Suskambo Simono Dacho eilės su Heinricho Alberto muzika
Pažymint garsiojo klaipėdiečio, genialaus XVII a. Baroko epochos Rytprūsių poeto, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Simono Dacho (1605 – 1659) metus, Klaipėdoje nuaidėjo prašmatnus šviesų festivalis, gražuolis Meridianas išskleidė bures su S. Dacho vardu, organizuotos ekskursijos poeto takais Klaipėdoje, kuriais jis vaikščiojo iki 14 metų (bei dar kartą apsilankė 1620-aisias), rengtos diskusijos kultūrinėmis, filosofinėmis temomis ir pan. Numatomi ir kiti renginiai susiję su S. Dacho vardu – paskaitos, moksleivių kūrybinės dirbtuvės, edukacinės programos, performansai, foto parodos ir kt. Visa tai nepaprastai džiugina, nes į Klaipėdos istorinę atmintį pamažu sugrįžta dar viena didi asmenybė, padėsianti klaipėdiečiams geriau pažinti išskirtinę, aukštos kultūros savo krašto praeitį. Vis tik, visi šie renginiai nors yra apie S. Dachą, bet vistiek – šalia S. Dacho.
Todėl nepaprastai vertinga dovana klaipėdiečiams tapo gegužės 29 d. Klaipėdos S. Dacho namų ir vokiečių bendrijos iniciatyva Koncertų salėje įvykęs įspūdingas poezijos ir muzikos vakaras „(Ne) pažįstamas Simonas Dachas“, kurį surengė Vilniaus senosios muzikos ansamblis „Šviesotamsa“, įdomioje ir aktualioje programoje perteikęs autentišką S. Dacho poezijos grožį, paryškintą ir talentingai praturtintą artimiausio bičiulio, kompozitoriaus Heinricho Alberto (1604 – 1659) muzika. Betarpišką meninę atmosferą kūrė ansamblio dalyviai, baroko muzikos profesionalai Rūta Vosyliūtė (sopranas), Kristine Stumbre (barokinė skersinė fleita /Latvija/) ir ansamblio vadovas bei programos sudarytojas Vilimas Norkūnas (klavesinas, /basso continuo/), tarsi nukėlę žiūrovus į Baroko laikų meninę aplinką.
Manau, ne vienas šio koncerto klausytojas mintyse galėjo pasijusti besąs Karaliaučiaus apylinkėse – Kneiphofe (Kutkiemyje) Priegliaus upės saloje stovinčiame kompozitoriaus, Karaliaučiaus katedros vargonininko H. Alberto name, kuriame būrėsi menininkų draugija, pasivadinusi „Moliūgo trobele“, nes juk aplink, nedideliame sode, augo daugybė moliūgų. Čia susirinkę poetai skaitydavo savo eiles, muzikai giedodavo sukurtas giesmes, dainas, arijas, duetus, tercetus, diskutuodavo, ginčydavosi, linksmindavosi, džiaugdavosi vieni kitų kūriniais. Draugijos siela S. Dachas, sukūręs per tūkstantį eilių vokiečių kalba bei pustrečio šimto – lotynų kalba, greitai buvo pripažintas poetu iš „Dievo malonės“, aukštintas kaip „Prūsijos Petrarka“. Bičiuliai žavėjosi poetu kaip „pasaulietiškos ir dvasiškos lyrikos meistru, visuomet kilniu ir tyru, nuoširdžiu ir švelniu, sklandžiu ir nepriekaištingos formos“. Pragyvenimui S. Dachas rašė gerai apmokamą proginę poeziją: vestuvėms, krikštynoms, gimtadieniams, o dažniausiai – laidotuvėms, tad pagarsėjo ir kaip „mirties dainius“. Vadintas jis ir „dvaro poetu“, nes neretai savo eilėmis bei dedikacijomis šlovino Prūsijos kilminguosius.
Štai tokį įvairiapusį poeto paveikslą atskleidė ansamblis „Šviesotamsa“. Daugelį pirmą kartą skambėjusių įvairiausio pobūdžio H. Alberto dainų, arijų, giesmių S. Dacho eilėms bei instrumentinių fleitos ir klavesino kompozicijų, ansamblis atliko ypatingai stilingai, išlaikant baroko muzikos kanonus. Darnus ir subtilus dainininkės R. Vosyliūtės, fleitistės K. Stumbre ir klavesinisto V. Norkūno trio išraiškingai perteikė sudėtingas barokinės muzikos melodines figūras, ornamentiką, ypatingą jausmingumą bei emocingumą. Įsivaizduojamą „Moliūgo trobelės“ įvaizdį, paties S. Dacho vadintą „geros ramybės buveine, tikrų džiaugsmų vieta“, praturtino raiškiai V. Norkūno ir R. Vosyliūtės skaitomos S. Dacho eilės vokiečių bei lietuvių (išverstos V. Norkūno) kalbomis.
Platesnį kontekstą koncerto programai suteikė bei ją papildė įvairių Baroko epochos vokiečių kompozitorių kūriniai: Carl’o Heinrich’o Graun’o, Johann’o Philipp’o Sack’o, Johann’o Adam’o Hiller’io, Carl’o Fasch’o ir kt.
Labai norėtųsi, kad S. Dacho metais dar ne kartą išgirstume genialiojo S. Dacho poeziją ir ją lydinčią H. Alberto muziką.
Daiva Kšanienė
2025 m. birželio 4 d.
Susiję nariai
Vilimas Norkūnas
Choro dirigentas, vargonininkas, klavesinistas
Rūta Vosyliūtė
Barokinis dainavimas