Violeta Urmana – UNESCO menininkė taikai

Publikuota: 2016-11-06 Autorius: Daiva Tamošaitytė

Spalio 30 dieną Nacionalinėje filharmonijoje vyko iškilmingas minėjimas ir koncertas, skirtas Lietuvos įstojimo į UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) 25–mečiui. Labdaringo koncerto metu surinktos lėšos bus skirtos Afrikos regiono mergaičių lavinimui.

Lietuvos Nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Romas Pakalnis – apie Lietuvos indėlį į šią organizaciją: „Ketvirtį amžiaus Lietuva visą laiką buvo aktyvi UNESCO narė. Sovietinės okupacijos metu vargu ar buvo galima įsivaizduoti, kad Pasaulio paveldo sąraše bus Vilniaus istorinis centras (1994), Kuršių nerija (pateikta kartu su Rusijos Federacija, 2000), Kernavės archeologinė vietovė (2004), Struvės geodezinis lankas (pagal bendrą 10 Europos valstybių paraišką, 2005). Trakų istorinis nacionalinis parkas įrašytas į Preliminarųjį pasaulio paveldo sąrašą. Prasidėjo tarptautinės konsultacijos dėl moderniosios Kauno architektūros pateikimo UNESCO vertinimui. 2008 m. įsigaliojo Nematerialaus žmonijos kultūros paveldo konvencija, bet tarptautinį UNESCO pripažinimą dar anksčiau įgijo Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje (2001), Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (2003). Šiandien Reprezentatyviajame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše be minėtųjų yra įrašytos lietuvių polifoninės dainos „sutartinės“. Sakykite, kas galėjo patikėti, kad Adutiškio apylinkių ar kitų Lietuvos regionų polifoninės sutartinės taps prieinamos ir vertinamos visame pasaulyje.

UNESCO minimų sukakčių kalendoriuje jau galime rasti beveik dešimtį Lietuvos kultūrai nusipelniusių asmenybių, pradedant Martynu Mažvydu, Ignu Domeika, Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu, Meile Lukšiene. UNESCO pasaulio atminčiai prikėlė politiką ir diplomatą Mykolą Kleopą Oginskį, „Metų“ kūrėją Kristijoną Donelaitį, semiotikos kūrėją Julių Greimą. Tikėkime, kad šiame kalendoriuje rasis ir naujų pavardžių.

Lietuvai aktuali ir UNESCO Programa „Pasaulio atmintis“, nes dar 2009 m. į Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“ įrašytas „Baltijos kelias“, sujungęs trijų valstybių piliečius laisvės vardan, Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija, kadaise buvusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvu, Meksikos aškenazių bendruomenės tyrimų ir dokumentacijos centro kolekcija (XVI–XX a.). Nuveiktų darbų sąrašą būtų galima tęsti kad ir paminint Žuvinto biosferos rezervato įrašymą į tarptautinį biosferos rezervatų tinklą. Tai jau šiuolaikinė programos „Žmogus ir biosfera“ tąsa.

Nes verta dar kartą pakartoti, kad UNESCO – tai žmonės. Ypač pažymėtina pirmosios mūsų ambasadorės prie UNESCO Ugnės Karvelis veikla. Būtent ji pasiūlė pasauliniu mastu saugoti ne tik materialųjį kultūros ir gamtos paveldą, bet ir nematerialųjį, arba dvasinį. Didelio palaikymo Lietuvoje ir Paryžiuje sulaukė ambasadorė Ina Marčiulionytė, siekusi ir turėjusi galimybių tapti netgi UNESCO generaline sekretore, bet Vilniaus valdininkija nusprendė liepti atsiimti savo kandidatūrą. Ambasadorius dr. Arūnas Gelūnas taip pat dar tebegyvena kūrybingo darbo Paryžiuje įspūdžiais. Paryžius Paryžiumi, bet visas parengiamasis darbas dirbamas čia, Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra entuziazmo ir siekių Lietuvos vardą garsinti vienoje reikšmingiausių tarptautinių organizacijų.“ (Iš D. Tamošaitytės interviu su Romu Pakalniu 2016 m. lapkričio 1 d.)

LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė garbiems minėjimo svečiams atsiuntė sveikinimą: „Gerbiamieji, sveikinu visus su gražia sukaktimi – Lietuvos narystės UNESCO 25-mečiu. Jau atkuriant Nepriklausomybę buvo aišku, kad grįžtame į Europą ir pasaulį ne tik politinės, bet ir kultūrinės integracijos kryptimi. Kitaip būti ir negalėjo: tarp Nepriklausomybės ekspertų buvo daug ryškių kultūros asmenybių. Ir jų, ir daugelio kitų žmonių nuopelnas, kad šiandien mūsų kultūra, jos paveldas, mūsų gamtos ir istorijos vertybės yra plačiai pripažintos ir UNESCO: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavė, unikali kryždirbystės tradicija, sutartinės, dainų ir šokių šventės. Visa tai ir dar daugybė puikių dalykų turi išlikti kaip aktualus ir gyvas paveldas. Dėkoju jį saugantiems ir toliau kuriantiems. Visiems linkiu didelių darbų ir didelės sėkmės“.

Pasak Lietuvos ambasadoriaus prie UNESCO Arūno Gelūno, „ši narystė Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje tarsi atspindi etapą po etapo, dešimtmetis po dešimtmečio mūsų pačių civilizacinę raidą, politinę brandą, ir šiandien galime drąsiai tarti, kad Lietuva yra visateisė, stipri, ambicinga – nesvarbu, kad maža – tarptautinės bendruomenės narė.“

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Romas Pakalnis pasveikino UNESCO geros valios ambasadorių žinių visuomenei Prezidentą Valdą Adamkų. Buvo pagerbta UNESCO būstinės Paryžiuje atstovė, šviesaus atminimo Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėja, literatūros kritikė, rašytoja, vertėja, ambasadorė Ugnė Karvelis, diplomatai, kurių dėka Lietuva tapo ryškia ir matoma valstybe, iš paramos gavėjos virtusia donore, lygiaverte UNESCO partnere.

Šį vakarą neatlygintinai koncertavo viena ryškiausių operos scenos primadonų Violeta Urmana, kuriai nuo šių metų kovo 7 dienos suteiktas UNESCO menininkės taikai vardas, taip pat italų tenoras Alfredo Nigro ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno.

Iš visų talentingų Lietuvos dirigentų V. Urmana pasirinko M. Pitrėną ir jo diriguojama dainuoja koncertuose, reprezentuojančiuose aukščiausius Lietuvos kultūros pasiekimus. Tokį pasirinkimą veikiausiai lėmė glaudus kūrybingas sąlytis su atliekama muzika, savitarpio supratimas ir tai, kad maestro pastaraisiais metais aktyviai dalyvauja operos teatrų veikloje, palikdamas ryškų pėdsaką. LNO, LNOBT, Varšuvos Didžiajame teatre, Diuseldorfo „Deutsche Oper am Rhein“, Kelno, Helsinkio nacionalinėje operoje, Maskvos Didžiajame teatre, Sankt Galeno operoje jis dirigavo daugiau nei 30-čiai skirtingų operos ir baleto spektaklių. 2014 metais Rygai tapus Europos kultūros sostine, M. Pitrėno diriguojama R. Wagnerio opera „Rienzi“ tapo vienu svarbiausių renginių. Latvijos pirmininkavimo ES tarybai 2015 metais proga Berlyno „Deutsche Oper“ buvo parodytas jo 2014 metais LNO parengtos pasaulinės A. Maskato operos „Valentina“ premjeros atlikimas. Su V. Urmana ir LNSO M. Pitrėnas koncertavo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai atidarymo iškilmingame koncerte 2013 metų rugsėjo mėnesį Briuselio menų centre BOZAR. 2015 metų spalio 6 d. Rygoje jungtinis Asamblėjos žiuri dirigentui paskyrė Baltijos Asamblėjos meno premiją.

Mecosoprano ir soprano partijas garsiausiose koncertų scenose atliekanti žvaigždė padainavo princesės de Bouillon ariją iš Francesco Cilea operos „Adriana Lecouvreur“, Fides ariją iš Giacomo Meyerbeerio operos „Pranašas“, Dalilos ariją iš Camille Saint-Saënso operos „Samsonas ir Dalila“, Didonės ariją iš Hectoro Berliozo operos „Trojėnai“, o A. Nigro – grafo Loriso ariją iš Umberto Giordano operos „Uždrausta meilė“ ir Kavaradosio ariją iš Giacomo Puccini operos „Toska“. V. Urmana vėl stebino sutelktu sceniniu įvaizdžiu, unikalaus tembro skambiu nušlifuotu balsu, dramatinį talentą visa jėga atskleidusi po orkestro atliktos Berliozo operos „Benvenuto Cellini“ uvertiūros – atlikusi ilgą, sudėtingą finalinę sceną iš Richardo Wagnerio operos „Dievų žuvimas“. V. Urmanos dėka Lietuvos publika nuo 2003 metų ne kartą girdėjo puikų italų tenorą A. Nigro, dainavusį diriguojant ne tik M. Pitrėnui, bet ir Gintarui Rinkevičiui ir Robertui Šervenikui Vilniuje, Šiauliuose, Marijampolėje ir Klaipėdoje.

Dmitrijaus Matvejevo nuotraukose koncerto akimirkos