Vilniaus festivalis 2018. Dienoraštis

Publikuota: 2018-06-01 Autorius: MB inf.
Vilniaus festivalis 2018. Dienoraštis

Vienas reprezentatyviausių Lietuvos muzikos kultūros renginių – ypatingą tarptautinį pripažinimą pelnęs Vilniaus festivalis. 22-asis festivalis vyks birželio 3–19 d., jame išgirsime aštuonias originalias programas.

Pasak festivalio direktorės Rūtos Prusevičienės, Vilniaus festivalis 2018-aisiais akcentuoja Lietuvos muzikinės kultūros gyvybingumą, tradicijų ir naujovių sinergiją, veržlumą siekiant lygiaverčio dalyvavimo globalios muzikos industrijos ir rinkos procesuose, įspūdingas tarptautines partnerystes. „Vilniaus festivalis daugeliui lietuvių atlikėjų ir kompozitorių tapo svarbia karjeros starto aikštele, nutiesė tarptautinio bendradarbiavimo kelius daugeliui Lietuvos muzikos festivalių, įtvirtino Lietuvos kūrėjų ir atlikėjų prestižą tarptautiniuose festivaliuose ir koncertų salėse. Vilniaus festivalis aktyviai dalyvauja ES kultūros politikos formavimo procesuose, dalyvaudamas Europos festivalių asociacijos ir jos tarybos veikloje, inicijuodamas Šiaurės ir Baltijos šalių festivalių platformos konferencijas, kamerinės muzikos kolektyvų mainus, gastroles, nūdienos kompozitorių kūrinių sklaidą“, – sako R. Prusevičienė. 

22-ojo Vilniaus festivalio koncertuose susitiks žymiausi Lietuvos ir užsienio muzikai, kiekvienas savaip įprasmindamas savo svarų indėlį į pasaulio ir globalios Lietuvos kultūrinės bendrystės aruodą. Pagrindiniu festivalio akcentu ir kulminacija taps ilgai lauktas Vienos filharmonijos orkestro pasirodymas. Jau kelias dešimtis metų žymiausių pasaulio orkestrų trejetuke karaliaujantis Vienos filharmonijos orkestras, diriguojamas naujos batutos žvaigždės, – unikalios muzikos edukacijos sistemos auklėtinio venesueliečio Rafaelio Payare, – birželio 19-ąją vainikuos visą festivalio programą. Svečiai atliks Ludwigo van Beethoveno „Leonoros“ uvertiūrą Nr. 3, Bélos Bartóko Koncertą orkestrui ir Gustavo Mahlerio Penkias dainas pagal Friedricho Rückerto eilėraščius, solo dainuos ryškiausia latvių operos primadona Elīna Garanča.

Festivalio pradžia birželio 3 d. nardins į baroko muzikos pasaulį. Sulauksime solistės Vivicos Genaux (koloratūrinis mecosopranas, JAV) ir smuikininko Thibault Noally vadovaujamo prancūzų baroko muzikos orkestro „Les accents“. Svečiai ketina atlikti Georgo Friedricho Händelio, Alessandro Scarlatti operų fragmentų ir instrumentinių kūrinių programą „Du genijai Italijoje“.

2018-aisiais Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui dedikuotus koncertus Estijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Kinijoje surengsiantis, Italijoje, Libane, Šveicarijoje gastroliuosiantis Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) plačiai pristatys Lietuvos kultūrą, atliks Baltijos šalių kompozitorių Justės Janulytės, Arvydo Malcio, Algirdo Martinaičio, Pēterio Vasko, Erkki-Sveno Tüüro kūrinius. Džiugu, kad meno vadovo Sergejaus Krylovo vadovaujamas reprezentatyvusis LKO pasirodys ir Vilniaus festivalyje. Birželio 5 d.koncerte su brolių pianistų Lucaso ir Arthuro Jussenų duetu iš Olandijos skambės Arvo Pärto, Algirdo Martinaičio, Josepho Haydno, Wolfgango Amadeaus Mozarto kūriniai.

Iškiliausia Lietuvos atstovė pasaulio operų scenose, UNESCO taikos menininkė Violeta Urmana birželio 9 d. Lietuvoje surengs austrų kompozitorių Franzo Schuberto ir Richardo Strausso dainų rečitalį. Festivalio publikos laukia jautri pažintis su vokiškąja daina – Lied. Operos primadonai scenoje talkins pianistė Gaiva Bandzinaitė, ilgą laiką bendradarbiavusi su dainininke Beatriče Grincevičiūte, o pastaruosius dešimtmečius gyvenanti Zalcburge ir dėstanti šio miesto menų universiteto „Mozarteum“ dainavimo katedroje.

JAV gyvenantis Lietuvos pianistas Gabrielius Alekna ypač daug dėmesio skiria lietuvių kompozitorių kūrybos sklaidai ir išsaugojimui. Jis su Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centru bei žymiais užsienio prodiuseriais yra įrašęs ir išleidęs išeivijos kompozitoriaus Vytauto Bacevičiaus kūrinių fortepijonui solo ir su orkestru CD leidyklose „Naxos“ ir „Toccata Classics“. Išskirtiniam lietuvių išeivijos kompozitorių Vytauto Bacevičiaus, Vlado Jakubėno, Juliaus Gaidelio, Kazimiero Viktoro Banaičio, Jeronimo Kačinsko kūrybos pristatymui 22-ajame Vilniaus festivalyje birželio 7 d. G. Alekna subūrė puikius, intensyviai koncertuojančius atlikėjus. Tai pianistė Onutė Gražinytė, smuikininkė Justina Auškelytė,baritonas Modestas Sedlevičius, sopranas Dovilė Kazonaitė, Valstybinis Vilniaus kvartetas ir geriausius atlikėjus subūręs Kristupo medinių pučiamųjų kvintetas. 

Kultūrinės diplomatijos ekspertė pianistė Mūza Rubackytė, 2018 m. Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui tris programas parengusi koncertams Paryžiuje („Salle Gaveau“, Invalidų katedroje ir Orsė muziejuje) vėl atvyks į Vilnių. Birželio 11 d. su tarptautinę karjerą kuriančiu jaunosios kartos styginių kvartetu „Mettis“ ir kontrabosininku Donatu Bagursku pianistė nuties tiltą į ateitį per lig šiol aktualių kūrėjų – Josepho Haydno, Ferenzo Liszto, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir mažiau žinomo prancūzų kompozitoriaus Louis Vierne kūrybą.

Birželio 14-ąją festivalyje simboliškai skambės baltiška ir skandinaviška programa: 2007 m. Vilniaus festivalio užsakymu kompozitorės Ramintos Šerkšnytės sukurta oratorija „Saulėlydžio ir aušros giesmės“ bei suomių dirigento ir kompozitoriaus Essa-Pekka Saloneno Koncertas fortepijonui. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguos festivalyje debiutuojanti jaunosios kartos dirigentė Giedrė Šlekytė, susiburs ir ypatingas menininkų ratas – pianistas Andrius Žlabys, dainininkai Lina Dambrauskaitė (sopranas), Justina Gringytė (mecosopranas), Tomas Pavilionis (tenoras) ir Nerijus Masevičius (bosas-baritonas), taip pat Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (vadovas Vaclovas Augustinas).

Festivalio koncertai vyks Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (birželio 3, 5, 7, 9, 11, 14 d.). Festivalio pabaigos koncertas birželio 19 d. skambės Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Vienas festivalio renginių numatytas sakralioje erdvėje – Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje, įėjimas į jį bus laisvas.Birželio 17 d.čia koncertuosunikalus tarptautinis ansamblis „Graces & Voices“ (vadovės Adrija Čepaitė ir Antanina Kalechyts). Ansamblio programoje „Take your holy time“ („Pasinerk į savo šventąjį laiką“) skambės grigališkasis choralas, į jį įsipins šiuolaikinės sakralinės polifonijos kūriniai. Koncerte pirmą kartą nuskambės ansambliui dedikuoti opusai – austrų kompozitoriaus Wolframo Wagnerio „In praeteritis“ ir Vytauto Miškinio „When I consider“. Programa sumanyta kaip vientisas sakralios muzikos ir joje atsiveriančios prasmės vyksmas. Ši sakrali dermė įtraukia klausytoją ir kviečia išgyventi savo būvio laike prasmę

Birželio 3 d., sekmadienį, 19 val.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje
Festivalio atidarymas.
Du genijai Italijoje

Solistė VIVICA GENAUX (koloratūrinis mecosopranas, JAV)
Baroko muzikos orkestras LES ACCENTS (Prancūzija)
Meno vadovas ir solistas THIBAULT NOALLY (smuikas, Prancūzija)

Programoje – Georgo Friedricho Händelio, Alessandro Scarlatti operų fragmentai ir instrumentiniai kūriniai

Bilietai – 20, 30, 40, 50, 80 Eur

Vilniaus festivalį pradės baroko šedevrai

Birželio 3 d. Nacionalinėje filharmonijoje prasidės 22-asis tarptautinis Vilniaus festivalis. Festivalio pradžia nardins į baroko muzikos pasaulį. Sulauksime solistės Vivicos Genaux (koloratūrinis mecosopranas, JAV) ir smuikininko Thibault Noally vadovaujamo prancūzų baroko muzikos orkestro „Les accents“. Svečiai ketina atlikti Georgo Friedricho Händelio, Alessandro Scarlatti operų fragmentų ir instrumentinių kūrinių programą „Du genijai Italijoje“.

Aliaskoje gimusi dainininkė Vivica Genaux yra koloratūrinis mecosopranas, šiuo metu daugiausia dėmesio skirianti baroko muzikai. Solistės karjerą pradėjo atlikdama Gioachino Rossini operų partijas. Arminijaus vaidmuo to paties pavadinimo Händelio operoje buvo pirmasis solistės prisilietimas prie baroko muzikos. Per daugiau kaip 20 karjeros metų V. Genaux yra dainavusi Georgo Friedricho Händelio, Antonio Vivaldi, Johanno Adolfo Hasse’s, Alessandro Scarlatti, Christopho Willibaldo Glucko, Gaetano Donizetti, Giacomo Meyerbeerio ir kitų kompozitorių operose ir oratorijose. Jos gastrolių keliai driekiasi po visą Šiaurės Ameriką, Europą, Izraelį, Australiją, Pietų Ameriką. Ne veltui, atsakydama į klausimą, kur buvusi aliaskietė dabar gyvena, ji pamini Italiją ir juokdamasi priduria gyvenanti savo lagaminuose!

V. Genaux dainuoja garsiausiuose pasaulio teatruose, koncertų salėse ir festivaliuose, iš jų minėtini: Niujorko „Metropolitan Opera“ ir „Carnegie Hall“, Vienos valstybinė opera ir „Konzerthaus“, Ženevos didysis teatras, Paryžiaus „Théâtre des Champs-Élysées“, Vokietijos valstybinė opera Berlyne, Los Andželo, Šanchajaus operos teatrai. Solistė yra pelniusi daugybę įvairių apdovanojimų, apie ją sukurtas dokumentinis filmas.

Prancūzų baroko muzikos orkestras „Les accents“ susibūrė 2014 m. Tarptautiniame Bono baroko operos festivalyje (Beaune International Baroque Opera Festival). Ansamblis atlieka vokalinę ir instrumentinę XVII–XVIII amžių muziką, prikelia iš užmaršties Antonio Caldaros, Nicolos Porporos, Alessandro Scarlatti, Giovanni Bononcini, Alessandro Stradellos kūrinius, įvairių kompozitorių motetus ir bažnytines kantatas. Taip pat orkestro dėmesio centre – tų laikų smuiko muzika. Kolektyvui vadovauja smuikininkas Thibault Noally, bendradarbiaujantis su įvairiais ansambliais: „Ensemble Baroque of Limoges“, „Concerto Köln“, „Matheus Ensemble“, „Les Musiciens of the Louvre Grenoble“. Kaip solistas jis pasirodo Paryžiaus, Tokijo, Madrido, Vienos, Šanchajaus, Honkongo scenose.

„Les accents“ koncertuoja su žymiais dainininkais: Philippe’u Jaroussky’u, Vivica Genaux, Sonya Yoncheva, Léa Desandre, Gaëlle Arquez, Ana Quintans, Blandine Staskiewicz ir kitais. Prieš porą metų „Les accents“ įrašyta pirmoji kompaktinė plokštelė „Venezia 1700“ pelnė muzikinio žurnalo „Classica“ prizą „Chocs de l’année“. 2017 m. orkestras pasinėrė į Alessandro Scarlatti muziką: Bono festivalyje atliko atkurtą jo kūrybos šedevrą – operą „Mitridatas Eupatoras“, toliau gilinasi į A. Scarlatti oratorijas.

Vilniuje svečiai irgi atliks nemažai Alessandro Scarlatti muzikos. Programoje „Du genijai Italijoje“ neapolietiškosios operos mokyklos atstovo A. Scarlatti muzika bus sugretinta su jo įpėdinio operos žanre, vokiečių baroko didžiūno Georgo Friedricho Händelio muzika. Klausytojų laukia tikrų tikriausia baroko muzikos puota.

Birželio 5 d., antradienį, 19 val.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje
Muzikinė brolystė

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS
Solistai: SERGEJ KRYLOV (smuikas, Italija)
LUCAS ir ARTHUR JUSSEN (fortepijoninis duetas, Olandija)
Dirigentas MODESTAS PITRĖNAS

Programa:
ARVO PÄRT – „Fratres“ smuikui, styginių orkestrui ir perkusijai
WOLFGANG AMADEUS MOZART – Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 5 A-dur, KV 219
JOSEPH HAYDN – Simfonija Nr. 59 A-dur, Hob. I:59 („Ugnis“)
WOLFGANG AMADEUS MOZART – Koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui Nr. 10 Es-dur, KV 365/316a

Lietuvos kamerinio orkestro svečiai – olandų pianistai Lucas ir Arthuras Jussenai, pasirodantys ir kaip solistai, ir kaip fortepijoninis duetas. Iš muzikų šeimos kilę Lucas ir Arthuras, būdami 10-ies ir 13-os metų, grojo Amsterdamo „Concertgebouw“ scenoje su Olandijos radijo kameriniu orkestru, diriguojant Jaapui van Zwedenui. Broliai mokėsi pas Janą Wijną, Marią João Pires, Toną Hartsuikerį. Dabar 25-erių Lucas ir 21-erių Arthuras koncertuoja su visais Olandijos orkestrais, taip pat Londono kameriniu, Honkongo filharmonijos, Dalaso, Diuseldorfo, Šanchajaus simfoniniais orkestrais; gastroliuoja Europoje, Japonijoje, Kinijoje, Pietų Korėjoje, Meksikoje. Jussenai yra pasirašę išskirtinę sutartį su „Deutsche Grammophon“ įrašų kompanija. Vilniaus festivalio scenoje jie atliks Wolfgango Amadeus Mozarto Koncertą dviem fortepijonams ir orkestrui Nr. 10 Es-dur, 1779 m. kompozitorius sukūrė jį sau ir seseriai Nanerlei. 

Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas, smuikininkas Sergejus Krylovas šiame koncerte atliks Arvo Pärto ir Algirdo Martinaičio kūrinius. Pelnęs pirmąsias premijas A. Stradivari konkurse Kremonoje ir prestižiniame F. Kreislerio konkurse Vienoje, S, Krylovas pasirodo Berlyno ir Miuncheno filharmonijų, Vienos „Musikverein“ ir „Konzerthaus“, Venecijos „Teatro La Fenice“, Milano „Teatro alla Scala“, Tokijo „Suntory Hall“, Buenos Airių „Teatro Colón“ ir kitose pasaulio scenose, koncertuoja su Vienos, Sankt Peterburgo, NHK Tokijo, Čekijos, Hamburgo filharmonijų, Milano Giuseppe’s Verdi, Parmos „Filarmonica Toscanini“, Anglijos kameriniu, Zalcburgo „Camerata Academica“ ir kitais orkestrais. 

Koncertą diriguos Lietuvos nacionalinės ir Baltijos Asamblėjos premijų laureatas, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas Modestas Pitrėnas. Su įvairiais kolektyvais maestro yra koncertavęs daugelyje Europos šalių, JAV, Kinijoje. Pastaraisiais metais jis diriguoja Lietuvos, Latvijos teatruose, Varšuvos Didžiajame teatre, Diuseldorfo „Deutsche Oper am Rhein“, Kelno, Helsinkio nacionaliniuose operos teatruose, Maskvos Didžiajame teatre. Sankt Galeno operoje Šveicarijoje jis dirigavo daugiau kaip 30-ies pavadinimų spektaklius, o nuo šių metų rugpjūčio maestro pakviestas į šį teatrą kaip vyriausiasis dirigentas.

 

Birželio 7 d., ketvirtadienį, 19 val.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje
Abi vandenyno pusės. Lietuvių išeivių kamerinė muzika

GABRIELIUS ALEKNA (fortepijonas), JUSTINA AUŠKELYTĖ (smuikas), ONUTĖ GRAŽINYTĖ (fortepijonas), DOVILĖ KAZONAITĖ (sopranas), MODESTAS SEDLEVIČIUS (baritonas)
VALSTYBINIS VILNIAUS KVARTETAS
KRISTUPO MEDINIŲ PUČIAMŲJŲ KVINTETAS

Programa:
VLADAS JAKUBĖNAS – „Gėlės iš šieno“ (Kazio Binkio ž.) balsui ir fortepijonui; „Melodija-legenda“ smuikui ir fortepijonui
KAZIMIERAS VIKTORAS BANAITIS – „Obelų žiedai“ (Kazio Binkio ž.) balsui ir fortepijonui; „Atsiminimas“ (Kleopo Jurgelionio ž.) balsui ir fortepijonui
JULIUS GAIDELIS – „Be tėvynės“ smuikui ir fortepijonui; Pučiamųjų kvintetas
VYTAUTAS BACEVIČIUS – „Poème“ Nr. 4, op. 10; „Dance Fantastic“, op. 55
JERONIMAS KAČINSKAS – Styginių kvartetas Nr. 3; „Trys dainos“ (lietuvių liaudies ž.) balsui ir fortepijonui
VYTAUTAS BACEVIČIUS – „Septième mot“, op. 73, dviem fortepijonams

Programos autoriai ir sudarytojai Gabrielius Alekna ir Linas Paulauskis

Bilietai – 10, 15, 20, 30 Eur

Vilniaus festivalyje skambės lietuvių išeivių muzika. Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga Vilniaus festivaliui akcentuojant Lietuvos muzikinės kultūros gyvybingumą ir tradicijų bei naujovių sinergiją, festivalyje radosi Lietuvą ir JAV, šiandienos ir praeities istoriją jungianti programa „Abi vandenyno pusės“. Birželio 7 d. šioje intriguojančioje programoje skambės lietuvių išeivių kamerinė muzika – Vytauto Bacevičiaus, Vlado Jakubėno, Juliaus Gaidelio, Kazimiero Viktoro Banaičio ir Jeronimo Kačinsko kūriniai.

Nublokštų už Atlanto lietuvių kompozitorių kūryba – svarbi ir vertinga kultūrinio bei istorinio paveldo dalis. Tiesa, vis dar retai pasigirstanti koncertų scenose, per lėtai sugrįžtanti ir įsiliejanti į bendrą lietuviškos kultūros lauką, sudraskytą istorinių kolizijų. Lietuvių emigracija į užjūrio šalis, ypač JAV, fiksuojama jau nuo XIX a., tačiau bene skaudžiausiai tautos kultūrai atsiliepė emigracinė banga po Antrojo pasaulinio karo. Ją nulėmė Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sandoriai bei karo padariniai. Anot istorikų, per 60 000 Lietuvos žmonių, baimindamiesi galimų represijų, nutarė pasitraukti į Vakarus. Ypač daug išvyko inteligentijos, menininkų. Tarp dainininkų, orkestrų artistų, muzikos mokytojų Lietuvą paliko ir kompozitoriai Kazimieras Viktoras Banaitis, Julius Gaidelis, Vladas Jakubėnas, Jeronimas Kačinskas, Giedra Nasvytytė-Gudauskienė ir kt. Ypač ryški tarpukario Lietuvos asmenybė buvo Vytautas Bacevičius, savo kūryba, pianistine bei publicistine veikla tapęs vienu svarbiausių šiuolaikinės muzikos propaguotojų, vienu iniciatorių 1936 m. Lietuvai, vienintelei iš Baltijos valstybių, stojant į Tarptautinę šiuolaikinės muzikos draugiją (ISCM). 1939 m. vasarą V. Bacevičius išvyko koncertuoti į Argentiną. Prasidėjus karui į Sovietų Sąjungos okupuotą Lietuvą nebesugrįžo ir tapo emigrantu, o 1940-aisiais persikėlė į JAV. Kaip rašo muzikologė Danutė Petrauskaitė, nors vėlyvuoju sovietiniu laikotarpiu pavieniai muzikologai bei atlikėjai ėmė domėtis emigrantų kūryba, jų kūriniai Lietuvoje skambėdavo retai. Tik Sąjūdžio metais, pradėjus rengti specialiai išeivių kūrybai skirtą „Sugrįžimo“ festivalį, užmarštin nugramzdinta egzodo muzika plačiau pasklido po Lietuvos koncertų sales, pasirodė straipsnių, mokslinių darbų, monografijų apie jos kūrėjus.

Ypač daug dėmesio užjūrio lietuvių kompozitorių kūrybos sklaidai skiria pianistas Gabrielius Alekna – Niujorko Juilliardo mokyklos absolventas, laikomas tikru lietuvių išeivių muzikos, ypač V. Bacevičiaus kūrybos, ekspertu. Jo muzikos menų daktaro disertacija apie V. Bacevičiaus nespausdintus kūrinius fortepijonui buvo apdovanota Richardo F. Frencho prizu kaip geriausia Niujorko Juilliardo mokyklos metų disertacija ir pasirodė kartu su jo paties parengtu anksčiau nespausdintų V. Bacevičiaus kūrinių fortepijonui dvitomiu (leidėjas – Lietuvos muzikos informacijos centras). Reikšminga pianisto veiklos sritis – muzikos įrašai. Naujausias jų – britų leidyklos „Toccata Classics“ 2016 m. išleista jau antra G. Aleknos įrašyta V. Bacevičiaus solinės fortepijono muzikos plokštelė. Pirmoje tos pačios leidyklos plokštelėje, bendradarbiaujant su penkiskart „Grammy“ apdovanota prodiusere Judith Sherman bei penkiskart šiam apdovanojimui nominuota pianiste Ursula Oppens, įrašyti visi V. Bacevičiaus „Žodžiai“ (2011). 2015 m. stambiausia pasaulyje klasikinės muzikos leidybos kompanija „Naxos“ išleido V. Bacevičiaus kūrinių plokštelę, kurioje pianistas atlieka šio kompozitoriaus 3-iąjį ir 4-ąjį koncertus su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir keliskart „Grammy“ apdovanojimui nominuotu dirigentu Christopheriu Lyndon-Gee. Tarp ankstesnių įrašų – Jeronimo Kačinsko pjesių ciklas „Atspindžiai“ („Toccata Classics“, 2013), G. Aleknos ir violončelininko Edvardo Armono romantinės muzikos kompaktinė plokštelė (Lietuvos radijas, 2008).

Lietuvių išeivių kamerinės muzikos koncertui Vilniaus festivalyje pianistas G. Alekna subūrė puikius, intensyviai koncertuojančius atlikėjus. Tai smuikininkė Justina Auškelytė – III tarptautinio J. Heifetzo konkurso II premijos laureatė, užpernai įgijusi muzikos magistro laipsnį Niujorko Juilliardo mokykloje, debiutavusi įžymioje Vienos koncertų salėje „Musikverein“ ir kt.; Virgilijaus Noreikos vokalistų konkurso II vietos nugalėtojas, Milano „La Scala“ teatro akademijos stipendininkas baritonas Modestas Sedlevičius; 2017-ųjų Metų operos viltimi pripažinta Dovilė Kazonaitė; Hanoverio muzikos, teatro ir medijos akademijos studentė, „Musik Braucht Freunde“ bei lordo Yehudi Menuhino „Live Music Now“ fondų stipendininkė Onutė Gražinytė; lietuvių muzikos puoselėtojas, Nacionalinės ir Baltijos Asamblėjos premijų laureatas Valstybinis Vilniaus kvartetas; puikius atlikėjus subūręs Kristupo medinių pučiamųjų kvintetas. Sudarant ir rengiant koncerto programą G. Aleknai talkino muzikologas Linas Paulauskis.

Birželio 9 d., šeštadienį, 19 val.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje
Šimtmečio rečitalis

VIOLETA URMANA (mecosopranas)
GAIVA BANDZINAITĖ (fortepijonas)

Bilietai – 15, 20, 30, 40 Eur

Programa:
FRANZ SCHUBERT (1797–1828)
„Naktis miške“ („Im Walde“, F. Schlegelio eilės, 1820), D. 708 
„Krūmokšniai“ („Die Gebüsche“, F. Schlegelio eilės, 1819), D. 646
„Gėlių skausmas“ („Der Blumen Schmerz“, J. G. von Majlátho eilės, 1821), D. 731 
„Erlafo ežeras“ („Erlafsee“, J. Mayrhoferio eilės, 1817), D. 586
„Vėjyje“ („Beim Winde“, J. Mayrhoferio eilės, 1819), D. 669 
„Žvaigždėtos naktys“ („Die Sternennächte“, J. Mayrhoferio eilės, 1819), D. 670
„Vakaro paveikslai“ („Abendbilder“, J. P. Silberto eilės, 1819), D. 650 
„Neūžauga“ („Der Zwerg“, M. von Collino eilės, 1823), D. 771
„Visagalis“ („Die Allmacht“, J. L. Pyrkerio eilės, 1825), D. 852

RICHARD STRAUSS (1864–1949)
„Ditirambas kančiai“ („Lob des Leidens“, A. F. von Schacko eilės, 1886), op. 15 Nr. 3
„Nuostabios, tačiau šaltos žvaigždės danguje“ („Schön sind, doch kalt die Himmelssterne“, A. F. von Schacko
eilės, 1888), op. 19 Nr. 3
„Išsilaisvinimas“ („Befreit“, R. Dehmelio eilės, 1897–1898), op. 39 Nr. 4
„Tavo mėlynos akys“ („Mit deinen blauen Augen“, H. Heine’s eilės, 1903–1906), op. 56 Nr. 4
„Žiemos naktis“ („Winternacht“, A. F. von Schacko eilės, 1886), op. 15 Nr. 2
„Kas tai sukūrė?“ („Wer hat's getan?“, H. von Gilmo eilės, 1885), TrV 142
„Iš liūdesio dainų“ („Aus den Liedern der Trauer“, A. F.von Schacko eilės, 1886), op. 15 Nr. 4
„Malda žiemą“ („Winterweihe“, K. Henckellio eilės, 1900), op. 48 Nr. 4
„Pastogė nuo audros ir lietaus“ („Ein Obdach gegen Sturm und Regen“, F. Rückerto eilės, 1900), op. 46 Nr. 1
„Miela vizija“ („Freundliche Vision“, O. J. Bierbaumo eilės, 1900), op. 48 Nr. 1
„Blogas oras“ („Schlechtes Wetter“, H. Heine’s eilės, 1918), op. 69 Nr. 5
„Kaip išlaikyti paslaptyje“ („Wie sollten wir geheim sie halten“, A. F. von Schacko eilės, 1888), op. 19 Nr. 4

Iškiliausia Lietuvos atstovė pasaulio operų scenose, UNESCO taikos menininkė Violeta Urmana pirmąkart Lietuvoje rengia austrų kompozitorių Franzo Schuberto ir Richardo Strausso dainų rečitalį. Operos primadonai scenoje talkina pianistė Gaiva Bandzinaitė, ilgą laiką bendradarbiavusi su dainininke Beatriče Grincevičiūte, o pastaruosius dešimtmečius gyvenanti Zalcburge ir dėstanti šio miesto menų universiteto „Mozarteum“ dainavimo katedroje. Koncerto programoje – jautri pažintis su vokiškąja daina – Lied. Tarsi atsargiai praskleidus romantizmo aušros šydą, koncerte skamba Franzo Schuberto dainos, savo baladiškumu palydinčios link Richardo Strausso pakylėtų ir dramatizuotų vokalinio meno viršukalnių.

Birželio 11 d., pirmadienį, 19 val.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje

Nuo aukštų bokštų

Solistė MŪZA RUBACKYTĖ (fortepijonas; Lietuva, Prancūzija, Šveicarija)
Styginių kvartetas METTIS
Dalyvauja DONATAS BAGURSKAS (kontrabosas)

Programa:
MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS – Styginių kvartetas c-moll (VL 83)
FERENC LISZT – „Malédiction“ („Prakeikimas“) fortepijonui ir styginiams, S.121
JOSEPH HAYDN – Styginių kvartetas Nr. 53 D-dur, op. 64, Nr. 5, Hob. III:63 („Vieversys“)
LOUIS VIERNE – Kvintetas fortepijonui ir styginiams c-moll, op. 42

Bilietai – 15, 20, 30, 40 Eur

Kultūrinės diplomatijos ekspertė pianistė Mūza Rubackytė, 2018 m. Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui parengusi tris programas Paryžiuje („Salle Gaveau“, Invalidų katedroje ir Orsė muziejuje), netrukus muzikuos ir 22-ajame Vilniaus festivalyje. Birželio 11 d. su pasaulyje pripažinimo siekiančiu jaunosios kartos styginių kvartetu „Mettis“ ir kontrabosininku Donatu Bagursku pianistė nuties tiltą į ateitį per lig šiol aktualių kūrėjų – Josepho Haydno, Ferenzo Liszto, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir mažiau žinomo prancūzų kompozitoriaus Louis Vierne’o kūrybą.

Šiuo metu Vilniuje, Paryžiuje ir Ženevoje gyvenanti lietuvių pianistė Mūza Rubackytė koncertuoja visuose žemynuose, jos rečitaliai rengiami garsiose koncertų salėse. Atlikėjos repertuarą sudaro daugiau kaip 40 koncertinių programų ir 40 koncertų su orkestru, diskografiją – 25 kompaktinės plokštelės, ji bendradarbiauja su „Naxos“, „Lyrinx“, „Warner Classics“, „Brilliant Classics“, „Doron“ įrašų kompanijomis. Būdama įvairiapusė kultūros veikėja, ji suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos įvaizdžio sklaidai Prancūzijoje. M. Rubackytė apdovanota Garbės medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūrai“, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos Vyriausybės premija. 2006 m. jai paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Pianistė yra LMTA profesorė, kviečiama į svarbių tarptautinių konkursų žiuri, dėsto pasaulio universitetuose ir konservatorijose, vadovauja tarptautiniams meistriškumo kursams. M. Rubackytė yra tarptautinio Vilniaus fortepijono muzikos festivalio įkūrėja ir meno vadovė. „Viena geriausių gyvųjų Liszto atlikėjų“ (kaip teigiama prestižiniame žurnale „Fanfare“, JAV) yra Tarptautinių F. Liszto asociacijų (ILA) biuro narė, F. Liszto draugijos Lietuvoje „LiSZtuania“ prezidentė, ilgametė tarptautinio F. Liszto pianistų konkurso Utrechte žiuri narė. 2012 m. M. Rubackytei įteiktas Vengrijos kultūros ministerijos prizas „Pro Hungarica“. 

Kiekvienas M. Rubackytės koncertas leidžia pažvelgti į turtingą, gyvenimo bei meninės patirties sklidiną atlikėjos pasaulį. Regis, ji paima mus už rankos ir veda į neatrastus tolius, gerai žinomiems kūriniams suteikdama išskirtinių, savitų prasmių. 2018 m. Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui M. Rubackytė inicijavo ir parengė net tris programas koncertams Paryžiuje: „Salle Gaveau“ (su Lietuvos kameriniu orkestru ir dirigentu R. Šerveniku), Invalidų katedroje (su styginių kvartetu „Mettis“) ir Orsė muziejuje (rečitalis „Baltai ir jų inspiracijos“). Šiai iškiliai datai skirtas ir pianistės koncertinis turas Pietų Afrikos Respublikoje, koncertai Lietuvoje, Šveicarijoje, Vengrijoje.

Fortepijono maestra Mūza Rubackytė Vilniaus festivalio scenoje susitinka su vienu aktyviausių jaunosios kartos Lietuvos muzikinio gyvenimo atstovu, styginių kvartetu „Mettis“. 

Lietuvos nacionalinės premijos laureatė, apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, tarptautinį pripažinimą pelniusi pianistė koncertuoja visuose žemynuose, jos rečitaliai rengiami garsiose koncertų salėse. M. Rubackytė yra tarptautinio Vilniaus fortepijono muzikos festivalio įkūrėja ir meno vadovė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, kviečiama vadovauti meistriškumo kursams visame pasaulyje. Kiekvienas M. Rubackytės koncertas leidžia pažvelgti į turtingą, gyvenimo bei meninės patirties sklidiną atlikėjos pasaulį. Regis, ji paima mus už rankos ir veda į neatrastus tolius, gerai žinomiems kūriniams suteikdama išskirtinių, savitų prasmių. 

2011 m. susibūrusio styginių kvarteto „Mettis“ nariai yra daugelio konkursų laureatai, nuolat koncertuojantys solo, kameriniuose ansambliuose ir orkestruose, dalyvaujantys įvairiuose muzikiniuose projektuose. Nuo 2014 m. rugsėjo „Mettis“ yra ECMA (Europos kamerinės muzikos akademija) narys. 2015 m. Lietuvos nacionalinė filharmonija išleido autorinę „Mettis“ kompaktinę plokštelę „Intromusica“. 2016 m. ansamblis grojo prestižinėje „Wigmore Hall“ Londone, pelnė 8-ojo tarptautinio Bordo (Prancūzija) styginių kvartetų konkurso II premiją ir buvo apdovanotas specialiu prizu. Tais pačiais metais tapo IX tarptautinio Vittorio Rimbotti konkurso Fiesolėje (Italija) nugalėtoju. 2017 m. rudenį kvartetas griežė aštuonių koncertų ture Kinijoje, o 2018-ųjų pradžioje pasirodė Hamburgo filharmonijos „Laeiszhalle“ ir Berlyno „Konzerthaus“ salėse.

Kontrabosininkas Donatas Bagurskas kaip solistas ir kamerinių programų dalyvis koncertuoja su įvairiais mūsų šalies kolektyvais ir atlikėjais, nuolat bendradarbiauja su Čiurlionio ir „Chordos“ styginių kvartetais, yra Lietuvos kamerinio orkestro ir ansamblio „4 Tango“ narys, dalyvauja senovinės muzikos projektuose su Baltijos šalių baroko orkestru bei Vilniaus savivaldybės choru „Jauna muzika“. D. Bagurskas yra koncertavęs su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Šv. Kristoforo kameriniu, Vilniaus festivalio ir kitais orkestrais.

Gegužės 14 d. sužavėję Paryžiaus publiką koncertu Invalidų rūmų kamerinėje salėje, Vilniaus festivalio publikai muzikantai atliks Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Styginių kvartetą c-moll (VL 83), Louiso Vierne’o Kvintetą fortepijonui ir styginiams c-moll, op. 42, Josepho Haydno Styginių kvartetą Nr. 53 D-dur, op. 64, Nr. 5, Hob. III:63 („Vieversys“) ir Ferenco Liszto „Malédiction“ („Prakeikimas“) fortepijonui ir styginiams, S.121.

 

 

Birželio 14 d., ketvirtadienį, 19 val.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje
Saulėlydžio ir aušros giesmės

LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
Solistai: ANDRIUS ŽLABYS (fortepijonas)
LINA DAMBRAUSKAITĖ (sopranas)
JUSTINA GRINGYTĖ (mecosopranas)
TOMAS PAVILIONIS (tenoras)
NERIJUS MASEVIČIUS (bosas-baritonas)
Vilniaus miesto savivaldybės choras JAUNA MUZIKA
Dirigentė GIEDRĖ ŠLEKYTĖ

Programa:
ESA-PEKKA SALONEN – Koncertas fortepijonui ir orkestrui
RAMINTA ŠERKŠNYTĖ – „Saulėlydžio ir aušros giesmės“, kantata-oratorija sopranui, mecosopranui, tenorui, bosui, chorui ir simfoniniam orkestrui, pagal Rabindranato Tagore’s tekstus

Bilietai – 15, 20, 30, 40 Eur

Birželio 14-ąją Vilniaus festivalio koncerte skambės 2007 m. festivalio užsakymu kompozitorės Ramintos Šerkšnytės sukurta oratorija „Saulėlydžio ir aušros giesmės“. Taip pat vakaro programoje – intriguojanti pažintis su visame pasaulyje garsaus suomių dirigento Esa-Pekkos Saloneno kitokiu amplua – kompozitoriaus. Girdėsime šio menininko 2007 m. sukurtą trijų dalių Koncertą fortepijonui ir orkestrui. 

Koncertą diriguos festivalyje debiutuojanti, o pasaulyje sėkmingai karjeros laiptais kopianti lietuvių dirigentė Giedrė Šlekytė. „Baltijos šalys nepaliauja mūsų stebinti!“ – taip užsienio šalyse pristatoma ši jaunosios kartos dirigentė. Nuo tada, kai 2016 m. buvo paskirta Klagenfurto miesto teatro pagrindine dirigente ir parengė pirmąjį savo pastatymą – W. A. Mozarto operą „Pagrobimas iš Seralio“, klausytojai ir spauda jaunajai lietuvių maestrai negaili pagyrimų ir mini jos interpretacijų gaivumą, turtingumą bei dinamiškumą. 2017–2018 m. sezoną G. Šlekytė šiame teatre rengia naujus G. Verdi „Traviatos“ ir W. A. Mozarto „Don Žuano“ pastatymus. Tarp šios dirigentės ateities planų – kvietimai diriguoti Jevlės (Gävle), Liublianos radijo, Liuksemburgo filharmonijos simfoniniams orkestrams, pasirodymai Leipcigo operoje (naujas P. Čaikovskio „Gulbių ežero“ pastatymas). G. Šlekytė yra pelniusi įvairių apdovanojimų – Lietuvoje ji tapo B. Grincevičiūtės dainininkų konkurso I premijos laureate, 2013 m. pelnė II premiją Tarptautiniame S. Michelideso dirigentų konkurse Kipre (I premija nebuvo skirta), II premiją MDR (Vidurio Vokietijos radijo) dirigentų konkurse. 2015 m. dirigentė buvo nominuota Zalcburgo festivalio jaunųjų dirigentų premijai, tais pačiais metais tapo Tarptautinio N. Malko jaunųjų dirigentų konkurso prizininke.

Vilniaus festivalio scenoje Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguosianti G. Šlekytė suburs ir ypatingą į Lietuvą sugrįžtančių menininkų ratą – tai JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Austrijoje šiuo metu reziduojantys atlikėjai pianistas Andrius Žlabys bei dainininkės Lina Dambrauskaitė (sopranas) ir Justina Gringytė (mecosopranas), taip pat Lietuvoje kuriantys Tomas Pavilionis (tenoras) ir Nerijus Masevičius (bosas-baritonas). Atliekant R. Šerkšnytės oratoriją „Saulėlydžio ir aušros giesmės“ į gausų muzikų būrį įsilies ir Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (vadovas Vaclovas Augustinas).

Kantatą-oratoriją sopranui, mecosopranui, tenorui, bosui, chorui ir simfoniniam orkestrui „Saulėlydžio ir aušros giesmės“ kompozitorė Raminta Šerkšnytė sukūrė pagal Rabindranato Tagore’s tekstus. „Indų poeto Rabindranato Tagore’s kūryba kalba apie amžinąsias, visais laikais žmones jaudinusias temas – gyvenimo prasmės paiešką, kūrybos ir pažinimo džiaugsmą, meilę žmogui ir gamtai. Iš gausaus jo lyrikos palikimo parinkau eilėraščius, kuriuos tarpusavy sietų ir tam tikrų paros nuotaikų atspindėjimas. Kūrinį sudaro trys dalys: „Diena. Vakaras“; „Naktis“; „Rytas. Amžinasis rytas“, – sako R. Šerkšnytė. Oratorija tėra labai sąlygiškas šio kūrinio žanrinis apibūdinimas – jis veikiau nusako kūrinio sudėtį nei charakterį. „Nekonfliktiška, kupina lyrizmo poezija paskatino mane šią rytietišką introspekciją „paversti“ pusvalandžio ilgio muzikine meditacija ir, sekant rytietiška tradicija, sukurti muziką, tinkamą konkrečiam paros metui – vakarui, nakčiai, rytui...“ – poetiškam įsiklausymui nuteikia muzikos autorė.

Antroje koncerto dalyje festivalio publika galės mėgautis Andriaus Žlabio interpretuojamu Esa-Pekkos Saloneno Koncertu fortepijonui ir orkestrui. E.-P. Salonenas plačiame muzikos pasaulyje pirmiausia žinomas kaip suomių dirigentas. Tad daug kam pažintis su šiuo menininku kitame amplua gal bus savitas atradimas. Kalbėdamas apie savo kūrybinį stilių, E-P. Salonenas pabrėžia, kad jo kompozicijose akivaizdi kitų autorių muzikos, kurią jis mėgsta ir dažnai atlieka, įtaka. Vilniaus festivalyje skambėsiantis Fortepijono koncertas buvo sukurtas 2007 m. Niujorko filharmonijos užsakymu ir dedikuotas charizmatiškam pianistui, kompozitoriaus bičiuliui Yefimui Bronfmanui. Po to, kai 2007 m. vasario 1 d. Koncerto pasaulinė premjera įvyko Niujorko Lincolno centre, šis kūrinys apkeliavo visą pasaulį ir skambėjo Londone („BBC Proms“), Toronte, Liubeke, Hamburge, Amsterdame, Paryžiuje, Helsinkyje, Liucernoje, Ciuriche, Stokholme, Vienoje, įvairiuose JAV miestuose ir kt. Dabar jau ir Vilnius nebus išimtis.

 

Birželio 17 d., sekmadienį, 21 val.
Šv. Kazimiero bažnyčioje
Sakrališkas laikas su „Graces & Voices“
Ansamblis GRACES & VOICES
Vadovės ADRIJA ČEPAITĖ ir ANTANINA KALECHYTS

Koncerto programa „Take your holy time“ („Pasinerk į savo šventąjį laiką“) sukurta kaip vientisas sakralios muzikos ir joje atsiveriančios prasmės vyksmas. Programoje skambės grigališkasis choralas, į kurį įsipins šiuolaikinės sakralinės polifonijos kūriniai. Koncerte įvyks ansambliui dedikuotų – austrų kompozitoriaus Wolframo Wagnerio „In praeteritis“ ir Vytauto Miškinio „When I consider“ – kūrinių premjeros.

Unikalus tarptautinis ansamblis „Graces & Voices“ išsiskiria savitu repertuaru, skleidžiančiu vidinio ir išorinio grožio harmoniją, sakralumo, dvasinės pilnatvės bei ramybės jausmą. Ansamblyje gieda dešimt įvairioms šalims (Austrijai, Baltarusijai, Latvijai, Lietuvai, Singapūrui) atstovaujančių muzikių – studijavusių grigališkąjį choralą, bažnytinę muziką, vargonavimą, chorinį ir simfoninį dirigavimą, fortepijoną, barokinį smuiką ir t.t. Ši profesinė įvairovė gražiai susilieja į darnų vokalinį skambesį, o jų atliekamos programos – ar tai grigališkasis choralas, ar šiuolaikinė polifoninė muzika – pasižymi aukštu meistriškumu, lankstumu, improvizacijos laisve.

2011 m. moterų ansamblį „Graces & Voices“ subūrė Adrija Čepaitė ir Antanina Kalechyts. Kolektyvas netrukus pelnė puikią reputaciją, aktyviai koncertuoja daugelyje Europos šalių. Pirmoji ansamblio kompaktinė plokštelė „Mysterium Crucis“ (2012 m.) tarptautinio apžvalgų ir vertinimų žurnalo „Pizzicato“ pripažinta geriausia metų CD senosios muzikos kategorijoje, taip pat pelnė „International Classical Music Awards“ nominaciją (2013 m.), o 2016 m. išleistą CD „Historia Sancti Olavi“ „BBC Music Magazine“ įvertino 4 žvaigždutėmis.

Įėjimas laisvas

 

Birželio 19 d., antradienį, 19 val.
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Vienos filharmonijos orkestras sveikina Lietuvą
Solistė ELĪNA GARANČA (mecosopranas, Latvija)
VIENOS FILHARMONIJOS ORKESTRAS (WIENER PHILHARMONIKER, Austrija)
Dirigentas RAFAEL PAYARE (Venesuela)

Programa:
LUDWIG VAN BEETHOVEN – Uvertiūra „Leonora“ Nr. 3, op. 72
GUSTAV MAHLER – Penkios dainos pagal Friedricho Rückerto eilėraščius; „Pirmapradė šviesa“ („Urlicht“) iš dainų ciklo „Stebuklingas berniuko ragas“ („Des Knaben Wunderhorn“)
BÉLA BARTÓK – Koncertas orkestrui, Sz. 116, BB 123

Bilietai – 45, 60, 75, 90, 105, 200 Eur

Vilniaus festivalį vainikuos E. Garanča ir Vienos filharmonijos orkestras

Operos megažvaigždė, vienas gražiausių pasaulio mecosopranų Elīna Garanča ir geriausių orkestrų penketukui priskiriamas Vienos filharmonijos orkestras, diriguojamas ryškaus jaunesniosios kartos maestro Rafaelio Payare, Vilniui dovanoja rafinuotą XIX ir XX a. muzikos programą. Birželio 19 d., antradienį, 19 val. koncertu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre svečiai vainikuos 22-ąjį Vilniaus festivalį.

Latvių mecosopranas Elīna Garanča savo ypatingo grožio balsu ir nepaprastos inteligencijos persmelktu muzikalumu užkariavo visas pagrindines pasaulio teatrų scenas, o pernai vasarą surengtu koncertu Vilniaus festivalyje paliko neišdildomą įspūdį ir Lietuvos publikai. Šį kartą drauge su Vienos filharmonijos orkestru E. Garanča perteiks pačią Vienos fin de siècle muzikinę dvasią – atliks amžių sandūros dainiaus Gustavo Mahlerio vokalinį ciklą pagal poeto Friedricho Rückerto eiles (1901–1904) bei nuostabiąją dainą „Urlicht“ („Pirmapradė šviesa“, 1893), kaip atskirą dalį kompozitoriaus įtrauktą ir į jo Antrąją simfoniją. 

Vienos filharmonijos orkestras (Wiener Philharmoniker) Lietuvoje koncertuos pirmą kartą. Tai vienas seniausių ir drauge plačiausiai žinomų simfoninių kolektyvų pasaulyje. 1842 m. įkurtas Vienos filharmonijos orkestras laikomas neatskiriama Europos klasikinės muzikos tradicijos dalimi: jo istorijoje – garsiausių dirigentų pavardės bei šiandien klasikos aukso fondu laikomų kūrinių premjeros. O moderniosios technologijos leido su orkestro vardu ir unikaliu skambesiu (vadinamuoju „Wiener Klangstil“) susipažinti milijonams televizijos žiūrovų ir radijo klausytojų. Kasmet Vienos filharmonijos orkestro būstinėje, garsiojoje Vienos „Musikverein“ salėje, rengiamas Naujųjų metų koncertas transliuojamas daugiau nei 70 šalių. 

Vienos filharmonijos orkestrui negailėjo liaupsių ryškiausi praeities muzikos genijai. Įnoringasis Richardas Wagneris vadino jį „iškiliausiu pasaulyje“, Johannesas Brahmsas deklaravo esąs orkestro „gerbėjas“ ir džiaugėsi patikėjęs kolektyvui savo simfonijų premjeras, o Richardas Straussas tiesiai rėžė: „Visos liaupsės Vienos filharmonijos orkestrui yra per menkos.“

Šis orkestras unikalus dar ir tuo, jog formaliai priklausydamas Vienos valstybinei operai niekada neturėjo muzikos vadovo, o dirigentus kviečia ir angažuoja pats orkestras. Vis dėlto su Vienos filharmonijos orkestru yra dirbusios dar tokios dirigavimo legendos kaip Hansas Richteris ir Felixas Weingartneris (XIX a.), Gustavas Mahleris, XX a. garsenybės Wilhelmas Furtwängleris, Herbertas von Karajanas, Leonardas Bernsteinas, Georgas Solti, Bernardas Haitinkas, Pierre’as Boulezas ir daugelis kitų pačių žymiausių dirigentų. 

Vilniuje orkestras pasirodys su Europoje plačiai koncertuojančiu jaunesniosios kartos dirigentu iš Venesuelos Rafaeliu Payare. R. Payare ypač vertinamas už savo nepaprastą muzikalumą ir sceninį išraiškingumą. Su Vienos filharmonijos orkestru R. Payare debiutavo 2015 m. diriguodamas koncertus „Musikverein“ salėje bei Paryžiaus „Champs Elysées“ teatre. Jis taip pat diriguoja Londono simfoniniam orkestrui, Čikagos simfoniniam ir kitiems orkestrams, yra Ulsterio simfoninio orkestro Belfaste muzikos vadovas. Jo diriguojamas orkestras, be G. Mahlerio dainų, atliks du opusus iš dažniausiai atliekamų simfoninių kūrinių sąrašo – Ludwigo van Beethoveno uvertiūrą „Leonora“ Nr. 3 (1806) ir Bélos Bartóko Koncertą orkestrui (1943). 

***

Festivalio rengėjai:
Lietuvos nacionalinė filharmonija, VšĮ „Vilniaus festivaliai“, Vilniaus miesto savivaldybė

www.vilniusfestival.lt

Festivalio rengėjai turi teisę keisti koncertų programas ir jų atlikėjus. Spausdinimo metu informacija teisinga. 2018 03 29

***

BILIETUS GALIMA ĮSIGYTI

Internetu – visą parą, vos per kelias minutes ir be bilieto įsigijimo mokesčio (bankai gali taikyti pervedimo mokesčius).
Lietuvos nacionalinės filharmonijos kasose (į birželio 3, 5, 7, 9, 11, 14 d. festivalio koncertus).
Kasos dirba II–VI nuo 10.00 iki 19.00 val. (pietų pertrauka nuo 13.30 iki 14.00 val.), VII nuo 10.00 iki 12.00 val.
Informacija ir bilietų užsakymas: tel. (8 5) 266 5233, (8 5) 266 5216; mob. (+370) 698 52 087;
el. p.: bilietai@filharmonija.lt.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro kasose (į birželio 19 d. festivalio koncertą).
Kasos dirba I–V nuo 10.00 iki 19.00 val., VI nuo 10.00 iki 18.30 val., VII nuo 10.00 iki 15.00 val.
Jei sekmadienį vakare rodomas spektaklis, kasos dirba iki spektaklio pradžios.
Informacija ir bilietų užsakymas: tel. (8 5) 262 0727; mob. (+370) 615 51 000, (+370) 612 46 614;
el. p.: info@opera.lt.

NUOLAIDOS
Nuolaidos taikomos tik Filharmonijos ir Teatro kasose:
grupėms – 20 proc. nuolaida į koncertą perkant 20 ir daugiau bilietų;
pateikus „Filharmonijos lankytojo“ kortelę – 10 proc. nuolaida 2 bilietams.

Susiję nariai

Gabrielius Alekna

Gabrielius Alekna

Pianistas, muzikos menų daktaras

Girdutis Jakaitis

Girdutis Jakaitis

Altininkas, Valstybinio Vilniaus kvarteto artistas

Dalia Kuznecovaitė

Dalia Kuznecovaitė

Smuikininkė

Bernardas Petrauskas

Bernardas Petrauskas

Modestas Pitrėnas

Modestas Pitrėnas

Dirigentas, tarptautinių konkursų laureatas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Mūza Rubackytė

Mūza Rubackytė

Pianistė, tarptautinių konkursų laureatė, LMTA profesorė

Artūras Šilalė

Artūras Šilalė

Smuikininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Rokas Vaitkevičius

Rokas Vaitkevičius

Violončelininkas, Mettis kvarteto ir Lietuvos kamerinio orkestro narys

Augustinas Vasiliauskas

Augustinas Vasiliauskas

Violončelininkas, Valstybinio Vilniaus kvarteto artistas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos, valstybinės premijos, tarptautinių konkursų laureatas, LMTA profesorius

Andrius Žlabys

Andrius Žlabys

Pianistas, tarptautinių konkursų laureatas

Komentarai