PILIETIŠKUMO UGDYMAS MUZIKOS PAMOKOSE
Spalio 18 dienos popietę Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Karjeros ir kompetencijų centras, reaguodamas į švietimo sistemoje vis labiau akcentuojamą patriotinį moksleivių ugdymą, sukvietė Lietuvos vidurinių mokyklų muzikos mokytojus į nuotolinį renginį, kuriame buvo aptarti aktualūs mokinių pilietiškumą ugdymo klausimai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Jokimaitis pristatė Pilietiškumo ugdymo programos pokyčius, aptarė pilietinio ugdymo aktualijas, įtvirtinant jaunimo pilietinį, kultūrinį tapatumą, ryšį su tauta, akcentuodamas jaunimo socialinės atsakomybės, pagarbos žmogaus laisvėms būtinumą. Buvo atkreiptas dėmesys į muzikos reikšmę gyvenime, jos telkiančią galią, lietuvių liaudies dainų svarbą, ugdant tautinį identitetą, išskirtinę himno, kaip žanro, reikšmę bei į pasaulio kultūrų įvairovę tautinių mažumų muziką bei pagarbą autorių teisėms. R. Jokimaitis pažymėjo medijų raštingumo ir praktinių moksleivių gebėjimų ugdymo, kūrybiškumo skatinimo muzikos pamokose svarbą.
Savo įžvalgomis ir patirtimi dalinosi kompozitorė, profesorė, muzikos kritikė ir apžvalgininkė (muzikos žurnalistė), muzikos meno ir mokslo žurnalo „Muzikos barai“ leidėja ir redaktorė, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė. Profesorė yra aplankiusi arti šimto Lietuvos mokyklų bei sukūrusi naują meninį edukacinį kūrybos žanrą – medijų operą. 2012-2015 metais ji aktyviai dalyvavo Lietuvos meno kūrėjų asociacijos įgyvendintame projekte „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“. Kompozitorės vokaliniai ir vokaliniai-simfoniniai kūriniai yra pelnę nemažai apdovanojimų tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose. Tarp svarbiausių kūrinių – operos – „Mažvydas“ bei „Žilvinas ir Eglė“, kurių libretai parašyti pagal žymių lietuvių rašytojų Justino Marcinkevičiaus ir Vinco Mykolaičio-Putino literatūrinius kūrinius. Profesorė su pedagogais pasidalino savo veiklų spektrą apimančiomis idėjomis bei metodiniais patarimais, galinčiais paskatinti mokinių pilietinio ugdymo lavinimą.
A. Žigaitytė-Nekrošienė, kalbėdama apie kultūrinį tapatumą ir kompozitoriaus pilietiškąsias nuostatas, pateikė savo sukurtų operų pavyzdžius: opera „Mažvydas“ dienos šviesą išvydo dar iki Sąjūdžio gimimo, „Žilvinas ir Eglė“ dar kartą prikelia legendinį lietuvių epą, opera-misterija „Praregėjimas“, kurios premjera įvyko Tytuvėnų festivalio iniciatyva 2005 metais, menine raiška tarytum pranašavo mūsų išgyvenimus tik ką prasiautusio karantino metu, o operoje-fantasmagorijoje „Frank‘Einstainas-XXIamžius“ kalbama apie bioinžinerijos bandymus keisti žmogaus kūną ir mąstymą. Kompozitorė pabrėžė operos žanro svarbą ugdant fantaziją, kūrybingumą, sisteminį ir asociatyvinį mąstymą. Juk tai – vienintelis žanras, gebantis jungti senąsias patirtis ir naujausias išraiškos priemones, literatūrą, muziką ir vizualines išraiškos priemones...
A. Žigaitytė-Nekrošienė informavo muzikos mokytojus ir apie programoje „Kultūros pasas“ dalyvaujančius Lietuvos muzikų sąjungos projektus – interaktyvių susitikimų ciklas „Muzikos paslaptys“, edukacinės programos „Tarp natų“, „Operos žavesys“ gali pasiekti mokyklas ir realiais susitikimais, ir nuotolinėmis pamokomis. Moksleiviai laukiami ir Vilniuje, „Muzikos svetainėje“. Būtent čia gimsta Medijų operos teatras, kurio pirmasis pastatymas, skirtas Lietuvos operos gimimui, valstybingumo simboliu tapusiai „Traviatai“, suformavusiai net 82 metus trukusią unikalią net ir pasaulio mastu tradiciją. Pasak pranešėjos, su kūrybingu jaunimu atrasta meninė-edukacinė operos raiškos forma, leisianti sukurti ne vieną daugiaprasmį pastatymą.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, muzikologė Virginija Apanavičienė, aptardama etninės tapatybės lietuvių kompozitorių kūryboje klausimus, paminėjo V, Kudirkos „Tautišką giesmę“, J. Naujalio „Lietuva, brangi“, St. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“, dainų švenčių, įtrauktų į UNESCO kultūrinio paveldo registrą fenomeną, lietuvių kompozitorių J. Karnavičiaus, V. Klovos, B. Dvariono operas istoriniais siužetais, kompozitorių J. Juzeliūno, B. Kutavičiaus, A. Žigatytės, O. Narbutaitės, G. Kuprevičiaus ir kitų kūrinius, susijusius su regionine tematika – Žiemgala, Dzūkija, Mažąja Lietuva, Vilniumi. Anot prelegentės, kai kurie kūriniai yra tapę muzikiniais paminklais išnykusioms gentims (V. Bartulio oratorija „Kuršiai“, B. Kutavičiaus „Iš jotvingių akmens“ ), Mažosios Lietuvos kultūriniam regionui (G. Kuprevičiaus opera „Prūsai“, A. Žigaitytės - „Mažvydas“, A. Bražinsko –„Kristijonas“).
Virtualiame renginyje dalyvavo 295 įvairių Lietuvos mokyklų mokytojai, kurie pateikė klausimų apie galimybę bendradarbiauti su Lietuvos muzikų sąjunga, apie muzikos dalyko ir kitų dalykų galimą teminę integraciją vidurinių mokyklų mokymo procese,
Susiję nariai
Virginija Apanavičienė
Muzikologė
Audronė Žigaitytė-Nekrošienė
Kompozitorė, profesorė, muzikos kritikė ir apžvalgininkė (muzikos žurnalistė), muzikos meno ir mokslo žurnalo "Muzikos barai" leidėja ir redaktorė, leidėja (kompaktinės plokštelės, knygos), organizatorė (vadybininkė, prodiuserė)