Pagerbtas kompozitorius prof. Vytautas Laurušas

Birželio 1 dieną LMTA Juozo Karoso salėje buvo pagerbtas prieš penkerius metus kelią žemėje baigęs buvęs rektorius, kompozitorius prof. Vytautas Laurušas. 2023 m. LMTA išleido doc. Rolando Aiduko parengtą rinkinį „Dainos choruiׅ“. Tačiau pandemija sutrukdė reikiamai jį pristatyti. Šį kartą į J. Karoso salę rinkosi kompozitoriaus šeimos nariai, draugai, du chorai: Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ jaunių choras „Cantus gracilis“ (vadovas Rolandas Aidukas) ir Lietuvos mokslų akademijos mišrus choras (vadovė Judita Taučaitė, chormeisterė-koncertmeisterė Greta Balzaravičiūtė).

V. Laurušo našlė prof. Irena Laurušienė padėkojo už reikšmingą R. Aiduko darbą ir patikino, kad dabar jos gyvenimo misija – puoselėti kilnaus, nesavanaudžio žmogaus, aistringo kūrėjo V. Laurušo atminimą, viešinti jo palikimą. Ji mano, kad reiktų atgaivinti ir operą „Paklydę paukščiai“. Gražus baigiamasis jos choras-daina, atspausdinta ir šiame rinkinyje.

Pristatydamas rinkinį R. Aidukas teigė, kad V. Laurušas muziką rašė įvairios sudėties kolektyvams: vaikų, moterų, vyrų, mišriems chorams. Todėl ir leidinyje atspausdinti kūriniai mišriam, lygių balsų vaikų, moterų, vyrų chorams. Publikuojamos kelios originalios, dvi harmonizuotos liaudies dainos. Įdomus yra vėlesnį kūrybos laikotarpį reprezentuojantis originalus, lietuvių liaudies dainų tekstais sukurtas diptikas „Liaupsės saulei“. Tirdamas V. Laurušo palikimą R. Aidukas išsiaiškino, kad V. Laurušas sukūrė per trisdešimt dainų chorams.

ir V. Laurušo kamerinė vokalinė kūryba. Ne vieną kūrinį dainuoja choras „Cantus gracilis“ (vadovas R. Aidukas). Šiam chorui pats kompozitorius dedikavo žaismingą, moderniai komponuotą dainą „Bitė ritė“, ne kartą skambėjusią įvairaus pobūdžio vakaruose. Kadaise populiari buvo ir „Ežerų krašto“ daina, atliekama ne tik choro, ansamblių, bet ir labai populiaraus Edmundo Kuodžio bei Jono Girijoto vokalinio dueto. S. Šimkaus vardo konkurse premiją yra pelniusi daina „Į tėviškę“.

Vienas ryškiausių V. Laurušo kūrinių – vyrų chorui skirta kompozicija „Nakties balsai“. Ne tik todėl, kad 1969 m. tarptautiniame konkurse Italijoje pelnė Pirmąją vietą, bet ir chorui suteikė daugiau galimybių atskleisti kūrybišką požiūrį į chorą. 1989 m. vėl tarptautiniame konkurse pripažinimo sulaukė Laurušo ir „Liaupsės saulei“.

Chorų vadovams bus reikalingas ir naudingas rinkinys, pateikiantis pluoštą skirtingos stilistikos V. Laurušo kūrinių. Chorai turėtų būti dėkingi doc. R. Aidukui.

Šią popietę susirinkusieji paklausė chorų atliekamų V. Laurušo dainų. Pažiūrėjo R. Aleknaitės-Bieliauskienės sukurto dokumentinio filmo „Žmogus su laiko žyme“ fragmento, kuriame išgirdo ir pamatė kalbantį prof. V. Laurušą.

Norėčiau priminti prasmingus V. Laurušo pasakytus žodžius, kurie ir šiandien verčia mus susimąstyti: „Mes laisvi. Tačiau laisvė negali būti suvokta kaip galimybė gyveni kaip panorėjus... Pritaikyčiau seniai patikimus savo veiklos metodus: gyventi sąžiningai, dorai įvertinti situaciją, įsigilinti į pasaulio patirtį, savąją istoriją ir pradėti profesionaliai ir sąžiningai veikti. Tai – svarbiausia.“

Susiję nariai

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Pianistė, edukologijos mokslų daktarė, Mykolo Riomerio universiteto profesorė