

Susiję nariai

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Pianistė, edukologijos mokslų daktarė, Mykolo Riomerio universiteto profesorė