UTENOS REGIONO PERKUSIJOS IR DŽIAZO FESTIVALIO „UTENA JAZZ“ RENGINYS VIDENIŠKIUOSE

TIMPANAI, PERKUSIJA

Palaimintojo Mykolo Giedraičio 600-ųjų metų jubiliejaus proga festivalio organizatorius Utenos kultūros centras kartu su partneriu Videniškių bažnyčia kviečia į neeilinį renginį Videniškių bažnyčioje. Ši bažnyčia yra viena seniausių Lietuvoje, pastatyta 1620 m. ir išlikusi kaip gražiausias vėlyvojo Renesanso stiliaus pavyzdys.

Renginys bus išties ypatingas, nes būtent čia gimė Utenos regiono perkusijos ir džiazo festivalis.

Videniškių Šv. Lauryno bažnyčią pastatė kunigaikščiai Giedraičiai, siekdami įamžinti savo giminės dvasinį palikimą ir sustiprinti Palaimintojo Mykolo Giedraičio kultą.

Bažnyčios statytojas Martynas Marcelijus Giedraitis buvo ne tik kultūros ir religijos mecenatas, bet ir patyręs karvedys, aktyviai dalyvavęs svarbiausiuose LDK kariniuose konfliktuose su Švedija dėl Livonijos, Kuoknesės ir Salaspilio mūšiuose, 1617 m. tapo Mstislavlio vaivada. Vaivados pareigybė – tai ne tik visos vaivadijos bajorų vyriausiasis pareigūnas, bet ir bajorų pašauktinės kariuomenės vadas, kuris privalo rūpintis vaivadijos saugumu.

Tikėtina, kad bažnyčioje atrastas timpanas tikrai galėjo būti naudojamas karo mūšio lauke!

Mstislavlis tada garsėjo vienuolynais.

Kaip padėką Dievui už karinę sėkmę, asmeninę apsaugą ar išlikimą kunigaikštis Martynas Marcelijus Giedraitis pakvietė į Videniškius regulinius atgailos kanauninkus ir pastatė bažnyčią.

Todėl Giedraičių timpanas – galime ir taip vadinti – yra išskirtinis ir kultūriškai reikšmingas istorinis muzikos instrumentas. Tai buvęs karinis būgnas, dabar eksponuojamas Videniškių vienuolyno muziejuje, turintis didžiulę simbolinę reikšmę kaip jų atstovaujamos galios ir kultūros ženklas.

Šis timpanas suteikė įkvėpimą Perkusijos ir džiazo festivalio koncepcijai. Timpanas tapo jungtimi tarp istorijos ir šiuolaikinio meno, simbolizuodamas laiko ir garsų tąsą. Skirtingai nei dauguma muziejinių objektų, timpanas įgavo antrinį – muzikinį – gyvenimą, nes jo simbolika tapo gyva per festivalio muziką, performansus ir edukacines programas.

Timpanas karinėse ceremonijose buvo naudojamas signalizuoti kariams. Tai ne tik muzikos, bet ir komunikacijos priemonė – šiandien tai leidžia pažvelgti į tai, kaip garsas buvo naudojamas visuomenės gyvenime istoriškai.

Festivalio idėja remiasi timpano kaip simbolio idėja. Pavelas Giunteris – vienas iš nedaugelio Lietuvos muzikantų, kuris yra giliai įvaldęs tiek klasikinę mušamųjų techniką, tiek kūrybines interpretacijas. Jis yra vienas žymiausių Lietuvos perkusininkų, turintis ilgametę sceninę patirtį šiuolaikinės muzikos bei džiazo scenose.

Timpaną restauravo vienas žymiausių Lietuvos metalo dirbinių restauratorių Rimvydas Derkintis.

R. Derkintis specializuojasi istorinių metalo objektų restauravime, ypač religinių ir sakralinių artefaktų. Tai restauratorius, turintis eksperto kvalifikaciją ir ilgametę patirtį kultūros paveldo išsaugojimo srityje. Jo darbai pasižymi pagarba objektų istorijai ir itin kruopščiu požiūriu į autentiškumą.

R. Derkintis yra vertinamas už savo profesionalumą, gilų kultūros paveldo supratimą ir gebėjimą subtiliai atkurti istorinius objektus, išlaikant jų autentiškumą ir dvasinę vertę. Ir kartu tai žmogus, prikėlęs Giedraičių timpaną naujam gyvenimui. Ir svarbiausia – įkvėpęs mane rūpintis šiuo timpanu.

Prieš koncertą bus pristatytas žiūrovams unikalus kažkada vykęs neakivaizdinis restauratoriaus Rimvydo Derkinčio ir perkusininko Arkadijaus Gotesmano pokalbis.

R.D.:

– Jūs manęs nesupratote, šis instrumentas niekada nebebus muzikiniu instrumentu, nes jame kažkokie nesupratingi žmonės kūreno ugnį. Metalas suplonėjo, išdegė... Jis nebeskambės...

A.G.:

– Taip, jis nebus tokiu instrumentu, koks buvo, tačiau jisai gali skambėti kitaip. Ir tai labai įdomu... Šito timpano skambesys – tai istorijos garsas, išgaunamas muzikos. Juk perkusija – pirmasis kalbėjimo būdas. Žmogus nuo olų laikų mušė ir klausėsi aidų.

R.D.:

– Šiam timpanui, kurį iš tikrųjų turėtume vadinti liutauru, reikia pritaikyti naują membraną, o ji nebus skirta naudojimui. Supraskit, tai bus vertingas eksponatas – ne muzikinis instrumentas.

A.G.:

– Gal aš galiu patarti, kokią membraną ir kur galima įsigyti, kad ji skambėtų...

R.D.:

– (tyla) ...

Ir senoviniu būdu už asmeninius restauratoriaus pinigus uždėta autentiška timpano membrana.

R. Derkintis jau nebesistengė paaiškinti visko iki galo. Kai kas turi teisę likti paslaptyje. Bet... štai timpanas atgaivintas ir galima jį pažadinti. Jis tikriausiai mena senosios liturgijos ritmą. Gal Giedraičių kunigaikščio tylų prisilietimą. O gal vienuolio, kuris kažkada paskutinį kartą švelniai jį palietė, prieš uždarydamas duris...

„Utenos regiono perkusijos ir džiazo festivalis išsiskiria savo unikaliu konceptu, jungiančiu perkusiją, džiazą, poeziją ir šiuolaikinį šokį, bei siekiu atgaivinti ir pristatyti regiono kultūrinį identitetą per muziką,“ – teigia mūsų festivalio globėja, Utenos rajono savivaldybės vicemerė Daiva Pečionė.