Pasikalbėjimai po festivalio. 26-asis tarptautinis akordeono festivalis „Vilnius 2023“

Publikuota: 2024-02-10 Autorius: Eduardas GABNYS
Pasikalbėjimai po festivalio. 26-asis tarptautinis akordeono festivalis „Vilnius 2023“

Praėjusių metų lapkritį vyko tradicinis Tarptautinis akordeono festivalis „Vilnius 2023“, sukvietęs nemažai šio unikalaus instrumento virtuozų iš Serbijos, Ukrainos, Italijos, Belgijos ir net iš tolimosios Kinijos. Labai svarbu, kad renginyje dalyvavo daug Lietuvos atlikėjų, tarp jų gausus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Akordeono katedros studentų būrys, o tai nuteikia optimistiškai.

Kiekvieną rudenį akordeono muzikos mylėtojai nekantraudami laukia šio populiaraus renginio, vykstančio mėgstamiausiose vilniečių koncertinėse erdvėse. Manau, kad ir 26-oji akordeono muzikos fiesta jų nenuvylė – skambėjo įvairių stilių muzika, tad savąją rasti galėjo kone kiekvienas.

Vilniaus festivaliai rengiami nuo 1986 metų, tad turi gana ilgą gyvavimo istoriją. Organizuoti pirmuosius renginius būdavo nelengva, atlikėjų pavykdavo pasikviesti tik iš vadinamojo socialistinio bloko šalių. Džiaugtasi, jei atvykdavo akordeonistų, dažniausiai mūsų atlikėjų bičiulių, iš Lenkijos, Čekoslovakijos, Baltarusijos, Ukrainos. Tačiau pats tokių tarptautinių renginių faktas turėjo nepaprastai didelę reikšmę akordeono meno raidai Lietuvoje: mūsų atlikėjai įgydavo daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, plėtė koncertinį repertuarą, lietuvių kompozitoriai ėmė aktyviau rašyti akordeonui. Kūrėsi nauji akordeonistų ansambliai, jie būdavo kviečiami koncertuoti ir užsienio šalyse. Buvo įkurta Lietuvos akordeonistų asociacija, kuri, be festivalių, inicijuodavo ir kitus svarbius renginius – konkursus, seminarus ir pan., kiek vėliau iš Italijos instrumentų fabrikų į Lietuvą atkeliavo pirmieji akordeonai, atitinkantys profesionalius reikalavimus.

26-asis tarptautinis akordeono festivalis „Vilnius 2023“ patvirtina šio populiaraus instrumento brandą Lietuvoje, susiformavusią ir vis tvirtėjančią nacionalinę akordeono mokyklą. Kad „Muzikos barų“ skaitytojai susidarytų kuo platesnį įspūdį apie festivalį, parengiau keletą interviu su jo dalyviais ir organizatoriais.

Kalbėjausi su festivalio meno vadovu, Lietuvos akordeonistų asociacijos prezidentu, LMTA Akordeono katedros vedėju prof. Raimondu SVIACKEVIČIUMI.

– Profesoriau, kiek pamenu, organizuojant akordeono festivalius dalyvaujate ne mažiau kaip du dešimtmečius. Daugelį kartų pats grojote ir solo, ir su įvairiais kameriniais ansambliais. Per šį laikotarpį įgijote didelę vadybinę ir meninę patirtį, juk asociacija organizuoja ne tik festivalius, bet ir konkursus, seminarus. Kokios mintys ateina po 26-ojo festivalio?

– Vilniaus akordeono festivalių meno vadovas esu nuo 2008-ųjų, bet dar studijų metais dalyvaudavau koncertuose, stebėdavau savo tėčio, pirmojo meno vadovo ir organizatoriaus Ričardo Sviackevičiaus darbą. Vėliau jam padėdavau planuoti programas, taigi tarsi natūraliai atėjau į meno vadovo poziciją. O dėl paskutinio festivalio... Džiaugiuosi, kad visi koncertai įvyko, visi kviesti muzikantai sutiko dalyvauti ir puikiai atliko savo misiją. Manau, klausytojai liko patenkinti, kaip ir atlikėjai po nuoširdaus publikos priėmimo.

– Koks festivalio tikslas?

– Skleisti profesionalią akordeono kultūrą, edukuoti visuomenę, integruoti akordeoną į Lietuvos kultūros lauką, pristatyti aktualiausias pasaulio tendencijas, atlikėjus, formuoti modernų akordeono veidą keičiant nusistovėjusius stereotipus.

Siekiami tikslai jau duoda teigiamų rezultatų, dėl festivalio prestižo palankiau vertinami įvairūs projektai ir atlikėjai, tad laimi visa mūsų bendruomenė. Jaunimas turi neįkainojamą galimybę kasmet gyvai išgirsti geriausius atlikėjus, patys dalyvauti koncertuose, o tai stiprina motyvaciją, gilina interpretavimo suvokimą ir pan.

– Kokiais principais vadovaujantis sudaroma festivalio programa?

– Sudarant programą labai svarbus aspektas yra plati atlikėjų geografija ir jų įvairovė. Tačiau ne visada viskas pavyksta – muzikantai užsiėmę, turi savo gastrolių grafikus, dažnai sumanymų nepavyksta realizuoti dėl išaugusių honorarų ir neįkandamos sąmatos.

– Kuo išskirtinis buvo 26-asis festivalis? Kokia skambėjo muzika, kokie atlikėjai dalyvavo?

– Festivalis išsiskyrė plačia solinių programų panorama. Mums pavyko pakviesti aukščiausio lygio muzikantus, pelniusius tarptautinį pripažinimą. Belgų akordeonistas Philippe´as Thuriot atliko intriguojančią programą „Skara B“ – joje visiškai naujai interpretavo J. S. Bacho ir D. Scarlatti kompozicijas, papildydamas jas savo improvizacijomis. Pasirodė vienas geriausių jaunųjų Ukrainos akordeonistų, daugelio tarptautinių konkursų, tarp jų ir „Vilnius 2019“, laureatas, virtuozišku griežimu išsiskiriantis atlikėjas iš Odesos Oleksii Murza. Mūsų senas bičiulis, kurio meistriškumo pamokas pamėgo LMTA studentai, ryškus XXI amžiaus akordeono muzikos interpretatorius iš Serbijos Vladimiras Blagojevićius pristatė specialiai festivaliui užsakyto šveicarų kompozitoriaus Matthiaso Arterio kūrinio „Gletscherspalte“ premjerą.

Pirmą kartą Lietuvoje koncertavo pasaulyje pripažintos suomių akordeono mokyklos atstovas, universalus atlikėjas ir kompozitorius Veli Kujala. Jo koncerte taip pat skambėjo festivaliui užsakytas premjerinis suomių autoriaus opusas. Tolimiausias svečias Zhiyuan Zhangas, vienas ryškiausių Kinijos jaunosios kartos atlikėjų, daugelio tarptautinių konkursų laureatas, prestižinių apdovanojimų laimėtojas, publiką sužavėjo atlikimo preciziškumu, tad ji ilgai nepaleido atlikėjo nuo scenos.

Šalia pasaulinių akordeono metrų reikia paminėti ir mūsų šalies jaunuosius atlikėjus, pasirodžiusius su solinėmis programomis. Visų pirma tai koncerto „Erdvė jauniesiems talentams“ dalyviai Jonas Vozbutas ir Mantas Leonardo Lizzi. Abu atlikėjai, nors dar tik konservatorijos mokiniai, yra daugelio tarptautinių konkursų laureatai, solidžiai reprezentuoja Lietuvą pasaulyje. Jau ne vieni metai jie yra globojami M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo.

Festivalyje turėjo galimybę pasirodyti beveik visi LMTA Akordeono katedros studentai. Jiems buvo skirti net du koncertai, skambėjo ne tik solinė, bet ir įvairių sudėčių kamerinių ansamblių atliekama muzika.

– Ką galėtumėte pasakyti apie dalyvavusius kamerinius ansamblius?

– Akordeonas tradiciškai skamba įvairių ansamblių sudėtyse, ypač kai atliekama modernioji muzika. Į festivalį pasikvietėme keletą kamerinių ansamblių. Vienas jų – Augustino Rakausko (akordeonas) ir Gretos Staponkutės-Rakau (altas) duetas „Tutto a dio“. Šiuo metu Šveicarijoje gyvenantis šeimos ansamblis vertinamas už aukštą profesionalumą ir charizmatiškumą. Programoje šalia Gabrielio Fauré, Dobrinkos Tabakovos, Erwino Schulhoffo, Astoro Piazzollos, Ernesto Blocho kūrinių skambėjo ir specialiai duetui parašytas naujas Silvijos Miliūnaitės opusas.

Gilus ir prasmingas buvo Dalios Dėdinskaitės (smuikas), Glebo Pyšniako (violončelė) ir Tado Motiečiaus (akordeonas) trio pasirodymas. Atlikėjai festivaliui parengė programą „Svetimi namai“, joje klausytojams pateikė dailininko Matvejaus Vaisbergo ir Lietuvos žydų tautybės kompozitorių A. Šenderovo, J. Heifetzo, J. Achrono ir kitų tapybos ir muzikos sintezę, vaizduojančią Žagarės miestelio žydų gyvenimą. Būtina paminėti ir baigiamąjį festivalio koncertą, kuriame bandonininkas iš Kalabrijos Marco Gemelli kartu su Valstybiniu Vilniaus kvartetu atliko geriausius Astoro Piazzollos kūrinius. Vilniaus rotušės salėje susirinkusi publika atsidūrė nepriekaištingai atliekamos nuostabios tango muzikos sūkuryje.

Plačias ansamblinio muzikavimo galimybes parodė ir mūsų studentai, labai atsakingai ruošęsi festivalio koncertams. Klausytojai išgirdo įvairiausių sudėčių ansamblius – tiek vien akordeoninius, tiek ir su kitais instrumentais. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi mūsų talentingais studentais.

– Ar lengva išlaikyti publikos dėmesį per visą festivalį? Kas pagrindiniai klausytojai ir kokios muzikos laukia plačioji auditorija?

– Festivalis labai laukiamas klausytojų. Akordeono gerbėjai likus keliems mėnesiams iki jo pradžios rašo mums, tikslinasi programas. O publika įvairi. Nuolatiniai lankytojai – akordeono muzikos mylėtojai, kurie kokiu nors būdu yra susidūrę su instrumentu (groja vaikai, šeimose puoselėjama griežimo akordeonu tradicija). Jie dažniausiai akordeoną tarsi atranda iš naujo, išgirsta netikėtuose jiems kontekstuose. Žinoma, vieni būna sužavėti, kiti kiek nusivilia neišgirdę tradicinio populiariojo muzikavimo. Kita dalis publikos – akordeono pedagogai, Lietuvos akordeonistų asociacijos nariai, studentai, moksleiviai. Jiems festivalis visada yra gera motyvacijos dozė.

– Kokia festivalio reikšmė Lietuvos akordeono meno raidai, mūsų muzikinei kultūrai?

– Neabejotinai didžiulė. Festivaliai leidžia Lietuvos akordeono bendruomenei nuolatos būti pasauliniame akordeono meno kontekste, skatina jaunosios atlikėjų kartos pažangą. Dėl aukštos kokybės renginių – festivalių, konkursų, interpretacijos seminarų – mūsų šalies akordeono menas vertinamas pasaulyje, o Lietuva neretai vadinama akordeono šalimi.

– Užduosiu vieną delikatų klausimą: kaip pavyko surengti tiek nemokamų koncertų?

– Atsakymas trumpas – dėl Kultūros tarybos finansavimo, partnerių ir rėmėjų dėka. Ačiū jiems. Iš 11 koncertų tik vienas buvo mokamas. Džiaugiamės, kad galime publikai pasiūlyti tiek nemokamų koncertų, o ji atsidėkoja už tai gausiai juos lankydama ir karštais aplodismentais.

– Kas realiai vykdo, administruoja festivalį?

– Stengiamės visas problemas spręsti patys. Turime didelį būrį savanorių – mokytojų, studentų, muzikos mėgėjų. Tik jų padedami suvaldome dalyvių ir klausytojų srautus.

– Festivalio metu buvo rengiamos žymių pedagogų, festivalio atlikėjų meistriškumo pamokos. Ar studentai buvo aktyvūs?

– Aktyvumas pakankamas, bet ne visi studentai ir kasdieniame gyvenime yra aktyvūs. Tačiau daugelis spėjo apsilankyti visų pedagogų pamokose, jose dažniausiai patys grojo savo repertuarą, kartais stebėjo kolegas. Meistriškumo pamokas šiemet rengė labai skirtingų akordeono mokyklų atstovai, todėl studentai gavo ypač daug naujos informacijos. Manau, kad tai yra unikali galimybė pasisemti žinių iš tokių patyrusių pedagogų ir atlikėjų. Mes stengiamės kiekvienais metais organizuoti tokias meistriškumo pamokas.

– Ar sulaukėte žiniasklaidos dėmesio?

– Žiniasklaida į visus festivalius ir renginius reaguoja vienodai – jei jiems išsiunčiamas paruoštas pranešimas spaudai, tai kartais paskelbia (jeigu tuo metu neturi svarbesnių straipsnių). Pati Lietuvos žiniasklaida, deja, neturi didesnio intereso. Labai pasigendame ir kritikų, kurie galėtų profesionaliai įvertinti koncertus, dėmesio.

– Kokios mintys dėl būsimo festivalio 2024-aisiais?

– Planų yra daug, su kai kuriais atlikėjais jau esame suderinę jų dalyvavimą, su kitais dar deriname. Numatytas spalvingas, naujų, negirdėtų projektų pateikti žadantis jau 27-asis Vilniaus akordeono festivalis.

***

Į festivalio programą ryškiai įsiliejo mūsu jaunimas. Nutariau po studentų koncerto pašnekinti LMTA magistrantą, tarptautinių konkursų laureatą Edviną CILINDZĄ.

– Edvinai, sveikinu puikiai pasirodžius festivalyje. Turbūt labai atsakingai ruošeisi?

– Vilniuje susirenka daug akordeono profesionalų iš viso pasaulio, todėl kvietimas dalyvauti tokiame renginyje visada sukelia teigiamų jausmų, norą tobulėti ir prisistatyti publikai. Festivalyje dalyvauju ne pirmus metus, tačiau kasmet bendraudamas su atlikėjais iš kitų šalių, su dėstytojais ir kolegomis studentais patiriu nepakartojama jausmą ir jaudulį. Tokio lygio renginyje šiek tiek slegia atsakomybė, nes paruoštą programą norisi pateikti klausytojui kuo geriau, maksimaliai atskleisti visus jos niuansus.

– Kokie įspūdžiai iš meistriškumo pamokų?

– Nuostabu, kai jauniems atlikėjams, studentams sudaroma galimybė festivalio metu dalyvauti tarptautinėje meistriškumo sesijoje, kurioje dėstytojai iš viso pasaulio dalinasi savuoju muzikos suvokimu, padeda rasti būdų savitai atlikti muziką. Dalyvauti meistriškumo pamokose visada yra garbė ir atsakomybė, bet pirmiausia puiki galimybė plėsti akiratį. Labai gaila, kad šių metų meistriškumo sesija man kaip studentui buvo paskutinė, nes baigiu studijas LMTA. Viliuosi ateityje dalyvauti kaip klausytojas.

***

Kalbėjausi su jaunu pedagogu, LMTA Akordeono katedros lektoriumi, daugelio konkursų laureatu Tadu MOTIEČIUMI.

– Mielas Tadai, prašau „karšto“ interviu, nors keletos žodžių apie dalyvavimą festivalyje, studentų pasirodymą jame. Na, gal dar apie artimiausius planus...

– Vilniaus festivalyje teko dalyvauti ne kartą, bet kiekvienas pasirodymas būna ypatingas. Šiais metais su kolegomis, nuostabiais muzikantais Dalia Dėdinskaite ir Glebu Pyšniaku, atlikome litvakų bei kitų su Lietuva susijusių kompozitorių programą, kuri, jaučiau, paliko gerą įspūdį klausytojams. Taip pat esu labai patenkintas savo studentais, dalyvavusiais kituose festivalio koncertuose.

Artimiausi planai – labai dideli: be nuolatinio pedagoginio darbo, šiais metais ketinu bendradarbiauti su vienu kompozitoriumi (kol kas paslaptis, su kuriuo) ir į pasaulį paleisti naują koncertą akordeonui ir styginių orkestrui. Planuose yra ir keletas naujų kamerinės muzikos programų su įvairiais muzikantais. Dar tikiuosi parengti savo aranžuočių akordeonui rinkinį. Taigi planų nemažai...

***

Pasinaudojau proga paklausinėti šeimyninio dueto „Tutto a dio“ narį Augustiną RAKAUSKĄ, jauną, nors jau nemažą meninę patirtį sukaupusį muzikantą. Jis šiuo metu gyvena Šveicarijoje, bet spėja darbuotis ir Vytauto didžiojo universiteto Muzikos akademijoje.

– Kaip jaučiatės abu su Greta grįžę į tėvynę, kokį įspūdį padarė taip gausiai į jūsų koncertą susirinkę akordeono fanai?

– Į Vilniaus akordeono festivalį atvykome pasiilgę Lietuvos klausytojų, o į koncertų salę, galima sakyti, patekome tiesiai iš lėktuvo. Buvome be galo nustebę, kad Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekoje buvo visiškas anšlagas – žmonės sėdėjo net ant palangių, nes organizatoriai nesitikėjo, kad ateis dvigubai žmonių, negu salėje telpa! Visada gera grįžti į Lietuvą ir susitikti su be galo šilta publika, pristatyti naujas, ypač lietuvių kompozitorių kūrinių, programas.

– Gal pasidalintum artimiausiais kūrybiniais planais?

– Šiais metais vesiu daug meistriškumo kursų įvairiuose Europos kampeliuose. Artimiausiu metu tai turėčiau daryti Italijoje, pavasarį – Lenkijoje, taip pat Prancūzijoje ir Portugalijoje. Vasaros pabaigoje pietvakarių Šveicarijos Alpėse planuoju vėl rengti akordeono studentų akademiją su interaktyviomis veiklomis, kursais bei koncertiniu turu. Planų daug, bet jie koreguojami į mūsų šeimą ateinančio mažylio. Tai – šiuo metu man svarbiausias „kūrybinis projektas“.

***

Labai parūpo pralėkusį festivalį aptarti su kolega prof. Ričardu SVIACKEVIČIUMI, su kuriuo beveik prieš keturis dešimtmečius inicijavome pirmuosius tarptautinius akordeono muzikos festivalius Lietuvoje.

– Mielas kolega, kokie 26-ojo Vilniaus akordeono festivalio įspūdžiai? Turbūt turite pastabų ir pasiūlymų organizatoriams, juolab kad festivaliui vadovauja sūnus?..

– Džiaugiuosi, kad festivalis gyvuoja, auga, tvirtėja. Pradžia 1986-aisiais tikrai buvo sunki. Dėl suprantamų priežasčių galėjome pakviesti tik artimiausius kaimynus. Pamenu, kai į antrąjį festivalį atvyko suomių akordeonistas Unto Jutilla, širdį užplūdo tokie jausmai, tarsi būtume peržengę tarpvalstybinę sieną. Laikai iš tiesų pasikeitė – atsivėrė plačios galimybės pasikviesti muzikantų iš viso pasaulio. O ir jaunimas, naujieji organizatoriai, mąsto visiškai naujai. Skamba daug modernios XXI a. muzikos, užaugo profesionali Lietuvos atlikėjų karta, akordeonui daugiau rašo mūsų kompozitoriai. Puiku, kad aktyviai reiškiasi studentai, nepaprastai svarbūs yra meistriškumo kursai, kurių mūsų laikais būdavo mažoka. Linkiu festivaliui puikios ateities.

Susiję nariai

Eduardas Gabnys

Eduardas Gabnys

Akordeonininkas, tarptautinių konkursų laureatas, Lietuvos akordeonistų iacijos meno vadovas, LMTA profesorius

Raimondas Sviackevičius

Raimondas Sviackevičius

Akordeonistas

Ričardas Sviackevičius

Ričardas Sviackevičius

Akordeonininkas, tarptautinių konkursų laureatas, Lietuvos akordeonininkų asociacijos prezidentas, LMTA profesorius, Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos direktorius

Komentarai