Pirmą kartą surengta Meno kūrėjų apdovanojimų ceremonija

Tarsi patvirtindamas savo spalio 1-ąją ištartus žodžius apie meno kūrėjų bendrystę, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis pakvietė prie LMS renginio Valdovų rūmuose prisijungti ir kitas asociacijas, apdovanojančias iškiliausius savo narius. Taigi pirmą kartą Didžioji muzikų šventė virto LMKA apdovanojimų švente.

Pirmajame naujos iniciatyvos renginyje buvo įteiktos dailininkų, fotomenininkų, literatūros vertėjų, muzikų ir rašytojų kūrybinių organizacijų premijos ar prizai bei daugiau kaip du dešimtmečius teikiama Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija.

„Tai yra nuostabi iniciatyva, visada vertinu užgimstančias tradicijas. Padėkoti tikrai negali būti per daug. Tikiu, kad ši iniciatyva gyvuos dešimtmečiais. Tai – ne tik šventė, bet ir padėka už asmeninę šventę, kurią patiriame susidūrę su meno kūriniais“, – sveikindamas kalbėjo kultūros ministras Simonas Kairys.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda renginyje negalėjo dalyvauti, tad jo sveikinimą perskaitė vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė. „Tik drąsi, stipri ir laisva kurti menininkų bendruomenė gali sukurti orią visuomenę“, – nuskambėjo G. Nausėdos žodžiai. Pasak Prezidento, meno kūrėjai nusipelno didžiausios pagarbos, dėmesio ir pastangų jų kūriniams pažinti. Taip pat būtina sudaryti deramas, šiuolaikinio kūrėjo poreikius atitinkančias kūrybos sąlygas, stiprinti meno kūrėjų organizacijas, kurti glaudesnius bendradarbiavimo tinklus, plėtoti erdves ir platformas, kurios leistų menininkams savo pasiekimais dalintis su plačiąja visuomene. „Stiprios visuomenės ir bendruomenės yra ne tik tos, kurios žino, pažįsta ir gerbia savąsias tradicijas, bet ir tos, kurios įprasmina savąjį kūrybinį potencialą, kurdamos naujas“, – sveikinime teigė šalies vadovas, pabrėždamas meno kūrėjų vaidmenį kuriant gerovės Lietuvą.

Meno kūrėjų apdovanojimų laureatus pasveikino ir Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. „Kiekvienas iš jūsų esate ir mokytojas, padedantis pastebėti reikšmingas detales, ir veidrodis, atspindintis realybės mimikas, ir statytojas, vedantis pasaulį į priekį. Savais unikaliais būdais, pasirinktomis raiškos priemonėmis jūs užduodate reikšmingus klausimus, padedate kritiškai mąstyti, pažvelgti į mus supantį pasaulį kitokiu žvilgsniu ir primenate, kas yra svarbiausia. Džiaugiuosi jūsų išskleistais talentais, gebėjimu įkvėpti bei pasiekimais, kurie neabejotinai prisideda ir prie mūsų valstybės stiprinimo. Linkiu ir toliau kasdien kurti atvirą, drąsią, nuolat augančią Lietuvą!“ – sakoma premjerės sveikinime.

Muzikinę renginio dalį pradėjo „Auksinio disko“ laureatas solisto instrumentininko kategorijoje Daumantas Kirilauskas. Pianistas koncertavo daugelyje Europos šalių, JAV, Irane, skambino su visais Lietuvos orkestrais, taip pat su Latvijos „Sinfonietta Rīga“, Suomijos „Lappeenranta City Orchestra“, „Kremerata Baltica Soloists“. Pasirodo įvairiuose festivaliuose, yra dažnas tarptautinių Thomo Manno, „Gaidos“ festivalių svečias. Išleido 14 solinių albumų. Daumanto Kirilausko repertuaras aprėpia laikotarpį nuo baroko iki naujausių 21 a. kompozicijų, tačiau itin svarbią vietą užima Ludwigo van Beethoveno kūryba, tad ir šventiniame vakare skambėjo jo Sonata As-dur Nr. 12, op. 26.

„Ne dėl to kuriame meną, kad įvertintų, bet kai įvertina, smagu“, – atsiimdamas „Auksinį diską“ sakė D. Kirilauskas.

Lietuvos dailininkų sąjungos apdovanojimai – „Aukso ženklelis“ ir „Aukso mūzos“ statulėlė – įteikti tapytojai Arūnei Tornau, grafikei Agnei Dautartaitei-Krutulei ir tekstilininkei Monikai Žaltauskaitei-Grašienei.

„Auksinio disko“ laureatė solisto instrumentininko kategorijoje smuikininkė Rūta Lipinaitytė yra daugelio tarptautinių ir Lietuvos konkursų laureatė. Kaip solistė ji grojo su Dresdeno, Brno, Kataro filharmonijų, Kroatijos radijo ir televizijos, Zagrebo filharmonijos orkestrais, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvos kameriniu, Šv. Kristoforo ir kitais orkestrais. Ypač reikšminga jos kūrybinio kelio atkarpa susijusi su orkestru „Kremerata Baltica“, kuriame smuikininkė grojo nuo jo įkūrimo 1998 m. iki 2014 m.

Nors Rūtos Lipinaitytės repertuaras įvairiapusis, ji labiausiai mėgsta ir dažniausiai atlieka XX a. muziką. Smuikininkė ypač aktyviai propaguotoja šiuolaikinę Lietuvos kompozitorių muziką – tai liudijo ir vakaro metu skambėję kūriniai: Vytauto Germanavičiaus „Šiąnakt mano šešėlis išnyksta sienoje“ (skaitovė Lukrecija Stonkutė) ir drauge su pianiste Jurga Budrevičiūte atliktos dvi dalys (Lydinė ir Dorinė) iš Zitos Bružaitės ciklo „Keturių dermių miniatiūros smuikui ir fortepijonui“.

2022 metais Lietuvos rašytojų sąjunga švęs savo šimtmetį. Šios sukakties išvakarėse įsteigta pirmąja Lietuvos rašytojų sąjungos Šimtmečio premija apdovanotas Vytautas Martinkus – už intelektualią, esmių ieškančią prozą, orią, visada dialogišką laikyseną bei už meno visuomenės labui nuveiktus darbus. V. Martinkus (g. 1943) – rašytojas, meno filosofas, literatūrologas, literatūros kritikas, pedagogas, visuomenės veikėjas, už viso gyvenimo indėlį į Lietuvos kultūrą pelnęs Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją (2018).

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, Lietuvos leidėjų asociacija ir leidykla „Vaga“ po kelerių metų pertraukos vėl įteikė premiją „Auksinė lupa“. Šis apdovanojimas skiriamas redaktoriams, įvertinant jų nuopelnus literatūros kūrinio kelyje nuo autoriaus ir vertėjo iki išspausdintos knygos. 2021 metų „Auksine lupa“ apdovanota Danutė Kalinauskaitė-Kunickienė už subtilų sudėtingų tekstų redagavimą pasitelkiant rašytojos talentą ir gyvą kalbos jausmą, už autorių ugdymą.

Šių metų naujiena – ir jaunojo redaktoriaus apdovanojimas. Už metodišką ir kūrybišką įvairių leidinių – nuo grožinės literatūros iki akademinių raštų – redagavimą ir mokėjimą dirbti su autoriais apdovanota Erika Malažinskaitė-Valčiukienė.

2021 metų „Auksinio disko“ laureatė solisto dainininko kategorijoje Aušrinė Stundytė (sopranas) šiandien atlieka sudėtingiausius, itin didelio vokalinio ir aktorinio meistriškumo reikalaujančius vaidmenis retai statomose Richardo Strausso, Arnoldo Schönbergo, Sergejaus Prokofjevo ir Dmitrijaus Šostakovičiaus operose. Žinoma, jos repertuare yra nemažai ir dažniau statomų operų personažų. Aušrinė dirba su garsiausiais dirigentais Gianandrea Noseda, Zubinu Metha, Fabio Luisi, Julianu Kovatchevu, Dmitri Jurowskiˊu, Markusu Stenzu, Gabrieliu Feltzu, Franzu Welseriu-Möstu, režisieriais Calixto Bieito, Krzystofu Warlikowskiˊu, Robertu Carsenu, Peteriu Konwitschny, Grahamu Vicku, Davidu Aldenu, Christofu Nelu, Pierreˊu Audi, Tatjana Gürbaca ir kt. Aušrinės Stundytės debiutas 2020 m. Zalcburgo festivalyje – pagrindinis vaidmuo R. Strausso operoje „Elektra“ – buvo vienas ryškiausių praėjusio sezono įvykių ir sulaukė itin didelio spaudos ir publikos dėmesio.

Apdovanojimų vakare A. Stundytė drauge su pianistu Andrejumi Horvinu iš Vokietijos atliko Albano Bergo Septynias ankstyvąsias dainas.

Lietuvos fotomenininkų sąjungos premijas įteikė sąjungos pirmininkas Gytis Skudžinskas. Viena jų apdovanotas Rimantas Dichavičius už archyvo reaktualizavimą ir albumą „Paminklas paminklui“.

„Aš jau ilgai gyvenu, mačiau, kaip gimė Valdovų rūmai – kaip jie buvo atkurti. Tą patį galima pasakyti apie fotografiją, fotografijos meną. Kai paėmiau fotoaparatą į rankas, buvo tik fotografijos pasuose, kriminalinė fotografija ir fotožurnalistai“, – šmaikštavo R. Dichavičius.

Antroji premija paskirta Andriui Repšiui – už kūrybišką aplinkos ir situacijos interpretaciją fotografijos priemonėmis. Laureatas džiaugėsi, kad įvertintos jo pastangos tokią fotografiją paversti ne tik gražiais paveiksliukais, bet ir menu.

Fotografijos kritiko Skirmanto Valiulio premija įteikta Gediminui Kajėnui už rubriką „Fotoistorijos“ bei nuoseklų ir ilgametį darbą fotografijos sklaidos srityje. „Sakoma, kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių, taip man nutiko su fotografija. S. Valiulis pirmasis parodė, kad vaizdus galima skaityti ir kaip epą, ir kaip poeziją. Nuotrauka – pasaulis, kuriame galima paskęsti, paklysti. Paklydimas šiuo atveju – pozityvus dalykas. Tai – džiaugsmo kelionė“, – teigė G. Kajėnas.

Lietuvos tautodailininkų sąjunga apdovanojo skulptorių Rimantą Zinkevičių. Jis įvertintas už kūrybos braižo savitumą, gilų tradicinės medžio skulptūros išmanymą bei šiuolaikinių technologijų taikymą. „Gimiau tautodailininku, užaugau kaip tautodailininkas, turbūt ir mirsiu tautodailininku. Tautodailė – mūsų tautos veidas“, – sakė R. Zinkevičius.

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos 2021 metų premija paskirta Ramutei Skučaitei – už subtilios poezijos takelį, vedantį skaitytoją per gražų ir trapų pasaulį, už jautrią vertėjos klausą.

Ramutė Skučaitė, ką tik atšventusi garbingą 90-mečio sukaktį, daugeliui žinoma kaip vaikų literatūros klasikė, tradicinės poezijos atstovė. Tačiau ji yra ir puiki dramaturgė, vertėja, operų libretų autorė ir vertėja, publicistė, per gyvenimą išleidusi 46 savo kūrybos knygas. Iš tikrųjų jos brandi poezija mato ir rodo tuos pačius dalykus ir suaugusiesiems, ir vaikams, kelia labai panašius klausimus – apie laiką, amžinybę, žmogiškąją būtį, vaiko ir suaugusiojo koegzistavimą. Neatsitiktinai 2009 m. ji buvo įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija už mažų ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę. R. Skučaitė dėkojo lietuviško žodžio vardu, kuriam, anot jos, geriausiai atstovauja poezija, galinti būti ir muzika.

„Auksinio disko“ laureatas kolektyvo kategorijoje Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos jaunimo simfoninis orkestras „Simfukai“ į pirmąją savo repeticiją mokyklos direktorės Laimutės Užkuraitienės iniciatyva susirinko 1999 rudenį, nuo tada surengė daugiau kaip 200 koncertų. Šis jaunatviška energija trykštantis kolektyvas savo koncertų programų įvairove bei atlikimo kokybe geba nustebinti klausytojus ir muzikos profesionalus ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Orkestras yra dalyvavęs ne viename tarptautiniame projekte, pasirodęs su žymiausiais Lietuvos solistais, instrumentininkais, dirigentais. 2001–2008 m. jam vadovavo maestro Modestas Pitrėnas. Šiuo metu orkestro meno vadovas ir dirigentas yra ilgametis Vilniaus Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas, tarptautinio G. Fitelbergo tarptautinio konkurso laureatas Modestas Barkauskas.

2020 metais įveikęs atrankos konkurse Prancūzijoje dalyvavusius 76 kolektyvus, orkestras buvo pakviestas 2022 metų birželį koncertuoti Prancūzijoje, Belforto mieste, vyksiančiame Tarptautiniame muzikos festivalyje. Grupė jaunųjų „Simfukų“ artistų 2022 vasarį išvyksta į Paryžių, kur su jungtiniu 27 Europos šalių jaunimo simfoniniu orkestru grieš Paryžiaus filharmonijos Didžiojoje Pierreˊo Boulezo salėje.

Vakaro koncerte „Simfukų“ pasirodymas tradiciškai džiugino jaunatvišku užsidegimu. Verdi, Bizet, Andrew Lloydo Webberio kūriniai, drauge su R. Lipinaityte atlikta Meilės tema iš Ennio Morricone muzikos filmui „Naujasis „Paradiso“ kino teatras“ ir bisui pagrotas A. Dvořáko „Slavų šokis“ pagrįstai sukėlė pilnos žiūrovų salės ovacijas.

Baigdamas renginį, LMKA prezidentas J. Staselis sakė: „Tikiu, kad šis renginys taps nacionaliniu kūrėjų renginiu. Mes, nevyriausybinės organizacijos, nors ir gyvename nuo projekto iki projekto, tačiau tas tikėjimas ir lemia, kad gyvuojame dešimtmečiais. O šioje tektoninių lūžių aplinkoje privalome kurti savo Lietuvą ir išlikti.“