Pirmasis Vilniaus festivalio-2018 koncertas

Publikuota: 2018-06-05 Autorius: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Pirmasis Vilniaus festivalio-2018 koncertas

Iš trijų imponuojančių, šiame Vilniaus festivalyje pasirodysiančių moterų – Vivica Genaux buvo pirmoji. Festivalis prasidėjo šios Europoje žinomos dainininkės, koloratūrinio soprano, parengta baroko epochos muzikos programa. Vivica Genaux koncertavo su šia stilistika besigilininančiu kameriniu orkestru „Les accents“. Jo meno vadovas ir solistas – smuikininkas Thibault Noally. Koncerto programoje išgirdome dviejų autorių – Georgo Friedricho Händelio ir Alessandro Scarlatti kūrinius.

„Supopsinti“ festivalio koncertų pavadinimai skamba naiviai, neinformatyviai, filharmonijai nesuteikia prestižo (nors sekančią dieną tuo pačiu, primityvius klausytojus privilioti skirtu pavadinimu „Du genijai Italijoje“ koncertavo Paryžiuje). Tačiau melomanams tai nesuprantamos užmačios.

Nors salėje nebuvo klausytojų apgulties, nemalonėjo festivalio pradžios pagerbti ir su dideliu paruošiamuoju darbu pasveikinti Kultūros ministerijos personos, tačiau galima buvo pasidžiaugti atėjusia gera publika. Plojo ir stojosi kai reikėjo.

Tačiau pasiskaičius atsiliepimus apėmė liūdesys. Žurnalistai Vivica Genaux pasirodymą ir publikos reakciją įvertino kaip skirtą populiarios muzikos žvaigždei. Žavi scenoje, betarpiška, simpatiška, randanti tiesioginių kontaktų su klausytojais – tai didelis menininko privalumas. Klausytojų reakcija buvo įdomi. Ne vienas buvo nustebintas tokio pobūdžio dainavimo: liejosi ne horizontalios išdainuotos linijos, bet melodika visa virpėjo tarsi nesibaigiančioje melizmatikoje, virtuozinėje-instrumentinėje ornamentikoje. Įpratusiems girdėti kantileninį dainavimą, muzikinio intelekto, įvairesnės muzikos klausymo spragos sukėlė daug klausimų. Tačiau juk ir Lietuvos atlikėjai (Algirdas Bagdonavičius, Julija Stupnianek, Saulė Šerytė, Renata Dubinskaitė, Nerijus Masevičius) taip pat atlieka baroko epochos kompozitorių kūrybą. Jų pasirenkami kūriniai netgi atspindi platesnę epochos raiškos įvairovę, nei koncerto koncentracija ties pasirinktomis Georgo Friedricho Händelio ir Alessandro Scarlatti virtuozinėmis bravūrinėmis arijomis. Klausytojams kilo klausimai ir dėl neatsakingai pažertų programos teksto autorės faktų. Ar tai ir yra bel canto, kuris pristatytas kaip atliktos muzikos esminis bruožas? Jei jau užsimena, būtina paieškoti tikslesnių apibrėžčių, plačiau paaiškinti daugeliui klausytojų negirdėtos muzikos esmę.

Vivica Genaux – laukiama svarbiausiose pasaulio koncertų salėse, teatrų scenose. Įrašiusi daug plokštelių. Viena jų pavadinta „Baroque Divas“. Svitai valdoma jos virtuozinė technika žavi klausytojus. Arijose ji ryškiai perteikia herojų paveikslus, randa įdomių artikuliacijų emocijoms perteikti. Tačiau vienpusiška programa taip ir neleido išgirsti platesnės, besiliejančios jos kantilenos, tikrojo balso diapazono ir spalvos niuansų. Biografija ir įrašai plokštelėse rodo, kad ji dainuoja ir Glucko, ir Donizetti, ir Rossinio muziką, didžiojo Farinellio repertuarą. Vokalas elastingas, lengvas, prasmingai frazuojama muzika. Gaila, kad girdėjosi nemažai netiksliai intonuojamų fragmentų.

Smuikininkas Thibault Noally – virtuozas. Tačiau orkestras skambėjo sunkiai, grubokai. Gal per didelė jo sudėtis lėmė tiksliai artikuliuojamo ansamblio per didelę dinaminę amplitudę, kuri dažnai dengė solistę.

Koncertas buvo naudingas tiems, kurie nuoširdžiai mėgaujasi nežinoma muzika, ir tiems, kurie negebėdami jos klausyti, skaičiuoja melizmatikos atlikimo dažnius arba gilinasi į aprangos subtilybe.

Susiję nariai

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Pianistė, edukologijos mokslų daktarė, Mykolo Riomerio universiteto profesorė

Komentarai