Tarp neseniai pasirodžiusių Lietuvos muzikos ir teatro akademijos knygų – monografija apie ilgametę LMTA Fortepijono katedros profesorę Veroniką Vitaitę – „Veronika Vitaitė. Pianizmo atvertys“. Ją parengė daugelio knygų apie lietuvių pianizmą autorė – prof. Ramunė Kryžauskienė.
Metų pradžioje Lietuvoje minimos trys kertinės Lietuvos istorijos datos – Sausio 13-oji, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji. Ir mokslininkai, ir amžininkai vienareikšmiškai sutaria, kad tai datos, turinčios ypatingą reikšmę mūsų valstybingumui.
Kiekvieną trečiadienį, nuo kovo 10-os iki rugsėjo 22-os d., 17 valandą M. K. Čiurlionio namų YouTube kanale kviečiama atversti vis naują Čiurlionio muzikos pasaulio puslapį.
Dainininkė, kultūrinių projektų sumanytoja, poetė Agnė Sabulytė, muzikinio, patriotinio projekto „Laisvės kovų dainos“ iniciatorė, šiandien pristato trečią autorinę dainą „Atminimai“, iš kuriamo dainų ciklo “Moters gyvenimo ir gamtos ratų paralelėse”, kviesdama nebijoti išbūti žiemoje, šaltyje, patiriant baimes ir netikrumą, tam, kad be kompromisų atrastume savo gyvenimo esmę ir su dėkingumu atminimams pasitiktume pavasarį.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras žengia į tarptautinę areną: šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ balandžio 27 d. 21.30 val. bus transliuojamas „Mezzo“ kanalu, o juo mėgautis galės daugiau nei 60 milijonų gerbėjų iš 80 šalių.
Talentingus lietuvaičius vilioja užjūrio kraštai, o užsieniečius traukia Lietuvos pajūris: nuo spalio mėnesio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrą papildė altų grupės koncertmeisteris ispanas Gerardo Benjamin Verbruggen Cerda ir jo žmona taivanietė Tai-Ling Chi, grojanti smuiku. Klaipėdos pajūris jiems primena Alikantę ir Taivaną, bet žiema ir sniegas – vis dar egzotika. Ir iš Klaipėdos po pasaulį sklinda tinklaraštis apie klasikinę muziką mandarinų kalba, kuriamas Tai-Ling Chi.
Mistikos šydą, tarsi slepiantį baleto šokėjų gyvenimą, praskleidė kone 20 metų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupėje šokusi Aleksandra Karečkienė. Moteris neseniai išėjo į rentą, bet nuo vaikystės ją lydinčio baleto neatsisakė.
Legendinė scenos primadona, išskirtinio balso savininkė Birutė Petrikytė ir jos dukra Andželika publikai pristato karantino metu gimusią dainą „Amžina“, kuriai muziką ir žodžius sukūrė garsus muzikos prodiuseris, dainininkas Stano (Stanislavas Stavickis).
Pastaruoju metu vienas svarbiausių klausimų menininkams – kaip tokiomis ekstremaliomis sąlygomis palaikyti gyvą kultūrą? Vilniaus miesto šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“ siūlo savąjį variantą – vieną įdomiausių pastarojo meto premjerų, kompozitoriaus Dominyko Digimo ir režisieriaus Kristijono Dirsės nebylų muzikinį filmą „Why Does This Appear?“ ansamblis sudėjo į mažytį USB atmintuką, kuris gali atsidurti kiekvieno melomano namuose.
Iš bnamų keliauti po neatrastas garsines erdves šiandien kviečia grupė „Merope“. Klausytojams jie pristato jau ketvirtąjį albumą, šįkart – įrašytą kartu su ilgamečiu kūrybiniu palydovu, choru „Jauna muzika“. Melomanų namuose „Salos“ suksis vinilinės plokštelės bei kompaktinio disko pavidalu.
„Visi mano pasisvečiavimai operoje buvo avantiūristiški“, – kategoriškai teigia režisierius. Tačiau trys darbai LNOBT scenoje, nepriklausomi pastatymai ir virtinė užsienio operos teatruose bei festivaliuose sėkmingai sukurtų spektaklių tvirtina visai ką kita. Jurgita Skiotytė LNOBT tinklalaidžių cikle „Tekstūra“ kalbina Oskarą Koršunovą apie jo spalvingas patirtis operose, kur solistai vaikšto vandeniu, laivai skyla pusiau, o pačiam režisieriui po premjerų ne visada būna drąsu pasirodyti žiūrovams scenoje.
„Aš čia labai laiminga. Stengiuosi neatsilikti nuo kolegų. Žinau, kad išėjusi labai gailėčiausi. Vienintelis, kas mane gąsdina - jubiliejus“,- juokiasi 34 metus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chore dainuojanti Danutė Skurdauskytė, sausio mėnesį švenčianti 60-mečio jubiliejų.
Vasario 27 d. Filharmonijos Skaitmeninė koncertų salė publiką kviečia klausytis Georges’o Bizet–Rodiono Ščedrino „Karmen siuitos“. Pats kompozitorius šį 1967 m. sukomponuotą kūrinį pavadino „G. Bizet muzikos laisva transkripcija styginiams ir mušamiesiems“. Spalvingąją siuitą atliks Sergejaus Krylovo vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) ir ansamblis „Giunter Percussion“.
Internete bei socialiniuose tinkluose pastebime vis daugiau įvairių mokymų siūlymų, vis aktyviau sau tinkamų mokytojų ieškome patys. Galimybių lavintis suteikia ir darbdaviai. Ar noriai jomis naudojamės ir kokius lūkesčius puoselėjame?